- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- II-132-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00334-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius, Artūras Melisiakas
sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui (kituose posėdžiuose - Ninai Kolesnikovai, Rūtai Purickaitei),
dalyvaujant skundą padavusiam D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,
suinteresuoto asmens I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,
nedalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu ROIK: 17074685961 administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotu skundu prašoma priimti sprendimą dėl turto sugadinimo kompensavimo ir esant poreikiui atlikti eismo įvykio ekspertizę (b. l. 2). Priėmus skundą, 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje skundą padavęs asmuo suformulavo skundo reikalavimus dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir prašo nutarimą panaikinti bei pripažinti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, o byloje paskirti ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms nustatyti.
II. Ne teismo tvarka priimto skundžiamo nutarimo esmė
2. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu ROIK: 17074685961 (toliau - Nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad abu automobiliai Jaguar markės buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, todėl objektyvią ir tikslią situaciją, buvusią prieš pat eismo įvykį ir įvykio metu – automobilių tikslų išsidėstymą, negalima. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, prielaidomis vadovautis negalima, o visi neaiškumai vertintini trauktino atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytiną išvada, kad inkriminuojamas nusižengimas neįrodytas.
III. Institucijos atsiliepimas į skundą (ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
3. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš eismo įvykio medžiagos matyti, kad abu eismo įvykio dalyviai vairuotojai tiek I. B., tiek D. B. iki atvykstant policijai į eismo įvykio vietą, automobilius iš eismo įvykio vietos patraukė, neužfiksavę jų padėtis. Dėl to atstatyti situaciją, iš kurios būtų galima nustatyti pažeidėją neįmanoma. Eismo įvykis įvyko Juodasis kelias - Kalnėnų gatvių sankryžoje, Vilniuje. Automobilis Jaguar, (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. B. važiavo pagrindiniu keliu ir suko į kairę - į šalutinį kelią. Pagal D. B. paaiškinimą, jam sukant į kairę, kitas automobilis Jaguar, (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jo automobilio kairės pusės galines dureles. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad apgadintos galinės kairės pusės durys bei sparnas, slenkstis. Automobilis Jaguar, (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. B., važiavo šalutiniu keliu link pagrindinio. I. B. paaiškinime bei bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji sustojo iki kelių susikirtimo, neišvažiavusi į pagrindinį kelią ir davė kelią pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Jaguar, (duomenys neskelbtini) tačiau pastarasis sukdamas ir „nukirsdamas kampą“ kliudė kairės pusės durimis ir sparnu jos stovintį automobilį. Su inkriminuojamu nusižengimu nesutiko. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad apgadintas priekinis bamperis. Vairuotojai patraukė automobilius iš eismo įvykio vietos, šūkių ar kitų pėdsakų eismo įvykio vietoje nebuvo, nustatyti tikslią situaciją eismo įvykio metu neįmanoma. Liudytojų nėra. Jeigu automobilis Jaguar, (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. B. nebuvo kirtęs važiuojamųjų dalių susikirtimo, tai yra sustojo praleisti automobilius, važiavusius pagrindiniu keliu, neįvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį, tai ji KET nepažeidė. Ir atvirkščiai, jeigu ji įvažiavo į važiuojamųjų dalių susikirtimą - į pagrindinį kelią ir nedavė kelio automobiliui Jaguar, (duomenys neskelbtini) tai ji pažeidė KET 154 p. reikalavimus. Kokioje tiksliai vietoje ji buvo eismo įvykio metu, ar buvo kirtusi važiuojamųjų dalių susikirtimą, ar buvo nedavažiavusi iki važiuojamųjų dalių susikirtimo ir kokiu atstumu, nustatyti neįmanoma. Jeigu automobilis Jaguar, (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. B., sankryžoje sukdamas į kairę iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, atsidūrė šalutinio kelio priešpriešinio eismo juostoje ir kliudė sustojusį arba judantį, tačiau nedavažiavusį iki važiuojamųjų dalių sankirtos automobilį Jaguar, (duomenys neskelbtini) jis pažeidė KET 108 punktą. Todėl Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas priėmė nutarimą, nurodydamas, kad „Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad abu automobiliai markės Jaguar buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, todėl objektyvią ir tikslią situaciją, buvusią prieš pat eismo įvykį ir įvykio metu - automobilių tikslų išsidėstymą, negalima. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, prielaidomis vadovautis negalima, o visi neaiškumai vertintini trauktino atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad inkriminuojamas nusižengimas neįrodytas“ (b. l. 1b).
IV. Dalyvaujančių asmenų (atstovų) paaiškinimai teisme
4. Skundą padavęs asmuo D. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas su skundžiamu nutarimu nesutinka nes nebuvo išspręstas eismo įvykio kaltininko klausimas. Atstovas paaiškino, kad tokio nustatymo metodika nurodoma ir policijos veiklos įstatyme. Viena iš metodikos rūšių - teismo ekspertizės skyrimas. Šiuo atveju yra du eismo dalyviai, kuris vienas važiavo iš šalikelės, o kitas važiavo pagrindiniu keliu ir asmuo važiavęs šalikele ginčija savo kaltę, kad nepraleido transporto priemonės važiuojančio pagrindiniu keliu. Kitas asmuo paaiškino, kad stovėjo ir į stovinčią atsitrenkė. Ekspertizės būdu nesunkai nustatoma, ar susidūrimo metu automobiliai judėjo, o ir dažnai nustatomas apytikslis greitis pagal susidūrimo mechanizmą. Šiuo atveju pareigūnai galėjo padaryti, bet nepadarė ir nenustatinėjo šių aplinkybių ir mano, kad nutarimas priimtas nepagrįstai. Nenustačius kaltininko, turėjo būtų kalti abu vairuotojai. Automobiliai drausti privalomuoju draudimu, todėl draudimas atlygina žalą. Pateikė teismui prašymus, kurie skirtini ekspertui: 1. Ar susidūrimo metu automobiliai judėjo; 2. Ar automobilių tikėtina susidūrimo vieta yra sankryžą Juodojo kelio ir Kalnėnų g. Techninę ekspertizę prašė pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui Lvovo g. 19, Vilnius. Pažymėjo, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad atstovaujamasis po eismo įvykio judėjo tik iš inercijos ir niekur pasišalinęs po eismo įvyki nebuvo.
5. Skundą padavęs D. B. paaiškino, kad kai jis suko iš pagrindinio į šalutinį kelią, kitas Jaguar automobilis, vairuojamas B., judėjo, nes jisai jam įvažiavo. Jis prieš sukdamas pažiūrėjo į priešpriešais važiuojantį automobilį, jį praleido, ir tik tada pradėjo sukti, bet prieš tai matė stovintį Jaguar automobilį. Jaguar automobilis stovėjo, kai jis buvo toli, praleido kitą priešais važiuojantį automobilį. Automobilis Jaguar stovėjo 30 metrų atstume, gal toliau, bet kai priešais atvažiuojantis automobilis pravažiavo, jis iš karto suko į kairę. Moteris matyt jo nepastebėjo ir į jo automobilį įvažiavo, ir įlenkė, matosi kaip durys įlenktos. Patraukė automobilį, nes jo automobilis iš inercijos dar judėjo, jam buvo šokas. Nuo įvykio vietos nuvažiavo nedideliu atstumu. Patraukė, nes buvo šoke ir ne iš karto paspaudė stabdį, o ji iš inercijos judėjo. Automobilis sustojo ir jisai liko toje pačioje vietoje kai atvyko pareigūnai, jos niekur netraukė, policija matė. Kai į jo automobilį atsitrenkė, jis iš karto nepaspaudė stabdžio ir nuvažiavo nuo kelio į šalikelę, o nuvažiavo, nes nespaudė stabdymo. Po įvykio su vairuotoja kalbėjosi, ji pradžioje sutiko pildyti deklaraciją, ji pasakė, kad nepastebėjo jo, atsiprašė ir pasiūlė užpildyti deklaraciją. Jis paklausė, ar turi blanką, sakė pažiūrės ir ji nuėjo pažiūrėti pas save, tačiau jie neturėjo. Ji pasakė, kad netoli gyvena ir atneš deklaracijos formą. Jie laukė. Tada ji ir patraukė savo automobilį, kad praleistų sunkvežimį, jis jai nesiūlė tai daryti, tada jis sėdėjo savo automobilyje. Paskui jau buvo pokalbis apie deklaraciją. Laukė kol atneš kažkas deklaracijas, laukė ilgai, jam nusibodo laukti, buvo degalinė šalia, tai jis pasiskambino ir paklausė, ar gali gauti, atsakė galima, todėl nuėjo ir atsinešė. Tuo metu jau laukė jos vyras, ar draugas ir teigė, kad jis į jos automobilį įvažiavo. Tada ji atsisakė pildyti deklaraciją ir kvietė policiją.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens I. B. advokatas Ričardas Suslavičius paaiškino, kad administracinė teisena pradėta dėl galimai atstovaujamosios padaryto nusižengimo pažeidus kelių eismo reikalavimus. Kaip suprato iš pareiškėjo atstovo paaiškinimo ekspertizė reikalinga tam, kad būtų nustatyta automobilių sugadinimo mechanizmas. Svarbu nustatyti kur susidūrimo momentu buvo automobiliai. Tačiau, automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos. Vadinasi nėra galimybės nustatyti susidūrimo vietos. Jeigu būtų sprendžiama skirti ekspertizę, prašytų užduoti klausimą – kurioje vietoje įvyko eismo įvykis. Pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimais, jo atstovaujamoji išvažiavo ir jo nepraleido. Vadinasi, pasak pareiškėją, ji išvažiavo ir taip sukliudė jam, važiavusiam pagrindiniu keliu. Iš atstovaujamosios žino, kad būtent pareiškėjas pradžioje pripažino kaltę. Be to, policijai buvo pateikta jo atstovaujamosios vaizdo medžiaga, kuri nebuvo prijungta prie administracinio nusižengimo bylos matomai dėl to, kad neturi reikšmės. Prašo šį vaizdą priimti. Jame matyti, kad nėra pareiškėjo nurodyto automobilio, kurį jis praleido sukdamas į kairę, bei sunkvežimio, kurį neva jo atstovaujamoji praleido ir patraukė iš įvykio vietos automobilį. Pažymėjo, kad susidūrimo momentu jo atstovaujamoji stovėjo, o skundą padavęs asmuo suko į kairę ir kliudė jos automobilį. Kaip paaiškino atstovaujamoji, ji matė visus atvažiuojančius automobilius, todėl nedarė kairiojo posūkio.
VI. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
7. Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
8. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. I. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AY2-5883, kad ji, vairuodama automobilį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiu ir sukančiu į kairę automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. Nurodoma, kad atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes pažeidė KET 154 punkto reikalavimus (b. l. 6).
8.1. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
8.2. Kelių eismo taisyklių 154 p. numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
9. Šios nutarties 2 pastraipoje nustatyta, kad Nutarimas šioje administracinio nusižengimo teisenos byloje priimtas ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu. Šis straipsnis nustato aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Straipsnio 1 punktas reglamentuoja, kad administracinių nusižengimų teisena negalima, t.y. negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
10. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadinasi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą, o nustačius jį padariusį asmenį, pastarąjį patraukti administracinėn atsakomybėn.
11. ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017-11-09 apie 08.13 val., registruotas pranešėjos B. pranešimas, kad sankryžoje Juodasis kel. – Kalnėnų g., Vilniuje, susidūrė automobilis „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Jaguar X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutaria dėl kaltės, abu laukia vietoje (b. l. 9). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulės A. V. 2017-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-11-09 apie 08.11 val., gavo pranešimą, kad sankryžoje Juodasis kelias – Kalnėnų g., Vilniuje, susidūrė du automobiliai, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą, rado du automobilius. Automobilio „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B. paaiškino, kad važiavo Kalnėnų g. link Juodojo kelio, sustojo prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, ketino sukti į kairę link Pavilnio g., ir pasak vairuotojos, ją kliudė automobilis važiuojantis nuo Juodojo kelio link Kalnėnų g. (sukantis į kairę). Antrą automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. B., kuris paaiškino, kad važiavo Juoduoju keliu nuo Šumsko pusės, suko į kairę į Kalnėnų g., kai staiga pajuto smūgį į savo automobilio kairės pusės galines dureles. Abu automobiliai iš įvykio vietos patraukti (b. 8). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta įvykio vieta - sankryža Juodasis kel. – Kalnėnų g., Vilniuje, automobiliai iš įvykio vietos patraukti, automobiliui „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Jaguar X-TYPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, slenkstis (b. l. 11-12).
13. I. B. po įvykio paaiškino, kad ji vairavo automobilį „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kalnėnų g. ir sustojo norėdama atlikti kairį posūkį į Juodąjį kelią. Praleido automobilį, važiavusį iš kairės pusės, Juoduoju keliu. Jai bestovint staiga pamatė automobilį, kuris atsitrenkė į jos automobilį darydamas kairį posūkį į Kalnėnų g. Stovėjo vietoje, o kitas automobilis jau daug užsukęs kliudė jos automobilį. Nesutinka, kad yra kalta. Oro sąlygos buvo normalios, nelijo. Jos automobilio žibintai buvo įjungti, rodė kairį posūkį ir stovėjo vietoje. Eismo įvykyje sužalotų asmenų nėra (b. l. 13).
14. D. B. po įvykio paaiškino, kad 2017-11-09 apie 07.40 val., vairavo automobilį „Jaguar X-TYPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Juoduoju keliu. Oro sąlygos buvo geros. Sukdamas į Kalnėnų g., t.y. į kairę, važiavo apie 20-30 km/h greičiu, rodė kairį posūkį. Į jo automobilio kairės pusės galines dureles iš šalutinės gatvės įvažiavo ir jas apgadino automobilis „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio danga įvykio metu sausas asfaltas (b. l. 17).
15. Nagrinėjant skundą I. B. atstovas pateikė vaizdo įrašą, kuriuo įrodinėja skundą padavusi asmens byloje ir skundo nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių neatitikimą situacijai, buvusiai prieš eismo įvykį. Skundą padavęs asmuo prašė byloje paskirti autotechninę ekspertizę. Prašymą dėl ekspertui užduotino klausimo pateikė ir I. B. atstovas.
16. Dėl to, kas nustatyta skundo nagrinėjimo metu teismas sprendžia, kad šią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija pažeidė ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus nes nesurinko šioje byloje svarbių įrodymus, kaip kad vaizdo įrašą, iš kurio galima nustatyti tiek eismo situaciją prieš pats eismo įvykį ir įvertinti eismo įvykio dalyvių duotus paaiškinimus, tiek iš dalies patį eismo įvykį bei skundą padavusio vairuotojo galimą važiavimo posūkyje trajektorija (taip patikrinant I. B. paaiškinimus dėl jos automobilio kliūdymo jai stovint šalutiniame kelyje) ir važiavimo kryptį po susidūrimo iki automobilio visiško sustojimo. Iš vaizdo įrašo galima spręsti ir tai, ar vis tik skundą padavęs asmuo buvo patraukęs savo vairuotą automobilį. Be to, neišspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, ką nustato ANK 569 straipsnio 2 dalis. Šioje byloje svarbu tai, kad I. B. paaiškinimais, jos automobilis prieš pats eismo įvykį ir jo metu nejudėjo, ką patvirtino teisme ir jos atstovas, kadangi ji buvo sustojusi pralesti pagrindiniu keliu judėjusias transporto priemones, o D. B. vairuotas automobilis sukdamas į kairę kliudė jos automobilį. Gi pastarojo paaiškinimais, jis suko į kairę, o I. B. vairuotas automobilis jo nepraleido ir važiuodamas į kairę iš šalutinio kelio atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę (nutarties 14 ir 15 pastraipos). Vadinasi, nenustačius galimo eismo įvykio kaltininko iš esamų byloje ir papildomai skundo nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų, šioje situacijoje tik ekspertas gali nustatyti, kokia situacija vis tik buvo pačio eismo įvykio metu ir pateikti automobilių sužalojimo mechanizmą pagal trasologinio tyrimo duomenis.
17. Dėl to kas nustatyta šios nutarties 9-16 pastraipose teismas sprendžia, kad skundžiamas Nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo. Byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aptartų aplinkybių tyrimą, todėl Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17074685961 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.