Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „C&D STYLE“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 169 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėja buvo laikoma juridiniu asmeniu, tiekiančiu Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius. Pareiškėja 2013-2015 metais jai nustatytas pareigas buvo pavedusi vykdyti licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto pakuočių atliekų kiekio šiais mokestiniais laikotarpiais: 1) 2013 m. – 0,342 t (metalinė) ir 0,036 t PET; 2) 2014 m. – 0,3643 t (metalinė); 3) 2015 m. – 0,064 t (metalinė).

Departamentas atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų (metalinės ir PET) pakuočių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013-2015 metus ir surašė 2018 m. spalio 12 d. Patikrinimo aktą Nr. K-209 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad pareiškėja pagal faktinius duomenis į Lietuvos Respublikos vidaus rinką 2013-2015 metais išleido gaminiais pripildytų apmokestinamųjų metalinių ir PET pakuočių ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Pareiškėja, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013-2015 metais gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų pakuočių atliekomis už perdirbtą šių pakuočių atliekų kiekį.

Departamentas nustatė, kad pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti patvirtinimai už 0,342 t metalinių ir 0,036 t PET pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, už 0,3643 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais ir už 0,064 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 metais nuo 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja iki patikrinimo pradžios nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus, todėl buvo apskaičiuotas 1569 Eur mokestis už aplinkos taršą metalinių ir PET pakuočių atliekomis už 2013-2015 metus.

Pareiškėja 2018 m. spalio 15 d. pateikė pastabas, jog nesutinka su patikrinimo aktu. Departamentas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį.

Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Sprendimą nepakeistą. VAAT sprendimas buvo apskųstas LVAT. LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino atsakovo 2018 m. vasario 22 d. Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti Tvarkytojo išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 16 d paaiškinimus, kad Sprendimu patvirtintas 1569 Eur nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis sumažintinas iki 1548 Eur.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) nuostatos, taip pat kiti šių įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose nustatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo Mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos: individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas); kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais (2 punktas); šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 11² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą. (3 punktas).

Pažymėtina, kad pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė užduotį, t. y., kad jis perdirbo atitinkamą pakuočių atliekų kiekį užduotyje nurodytu būdu. Tai reiškia, kad MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduoties įvykdymu, o ne vien su šioje mokesčio įstatymo nuostatoje nurodomo patvirtinimo turėjimu. Taigi, tuo atveju, kai užduotis realiai nėra įvykdyta (arba yra įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), jog yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui, todėl MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėja turėjo įrodyti, kad užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus; jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai, todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus.

Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra baigtas LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria buvo panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjai išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl VAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 buvo palikta nepakeista.

Nagrinėjamu atveju yra aktualu, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, 3,1592 proc. UAB „Metrail“ išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančių dokumentų yra galiojantys. Departamentas, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai mokėtiną 1548 Eur sumą (vietoj buvusios 1569 Eur).

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat nustato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Taigi, tokio mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas nėra sankcija, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Sprendimu jai paskirtos sankcijos be kaltės atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi pakuotės 2013-2015 m. nebuvo visiškai sutvarkytos, pareiškėja neteko teisės naudotis lengvata, todėl jai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Nors pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir jame nurodyta pareiga mokėti mokestį, tačiau byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje padarytą išvadą, kad didžioji dalis VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013-2015 m. išduotų patvirtinimų yra negaliojantys. Taigi, neįrodžius, kad aptariamu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog už prievolę mokėti aplinkos teršimo mokestį galėtų būti atsakingi kiti subjektai (pvz., VšĮ „Žaliasis taškas“). Vien tai, kad kiti subjektai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, gali suponuoti pagrindą pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, tačiau nedaro įtakos jai nustatytų mokestinių prievolių apimčiai, nes Mokesčio įstatyme pareiga mokėti mokestį už aplinkos taršą yra nustatyta būtent pareiškėjai, ir ji nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad visos pakuočių atliekos už 2013-2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai taikytina mokesčio lengvata, todėl pareiškėjai nepateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013-2015 m., darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą pakuočių atliekomis už 2013-2015 m. jai buvo apskaičiuotas pagrįstai. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad atsakovo perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamento atliktas pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2013-2015 m. perskaičiavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kurioje nurodyta sumokėti pareiškėjai 1569 Eur mokesčio sumą (už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistas apmokestinamąsias pakuotes), yra keistina nustatant, jog pareiškėjai atsiranda pareiga sumokėti 1548 Eur mokestį.

Dėl kitų pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų teismas pažymi, kad dėl jų iš esmės buvo pasisakyta LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, kurioje dalyvavo tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“. Šią bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir LVAT pateikto teisinio vertinimo, todėl plačiau dėl su tuo susijusių argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „C&D STYLE“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 169 dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtintą 1569 Eur mokesčio sumą iki 1548 Eur.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.