Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams: Vytautui Savčiukui, Liudmilai Karvelienei, Rimantui Prėskieniui, Vladimirui Kononenko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N. (J. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d.,

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str.1d.,

P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas 2006-03-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 2 d. 80 parų arešto bausme, kurią atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. ir BK 129 str. 1 d.,

A. C. (A. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas 2005-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. 375 Lt (3MGL) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. ir BK 129 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. gruodžio mėnesį apie 23 val. kaltinamasis J. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, K. B. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, prie kiemo vartų dėl asmeninių paskatų konfliktuodamas su atvykusiu A. A., tarpusavyje kilusių muštynių metu, tyčia užkrito ant nukentėjusiojo pilvo kojos keliu ir, apžergęs nukentėjusįjį, atsisėdęs jam ant pilvo, rankomis smūgiavo pastarajam nemažiau kaip penkis kartus į veido sritį. Tokiu būdu jis padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, poodinę kraujosruvą dešinio momenkaulio projekcijoje ir pilvo sumušimą, pasireiškusį plonžarnės pasaito plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir A. A. mirė. Tokiu būdu J. N. tyčia nužudė A. A.

Kaltinamasis J. N. dėl pareikšto kaltinimo kaltas neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2007-12-10 apie 23 val. buvo šiek tiek išgėręs alkoholio ir miegojo, kai sugyventinė K. B. pažadinusi pasakė, kad atvažiavo P. P. ir nori pasikalbėti. J. N. apsirengė ir išėjo į lauką. Priėjęs prie kiemo vartų stovinčio automobilio, kaltinamasis atpažino A. P. ir P. P. Trečiasis vyriškis buvo nepažįstamas. A. A. buvo girtas, todėl jį iš mašinos ištraukė, t.y. padėjo išlipti, A. C., kuris po to vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į veido sritį. Kiemas nebuvo apšviestas. Aplinkui buvo tamsu, tačiau automobilyje degė šviesa. Broliai pavaišino alumi ir P. P. pasakė, kokiu tikslu atvažiavo, t.y. kad prie naminės degtinės varymo aparato jie pagavo A. A. ir jį atvežė.

Kai kaltinamasis atsinešė skudurą, A. C. stovėjo prie A. P. ir kažką kalbėjosi, o P. P. buvo netoli – kitoje mašinos pusėje. Tada A. A. vėl trenkė kumščiu J. N., ir jie susistumdė antrą kartą. A. A. laikėsi įsikibęs į megztinį ir norėjo jam suduoti smūgį, tačiau, eidamas atbulas, už kažko užkliuvo ir griuvo aukštielninkas, paskui save tempdamas ir J. N.. J. N., tempiamas nukentėjusiojo, krito ant jo vienu keliu atsitiktinai įsiremdamas jam į pilvo sritį, o kitu nuslydo ant žemės tarp rankos ir šono. Nukritęs ant žemės, kaltinamasis apžergė A. A., ant jo atsisėdo ir rankų kumščiais sudavė jam 4-5 kartus į veido sritį. Smūgiavo jam, nes pastarasis parkritęs sudavė jam dar vieną kartą. Tuomet pribėgo broliai P. P., A. C. ir atitraukė juos vieną nuo kito. Po to P. P. stovėdamas šalia keletą kartą spyrė A. A., o A. C. atsinešta iš bagažinės gumine lazda A. A. taip pat smūgiavo keletą kartų. Tuomet prie jų priėjo A. P. ir pasakė, kad užteks, nes jie išvažiuoja, o P. P. paprašė, kad J. N. ką nors atneštų patiesti į automobilį. J. N., nuėjęs į kiemą, nutraukė plėvelę, kuria buvo uždengtos malkos, ir ją atnešęs atidavė kaltinamiesiems. Kažkuris jų įtiesė plėvelę į bagažinę, įkėlė ten A. A., ir visi susėdę į automobilį išvažiavo.

Teisiamajame posėdyje perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 85-87, 90-93, 97-102), J. N. paaiškino, kad kaltinamųjų apsilankymo pas jį tikslą ir aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino kitaip. Nesakė, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nes bijojo dėl savęs ir dėl savo šeimos narių. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kas konkrečiai jam kėlė grėsmę. Kaltinamasis paaiškino, kad jam niekas negrasino, su kaltinamaisiais jo santykiai buvo geri, niekas jam nesakė, kokias įvykio aplinkybes reikia nurodyti. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas pirmus parodymus 2008-03-04, 2008-03-17, o vėliau ir 2008-05-27 pats sugalvojo įvykio aplinkybes, o paskui pradėjo pasakoti viską taip, kaip buvo. Keisti parodymus jo niekas neprašė. J. N. paaiškino, kad po įvykio buvo pas jį atvykęs J. P. ir sakė, kad J. N. gali būti apklaustas policijos pareigūnų, tačiau pastarasis prašė tik tiek, kad J. N. papasakotų viską taip, kaip iš tiesų buvo. Kaltinamasis pripažino, kad jis laiške prašė liudytojo F. V. (F. V.), kad jis duotų parodymus, nes įvykio naktį su juo buvo susitikęs kieme.

Kaltinamasis J. N. teisme paaiškino, jog po įvykio kaltinamųjų automobilis važiavo jo namo link, ir jis pagalvojo, kad nukentėjusįjį veža į jo namus. Kieme sutikęs F. V., kaltinamasis pakvietė jį eiti su juo kartu ir pažiūrėti, kur minėtas automobilis nuvažiavo. Būdami 250 metrų atstumu nuo J. N. sodybos, jie matė, kad užsidegdavo ir vėl užgesdavo kažkokio automobilio šviesos, buvo girdėti kažkoks triukšmas, panašus į šakų laužymą, o po to viskas nurimo. Jie abu matė, kad automobilis iš ten išvažiavo. Kaltinamasis patvirtino, kad kitą dieną po įvykio jis apžiūrėjo tiek sugyventinės, tiek savo sodybos kiemą, tačiau ant žemės nei kraujo, nei kitų muštynių pėdsakų neaptiko. Aiškino, kad nežino, iš kur nukentėjusiojo kūne atsirado tiek daug sužalojimų, nors jis nukentėjusiajam smūgiavo, tačiau nužudyti jo nenorėjo.

Kaltinamasis A. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltas neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2007-12-10 vakare jam paskambino D. J. ir papasakojo, kad F. A. vyras grasina ją nužudyti, todėl prašė atvažiuoti ir padėti išspręsti jų konfliktą. Tada kaltinamasis pasitarė su savo tėvu J. P., ir abu, nutarę moteriai pagelbėti, sėdo į tėvo automobilį ir nuvažiavo prie F. A. namo. Laiptinėje prie buto durų pamatė jos vyrą, kuris keikė savo žmoną visokiais žodžiais, beldėsi į duris, o šalia jo mėtėsi sudaužytas gėlių vazonas. Išgirdusi, kad atėjo pastorius, F. A. atidarė duris, ir visi buvę prie durų suėjo į buto vidų. Moteris verkė ir pasakojo, jog vyras prieš ją smurtauja, ji bijo pareiti namo. A. P. pasiūlė jai kviesti policiją, tačiau ji atsisakė tai daryti sakydama, kad vieną kartą jau buvo iškvietusi. Nors A. A. buvo išvežę į policiją paroms, tačiau sugrįžęs jis jos atžvilgiu buvo dar agresyvesnis. Tuomet tėvas J. P. A. A. pasakė susiruošti. A. A. pažinojo J. P. kaip pastorių, todėl į jo šį pasakymą reagavo labai ramiai, jis nesipriešino ir sutiko važiuoti. F. A. prašė nors trumpam kažkur išvežti jos vyrą, kad ji galėtų ramiai namie apsiprausti, pailsėti. Pastarasis apsirengė ir, kartu su visais išėjęs, įsėdo į automobilį. Tuomet A. P. pasiūlė savo tėvui nesitrukdyti, nes jis vienas gali pasirūpinti A. A.. J. P. su tuo sutiko. Todėl kaltinamasis pakeliui savo tėvą ir D. J. užvežė ir paleido prie jų namų. Kaltinamasis neslepia, jog jam buvo kilę visokių minčių, kaip išspręsti susidariusią situaciją. Pradžioje jis pamanė, kad galėtų A. A. įsodinti į traukinį, važiuojantį į Klaipėdą, kad jis, kol grįš, išsiblaivytų. Šią mintį kaltinamasis greitai atmetė, nes tokia mintis jam pačiam pasirodė nenormali. Galiausiai kaltinamasis nusprendė nuvežti jį į 6-ąjį policijos komisariatą ir ten palikti paroms. Tuo tikslu nuvažiavęs prie 6-ojo policijos komisariato, A. P. priėjo prie budinčio pareigūno ir jam papasakojo, kas nutiko, tačiau pareigūnas jam atsakė, kad yra pasikeitusi tvarka ir pasodinti gali tik teismas. Tada kaltinamasis paskambino savo broliui, nes nežinojo, ką toliau daryti. P. P. tuo metu buvo Kauno oro uoste, nes turėjo parsivežti brolį J.. P. P. sutiko padėti, todėl abu susitarė susitikti degalinėje „Statoil“.

Atvažiavęs P. P. pasiūlė kartu su A. A. nuvažiuoti į kaimą pas J. N.. A. A. tai girdėjo ir nesipriešino. Kaltinamasis net nesiruošė prieš A. A. valią ką nors daryti. Važiuoti į kaimą nusprendė visi kartu. Automobilį vairavo A. P. Važiavo maždaug 100-110 km/h greičiu, todėl netrukus pasiekė J. N. sodybą. Automobilį A. P. pastatė 7-8 m atstumu nuo sodybos vartų, nes naktį nenorėjo lodyti šunų ar kur nors įklimpti. P. P. nuėjo į sodybą ieškoti J. N. ir netrukus grįžo kartu su juo. P. P. atidavė J. N. lauktuves ir pasakė apie atvykimo tikslą, t.y. kad būtų gerai, jog jis A. A. priimtų kurį laiką pabūti kaime. Pradžioje tarp J. N. ir A. A. buvo viskas gerai, tačiau netrukus jie susikivirčijo. A. P. nekreipė daug dėmesio į dviejų girtuoklių stumdimąsi. Jis sėdėjo automobilyje ir rašė SMS žinutes. Kaltinamasis matė, kaip pastarieji susigrūmė tarpusavyje: tuo metu A. A. nugriuvo ant nugaros, o J. N. ant jo lyg užšoko keliu ir, jį prispaudęs prie žemės, pradėjo rankomis smūgiuoti į veido sritį. Tuomet kaltinamasis išlipo iš automobilio, norėdamas juos išskirti, priėjo arčiau ir pastebėjo, kad A. A. atrodo pasilpęs, o jo veidas – kruvinas. A. P. nematė, ar jie buvo įsikibę vienas į kitą, todėl negali tvirtai pasakyti, ar J. N. tyčia užšoko ant nukentėjusiojo pilvo. Kadangi A. A. su J. N. nesutarė, kaltinamasis kartu su broliais nusprendė jį parvežti atgal į Vilnių ir liepė J. N. atnešti vandens, kad pastarasis galėtų apsivalyti veidą. A. P. pats prieš A. A. smurto nenaudojo, nematė, kad jį būtų mušę kiti jo broliai. Jie visi tik stengėsi išskirti besimušančius. Apvalius nukentėjusiojo veidą, visi vėl susėdo į automobilį ir išvažiavo į Vilnių. Bevažiuojant atgal, A. A. pradėjo skųstis, kad blogai jaučiasi. Netoli Vilniaus P. P. kažko A. A. paklausė, tačiau pastarasis nieko neatsakė. Tada P. P. patikrino jo pulsą ir pastebėjo, kad jo nėra. Visi suprato, kad pastarasis mirė ir labai išsigando. Tiesiog išsigando, kad gali būti apkaltinti, bijojo, jog niekas nepatikės tiesa, nežinojo, ką reikės pasakyti tėvui. Todėl jie nebevežė A. A. į greitosios pagalbos ligoninę, o paliko netoli jos, autobusų stotelėje paguldę ant suoliuko. Nukentėjusysis buvo apsivilkęs striuke ir ilgomis kelnėmis. Kaltinamieji tikėjosi, kad netrukus važiuos greitosios pagalbos automobilis ir, pastebėję ten begulintį nukentėjusįjį, greitosios pagalbos darbuotojai jį paims. Visa kelionė iš Vilniaus ir atgal kartu su A. A. užtruko apie 2-2,5 val.

Kaltinamasis P. P. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltas neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2007-12-10 apie 21-22 val. buvo Kauno oro uoste. Tuomet jam paskambino brolis A. P. ir pasakė, kad reikia pagalbos ir prašė atvykti. Abu susitarė susitikti „Statoil“ degalinėje, Giraitės gatvėje, prie Kelių policijos. Įsėdęs į A. P. vairuojamą automobilį, P. P. pamatė užpakalyje sėdintį jam nepažįstamą žmogų, kuris keikėsi, buvo patinęs nuo girtumo ir labai dvokė. Kaltinamasis gerai į jo veidą neįsižiūrėjo, todėl negali pasakyti, ar jo veide buvo kokių nors sumušimo žymių. Iš brolio kaltinamasis sužinojo, kad tai F. A. vyras ir kad pastaroji prašė nors trumpam jį kur nors išvežti, kad gal jis susimąstytų apie gyvenimą, kaip jis su ja blogai elgiasi, o ji galėtų nors truputį nuo jo pailsėti. A. P. broliams papasakojo, kad F. A. vyrą buvo nuvežęs į policiją ir prašė nors trumpam jį uždaryti, tačiau pareigūnas atsakė, jog nebegali to daryti, nes pasikeitė įstatymai. Tada P. P. prisiminė, kad netoliese kaime gyvena J. N., kuris ir galėtų A. A. priimti kuriam laikui. Todėl visi nutarė važiuoti ten. Pakeliui nusprendė pasiimti ir brolį A. C., nes tikėjosi, kad jis gali žinoti dar ir kitą vietą, kuri būtų buvusi dar arčiau Vilniaus. A. C. sutiko kartu važiuoti į kaimą ir pakeliui prie jų prisijungė. Bevažiuojant jie nukentėjusiajam pasakojo, kad visi važiuoja į kaimą, kur jis galės pailsėti, o jei norės, ir ilgiau pabūti. Žadėjo jam, kad jei pasiliktų kaime, F. A. jam siųstų į mėnesį po 150 Lt ir pati jį kartais aplankytų. A. A. klausėsi ir klausinėjo tik vieno dalyko, ar ten, kur jis važiuoja, bus naminukės ir ar pas jį atvažiuos F. A.. J. N. sodybą jie privažiavo apie 23-23.30 val. Automobilį pasistatė maždaug 4-5 m atstumu nuo sodybos tvoros ir apie 40-50 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Tą naktį mėnulis nešvietė, kiemas buvo tamsus, žmonių veidus galėjai įžiūrėti nedaugiau kaip 2-3 m atstumu. Kaltinamasis P. P. vienas nuėjo prie gyvenamojo namo ir pasibeldė į duris. Duris atidarė J. N. sugyventinė, kurios kaltinamasis paprašė pakviesti J. N.. Netrukus į lauką išėjo J. N., kuris buvo šiek tiek išgėręs. A. A. tuo metu stovėjo lauke ir rūkė. Kaltinamasis padavė J. N. atvežtas lauktuves, pavaišino alumi ir paklausė, ar jis galėtų priimti kurį laiką savo namuose pagyventi su jais kartu atvykusį A. A., kuris gal jam ir darbuose galėtų pagelbėti. J. N. nelabai tą vakarą norėjo priimti atvykėlį, nes tame name pats gyveno su sugyventine ir 2 vaikais. Jis sakė žino už 3 km esančią vieną sodybą, kur A. A. galėtų įsikurti, tačiau ten nėra šviesos, todėl parodyti tą vietą jis galėtų tik dienos metu. Pokalbis vyko ramiai, A. A. stovėjo lauke ir rūkė. A. P. sėdėjo prie mašinos vairo ir rašė žinutes. A. C. taip pat sėdėjo automobilyje. A. A. tuomet kažko suirzo ir pradėjo sakyti, kad jam visai nesvarbu, kad J. N. turi moterį ir 2 vaikus, nes jis dar nesenas, todėl K. B. galės padaryti dar daugiau vaikų. Tuomet J. N. supyko, ir jie, tarpusavyje susistumdę, ėmė muštis. A. A. įsikibęs į J. N. drabužius, eidamas atgal, krito ant nugaros, o J. N. užgriuvo ant A. A. klubų srityje ir apžergęs sudavė jam 3-4 smūgius į veidą. A. C. ir A. P., išgirdę konfliktą, atbėgo į pagalbą kaltinamajam P. P.. P. P. atitraukė J. N., o A. A. pakėlė A. P. ir A. C.. A. A. ranka palietė savo kruviną veidą ir nusivalė į kelnes. P. P. ramino bekonfliktuojančius, sakė, kad nereikia pasiduoti emocijoms ir paprašė J. N., kad jis atneštų vandens, nes A. A. reikėjo nusivalyti veidą. J. N. paklausė ir atnešė vandens. A. A. užsirūkė. A. P. nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Tada J. N. vėl susikibo su A. A.. Jie vėl parkrito ant žemės ir kumščiavosi, sudavė vienas kitam po kelis smūgius. J. N. sudavė A. A. 4-6 smūgius. Tada vėl pribėgo A. P. su A. C. ir pradėjo juos skirti. Kaltinamasis nematė, kad jo broliai beskirdami besimušančiuosius būtų kuriam iš jų sudavę bent vieną smūgį. Pats P. P. jų taip pat nelietė, nematė, kad kas iš kaltinamųjų būtų turėję kokius nors daiktus. Išskyrę besimušančius, kaltinamieji pastebėjo, kad A. A. yra apsišlapinęs. Kadangi A. A. su J. N. nesutarė, visi nusprendė jį parvežti atgal į Vilnių. P. P. paprašė J. N., kad jis atneštų ką nors įkloti į automobilį, nes nenorėjo, kad A. A. supurvintų sėdynę. J. N. atneštą plėvelę P. P. paklojo ant galinės sėdynės, kur A. A. atsisėdo. Visiems važiuojant į Vilnių, nukentėjusysis kelis kartus prašė cigarečių, tačiau jų niekas neturėjo. Jis skundėsi, kad blogai jaučiasi. Vienu metu kaltinamasis pastebėjo, kad nukentėjusysis keistai atlošė galvą. Tuomet P. P. jo kažko paklausė, tačiau jis nieko nebeatsakė. Tada P. P. patikrino nukentėjusiojo pulsą ir pajuto, kad jo nėra. Visi suprato, kad pastarasis mirė ir labai išsigando. Apsvarstę, kad niekas nepatikės, jog jie nekalti dėl pastarojo mirties, atvežė nukentėjusįjį netoli greitosios pagalbos ligoninės ir, paguldę autobusų sustojimo aikštelėje ant suoliuko, jį ten paliko. Tuo metu buvo 1-2 val. nakties. A. A. buvo apsirengęs striukę, apsimovęs ilgas kelnes. Kaltinamasis negali paaiškinti, kodėl jis buvo rastas be kelnių ir užklotas striuke. P. P. nežino, iš kur nukentėjusiojo kūne atsirado tiek sužalojimų, nes jis nematė, kad kas nors jam būtų smūgiavęs tiek kartų, kiek inkriminuota kaltinime. Guminės lazdos niekas neturėjo.

Visiems atvažiavus prie sodybos, P. P. išlipo iš automobilio ir nuėjo gyvenamojo namo link. Visur buvo tamsu, galėjai matyti tik kelių metrų atstumu. A. C. pasiliko mašinoje kartu su A. P. ir kalbėjosi verslo reikalais, o A. A. kažkuriuo metu išlipo parūkyti. Po kiek laiko kaltinamasis pastebėjo, kad lauke prie automobilio stovi J. N., P. P. ir A. A.. Buvo galima suprasti, kad jų pokalbis įtemptas. Tada jie su A. P. nustojo kalbėtis, ir A. C. išgirdo, kad A. A. keikiasi ir įžeidinėja J. N., kuris, atsakydamas tuo pačiu, puolė jį. Jie susimušė prie automobilio galinių durelių. Kaltinamasis kartu su broliais juos išskyrė, tačiau nei vienas jam smūgių nesudavė. A. C. pastebėjo, kad A. A. bėga iš nosies kraujas, ir kažkas paprašė, kad J. N. atneštų vandens ir skudurą, kad pastarasis galėtų apsivalyti. J. N. paklausė ir, pasišviesdamas žibintu, atnešė. A. A. nenusiramino ir toliau užgauliojo J. N.. Tuomet pastarasis sudavė jam kokius 2 smūgius ir A. A. pargriuvo aukštielninkas. J. N. tuo metu griūdamas užšoko vienu keliu ant nukentėjusiojo pilvo ir, jį apžergęs, sudavė kumščiu apie penkis kartus jam į veidą. Ar nukentėjusysis krisdamas buvo įsikibęs į J. N., jis nepastebėjo. Kaltinamajam pasirodė, jog J. N. norėjo jam suduoti, todėl ir užkrito ant jo. Tuomet visi suprato, kad situacija yra nevaldoma, kad jie abu nesugyvens, todėl nusprendė važiuoti atgal į Vilnių ir A. A. parvežti namo. Kadangi automobilio bagažinė buvo užkrauta benzino bakeliais, jokio užkloto ten nebuvo, J. N. atnešė plėvelę, kad būtų galima ją užtiesti ant mašinos sėdynės, nes A. A. buvo visas purvinas ir galėjo ją sutepti. Po to visi susėdo į mašiną ir išvažiavo į Vilnių. A. C. broliai išleido prie tos pačios kolonėlės, iš kur ir paėmė. Nors nukentėjusysis į automobilį padedamas įlipo pats, tačiau jis buvo silpnas, keikėsi ir nenorėjo bendrauti. Mašinoje sėdėdamas jis buvo sąmoningas. Kad broliai A. A. paliko autobusų sustojime ant suoliuko, A. C. sužinojo jau gerokai po įvykio.

Liudytojas F. V. parodė, kad visus kaltinamuosius jis pažįsta iš matymo, o su kaltinamuoju P. P. yra turėjęs konfliktą, nes sugadino pastarojo magnetofoną, o jis už tai liudytoją sumušė, bet tai buvo senai. Su kaltinamuoju J. N. gyvena kaimynystėje. Tą naktį jis miegojo J. N. sugyventinės K. B. lauko virtuvėje. Liudytojas paaiškino, kad lauko virtuvė yra 20 metrų atstumu nuo K. B. namo. Kieme yra apšvietimas, nors tą naktį kiemas nebuvo apšviestas, tačiau liudytojui atrodė pakankamai šviesu. Įvykio naktį, būdamas lauko virtuvėlėje, F. V. pro langą matė, kaip į K. B. kiemą atvažiavo šviesi mašina. Kas iš jos išlipo, jis nepastebėjo. Prisimena, kad iš namo išėjo J. N. ir, prisiartinęs prie mašinos, pradėjo kalbėti su atvykusiais žmonėmis. Apie ką kalbėjosi, liudytojas negirdėjo. Buvo per didelis atstumas, kad pastarasis galėtų atpažinti ten buvusius žmones. Vienu momentu jis, išėjęs į kiemą ir stovėdamas prie šulinio, matė, kad ant žemės gulėjo žmogus ir vienas iš buvusių šalia jį mušė. Paskui matė, kaip kitas žmogus spardė gulintį žmogų. Kiek smūgių buvo suduota, jis nežino, kadangi jų neskaičiavo. F. V. tvirtina, kad P. P. sudavė smūgius, o kas dar be jo smūgiavo nukentėjusiajam, jis nepastebėjo. Po tų smūgių J. N. nešė nuo malkų plėvelę. Tuo metu kiti ten buvę vyrai nukentėjusįjį įkėlė į automobilio bagažinę ir išvažiavo.

Liudytojas paaiškino, kad jis iš atvažiavusiųjų atpažino vienintelį P. P.. Kitų atpažinti negalėjo, nes buvo tamsus metas, tačiau spėjo, kad P. P. buvo atvažiavęs su broliu, kadangi taip būdavo dažniausiai. Liudytojas paaiškino, jog tą vakarą buvo išgėręs apie 1,5 butelio naminės degtinės, tačiau jautėsi pakankamai gerai. Teisme apklausiamas pakartotinai, liudytojas paaiškino, jog jis matė ir tai, kad A. C. smūgiavo ant žemės gulinčiam vyrui gumine lazda.

Po įvykio, kai F. V. jau gulėjo savo lovoje, pas jį atėjęs J. N. paprašė kartu su juo nueiti pažiūrėti, ar kaltinamieji kartais nenuvažiavo į jo namus. Beeidami J. N. sodybos link, jie pamatė ten įjungtas automobilio šviesas. Staiga automobilis pradėjo važiuoti jų pusės link. Tada F. V. ir J. N. pasislėpė. Liudytojas nematė, kas vyko toje sodyboje, bet prieš automobiliui išvažiuojant girdėjo keistą garsą, tarsi būtų laužomos malkos. Kitą dieną liudytojas apžiūrėjo kiemą, tačiau jokių neįprastų pėdsakų nerado.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti F. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 156-157), kur jis aiškino, jog jį pažadino atėjęs J. N. ir jam papasakojo, kad buvo atvažiavę P. P. ir A. P., su jais buvo dar kažkoks nepažįstamas vyras, kuris J. N. pareiškė, jog jis miegojo su pastarojo sugyventine K. B.. Tada J. N. iš pavydo jam trenkė ir, abu kartu nukritę, susimušė, ir (t. 2,. b. 1 58), kur jis aiškino, jog momentą, kai atvyko broliai P., jis matė pats, pro lauko virtuvės langą. Tuo metu jis matė vyrų šešėlius, atpažino P. P. ir A. P. balsus, matė, kaip J. N. su kitu vyru nukrito ant žemės ir grūmėsi, o priėję P. P. ir A. P. pradėjo gulintį ant žemės vyrą spardyti. Į kur jie pataikė ir kur kuris stovėjo, liudytojas pasakyti negali, nes buvo tamsu, o jis pats – girtas, todėl blogai orientavosi. Jis prisiminė, jog po muštynių J. N. atnešė plėvelę ir įtiesė į automobilio bagažinę, į kurią A. P. ir P. P. įkėlė vyriškį ir išvažiavo. Tik tuo metu jis nuėjo miegoti.

Susipažinęs su savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, F. V. paaiškino, jog pradžioje bijojo sakyti tiesą, o teisme sako taip, kaip buvo. Kodėl nustojo bijoti, paaiškinti negalėjo. Be to jis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu protokolus pasirašė jų neskaitęs, todėl apklausos surašytos netiksliai.

Apie J. N. rašytą laišką liudytojas nieko nežino. Tvirtina, jog pastarasis neprašė jo liudyti apie įvykį.

Liudytoja F. A. parodė, jog nužudytasis A. A. buvo jos vyras, o kaltinamuosius ji pažįsta kaip tos pačios cerkvės narius, su kuriais ji piktumų neturėjo.

2007-12-10 liudytoja sugrįžusi namo pastebėjo, kad jos vyras yra girtas. Jis pažvelgė į ją taip, kad ji suprato, kad jai šį vakarą bus blogai. Vyras ją grasino užmušti, keikėsi. F. A. vienu metu išsprūdo ir, A. A. išėjus iš buto, užrakino buto duris. Laiptinėje jis kažką daužė, ji buvo labai išsigandusi ir, ieškodama išeities, paskambino bažnyčios nariui D. J., jo paprašė pagalbos. Apie 21.30 val. D. J. atvažiavo kartu su pastoriumi J. P. ir jo sūnumi. Liudytojos vyras pastorių pažinojo, todėl, kai jis pasakė, kad A. A. rengtųsi važiuoti, pastarasis nesipriešino, pats apsirengė ir, išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais, kartu su pastoriumi išėjo. Ji matė, kad A. A. iš buto išėjo paskutinis, o į liftą įėjo pirmas. F. A. verkė, todėl gerai neįsidėmėjo, kur pastorius ketina vežti A. A., tačiau ji buvo įsitikinusi, kad vyrui nieko bloga nenutiks ir dėl to nepergyveno. Ji norėjo nuo jo pailsėti. Iki to vakaro liudytoja A. A. buvo nemačiusi tris paras. Įvykio vakarą ant jo veido sumušimo žymių ji nepastebėjo. Ar buvo kokių nors sumušimo požymių jo kūne, pastaroji nematė. Kartais būdavo, kad vyras grįždavo namo sumuštas, tada jis tapdavo dar agresyvesnis. Įvykio vakarą jis buvo agresyvus. F. A. paaiškino, kad apie A. A. mirtį sužinojo iš A. P. tik 17 dieną. Praėjus kelioms savaitėms po vyro mirties, ji savo namuose surado piršto storio guminę žarną, su kuria vyras grasindavo ją sumušti, ir šią žarną parodė kaltinamiesiems. Įvykio vakarą jokios žarnos ji niekam nerodė ir nedavė.

Liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamieji P. P., A. P. ir A. C. yra jo sūnūs. Su visais kaltinamaisiais jo santykiai yra geri.

F. A. liudytojas taip pat pažįsta, nes jis yra evangelikų bažnyčios, kurią ji lanko, pastorius. F. A. ne kartą jam skundėsi, kad vyras ją grasina užmušti, kad ji nebeturi jėgų gyventi. 2007-12-10 vakare F. A. paskambino ir paprašė padėti jai apsiginti nuo vyro, nes jis girtas, grubiai su ja elgiasi. Pas šią moterį liudytojas važiavo su D. J. ir pakeliui pasiėmė sūnų A. P.. Pakilus laiptais prie jos buto durų, laiptinėje liudytojas pamatė girtą A. A.. Šalia mėtėsi sudaužyti gėlių vazonai. Visiems priėjus prie buto durų, F. A. atrakino duris ir leido įeiti. Vyrui J. P. tuomet pasakė, kad jis susiruoštų važiuoti kartu su juo, nes pastarajam reikia pabūti vienam, pamastyti apie savo blogą elgesį ir padaryti išvadas. A. A. liudytojui neprieštaravo, pats apsirengė ir kartu išėjo. D. J. pakeliui išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo namus, o J. P. kartu su savo sūnumi A. P. nukentėjusįjį vežė į policijos komisariatą. Pakeliui A. P. pasakė, kad jis nuveš A. A. vienas. Kadangi liudytojas turėjo daug reikalų, jis išlipo prie savo namų Šeškinės mikrorajone.

Po kelių dienų iš pokalbio su F. A. J. P. sužinojo, kad pastarosios vyras dar negrįžo. Tuomet apie A. A. ji paklausė savo sūnaus A. P., kuris atsakė, kad 6-ajame policijos komisariate A. A. nepriėmė, todėl jis jį paleido gatvėje prie minėto komisariato. Tada liudytojas paskambino F. A. ir pasiūlė pasidomėti, ar jos vyras nėra patalpintas psichiatrinėje ligoninėje. Praėjus dar kelioms dienoms, pas jį atėjo A. P. ir pasakė, kad F. A. vyras buvo rastas morge.

Liudytojas D. J. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) cerkvės narys. Iš F. A. jis jau seniai žinojo, kad jos vyras yra alkoholikas ir prieš ją smurtauja. 2007-12-10 apie 21.30-22 val. liudytojui paskambino F. A. ir prašė pagalbos, sakydama, kad jos vyras ją muša. Tuomet D. J. paskambino pastoriui J. P., kuris su savo sūnumi A. P., savo automobiliu atvažiavo pas jį. Tada visi kartu nuvažiavo į F. A. namus. A. A. stovėjo koridoriuje, šalia jo mėtėsi sudaužyti gėlių vazonai. Tarp J. P. ir A. A. įvyko apsižodžiavimas, kurio metu A. A. jau norėjo pastorių pulti, tačiau jis suėmė pastarojo rankas. F. A. atidarius duris, jie suėjo į vidų. Bute J. P. A. A. pasakė, kad jis rengtųsi, nes reikės kartu važiuoti į policiją. A. A. neprieštaravo, pats apsirengė ir išėjo kartu važiuoti. Visiems buvo aišku, kad F. A. vyras bus vežamas į policiją. Pakeliui liudytojas iš automobilio išlipo. Jis tik vėliau sužinojo, kad A. P. A. A. nuvežė į 6-ąjį policijos komisariatą vienas, nes J. P. išlipo prie savo namų. Po kiek laiko F. A. liudytojui pasakė, kad dingo jos vyras, o praėjus dar kiek laiko, paaiškėjo, kad pastarasis buvo rastas morge.

Nors liudytojas patvirtino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 136-139) sakė, kad F. A., visiems būnant bute, rodė guminę žarną, su kuria vyras ją mušdavo, tačiau teisme jis nurodė, kad faktiškai jis šią žarną galėjo matyti ne tada, kai buvo atvykęs išsivežti A. A., o žymiai vėliau, po įvykio, kai F. A. ją surado. Kada jis ją matė, liudytojas tiksliai neprisiminė.

Liudytoja K. B. parodė, jog kaltinamasis J. N. yra jos sugyventinis. Apie A. A. nužudymo aplinkybes ji nieko nežino, nes įvykio nematė. Prisiminė, kad tą vakarą kažkam pasibeldus į duris, ji jas atidarė ir pamatė atvykusį P. P.. Pastarasis paprašė pakviesti J. N.. Ji jį pakvietė, o pati nuėjo miegoti prie savo vaiko. Gal J. N. jai ką nors ir pasakojo apie įvykį, tačiau ji neprisimena, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu būtų ką nors apie tai būtų kalbėjusi.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto VPK 6 PK VP OVP budėtojų grupės vyr. postininku. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 140-141) duotus parodymus, kad 2007-12-10 apie 22 val. jis buvo lauke prie komisariato pastato, kai privažiavo automobilis. Iš jo išlipęs žmogus priėjęs pasakė, kad automobilyje sėdi neblaivus vyriškis, kuris konfliktuoja, smurtauja prieš savo žmoną, ir prašė bent kelioms paroms sulaikyti, duoti jam už tai „bananų“, t.y. jį pamokyti. Liudytojas vyriškiui paaiškino, kad sulaikyti jo negali, todėl pastarasis nuėjo atgal į automobilį. J. Ž. paaiškino, jog jis matė automobilyje ramiai sėdintį žmogų. Liudytojui nepasirodė, jog pastarasis automobilyje būtų laikomas prieš jo valią ar jis būtų norėjęs išlipti. J. Ž. buvo apsivilkęs policijos pareigūno uniforma ir jį sėdintis automobilyje žmogus matė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis 2007-12-11 d. apie 5 val. dirbo 49-o maršruto autobusu. 2007-12-11 sustabdęs vairuojamą autobusą Oslo stotelėje, 4 m atstumu ant suoliuko pastebėjo ant nugaros nenatūraliai gulintį vyrą. Lauke buvo šalta. Jo drabužiai atrodė suvelti. Nors jis buvo apsirengęs, tačiau jam pasirodė, kad per plonai. A. Š. nepastebėjo, kad pastarasis būtų kuo nors užklotas. Ant gulinčiojo veido ir prie jo ant žemės matėsi kraujo dėmės, todėl liudytojas paskambino bendruoju pagalbos numeriu.

Liudytojas J. S. parodė, kad jis, dirbdamas Vilniaus miesto VPK OVS patruliu, 2007-12-11 5 val. 30 min. gavo iškvietimą važiuoti į Oslo stotelę, nes ten ant suoliuko gulėjo galimai sumuštas vyras. Nuvažiavęs į įvykio vietą, pamatė vyrą, gulintį stotelėje ant suoliuko, apsirengusį kelnėmis ir striuke. Tačiau kelnės buvo nusmauktos iki šlaunų, matėsi nuogi sėdmenys, o striukė buvo ant jo užklota. Nukentėjusiojo veidas buvo sumuštas, pakaušis praskeltas. Įvykio vietoje pareigūnas buvo su savo kolega V. T. (V. T.), tačiau jie gulinčiojo nelietė. Atvykę medikai konstatavo nukentėjusiojo mirtį.

Liudytojas V. T. parodė, kad jis 2007-12-11 dirbo VPK policijos komisariate patruliu ir pagal iškvietimą, kartu su J. S., važiavo į Oslo gatvę. Ten ant suoliuko rado gulintį sumuštą, nusmauktomis iki kelių kelnėmis, užklotą striuke vyrą. Kadangi matėsi sužalojimai, buvo įtarta, kad vyras buvo partrenktas automobiliu ir po to padėtas ant suoliuko. Įvykio vietoje liudytojas buvo iki tol, kol atvyko tyrimo grupė ir medicinos specialistas.

Teismo medicinos specialistas A. Benošis parodė, kad jis 2007-12-11 pranešimą apie įvykį gavo apie 6 val. ryto. Į įvykio vietą atvyko kartu su policijos komisariato darbuotojais. Ten jau buvo policijos patruliai. Liudytojas patvirtino, kad baudžiamosios bylos 1 t. 7-9 lapuose esančiose nuotraukose vyriškio kūnas atrodo taip, kokį jį specialistas rado įvykio vietoje. A. Benošis, iki kūną nufotografuojant, jo nejudino ir nelietė. Lavono temperatūra buvo matuojama po jo nufotografavimo.

Liudytojas R. I. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta P. P. ir J. N.. Kadangi su jais susipažino tardymo izoliatoriuje. Su J. N. vienoje kameroje gyveno apie 2 mėnesius. Jų santykiai buvo geri. Todėl J. N. jam papasakojo, kad 2007-12-10 broliams P. pagyventi atvežus pas jį nepažįstamą žmogų, savo kieme jis su pastaruoju susimušė, nes abu buvo girti. J. N. liudytojui sakė, kad kieme buvo ir daugiau žmonių, bet mušėsi tik jis su nukentėjusiuoju. Po muštynių vienas iš brolių P. nutarė vežti nukentėjusįjį atgal į miestą, kad nebūtų daugiau konfliktų, o grįžtant atgal nukentėjusysis mirė. Iki susitikimo su J. N. liudytojas 2 ar 3 paras buvo sėdėjęs su P. P.. Kadangi jis R. I. žadėjo atnešti bibliją, pastarasis pasiliko jo adresą, o sužinojęs iš J. N., kad ir P. P. dalyvavo tame pačiame įvykyje, parašė apie žinomas aplinkybes P. P. laiške.

Iš tarnybinio pranešimo, įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 1, 4, 12) matyti, kad 2007-12-11 apie 5.14 val. autobusų sustojime Oslo stotelėje, esančiame 50 metrų atstumu nuo Lazdynėlių ir Šiltnamių gatvių sankryžos Vilniuje, ant suolo buvo aptiktas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis ir muštine žaizda pakaušyje.

Įvykio vieta pradėta apžiūrėti 2007-12-11 6.25 val. ir baigta 7.40 val. Mirties laikas – apie 3-5val. iki lavono apžiūros.

Iš įvykio vietos paimta nukentėjusiojo striukė, laikrodis, nosinė, batai, kelnės ir grunto pavyzdžiai.

Iš bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį duomenų matyti, kad pranešimas apie įvykį buvo priimtas 2007-12-11 5.14 val. Policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą 5.31 val. (t. 1, b. l. 16).

Iš specialisto išvados Nr. 11-53(08), 11-110(08) matyti, kad ant tirti pateiktų drabužių, striukės, kelnių, ir batų, buvo rasta pašalinių įvairių tekstilės spalvų pluoštų. Ant tirti pateiktų minėtų drabužių ir batų nebuvo autotransporto priemonėms būdingų medžiagų – dažų dangos, plastiko, stiklo, tepalo ir kitų medžiagų pėdsakų ir dalelių (t. 1, b. l. 29,30).

Iš specialisto išvados Nr. M 3126/07(01) matyti, kad A. A. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio plonžarnės pasaito plyšimo. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu. A. A. mirtis galėjo įvykti 1-2 paros laikotarpyje iki jo lavono tyrimo pradžios (2007-12-12 09 val.). A. A. lavono tyrimo metu rasta: pilvo sumušimas, pasireiškęs plonžarnės pasaito plyšimu, padarytas kietu buku paviršiumi, nemažiau kaip vieno trauminio poveikio į pilvą metu. Šis sužalojimas yra būdingas smūgio sudavimui, ypač jei tiriamasis gulėjo aukštielninkas ir smūgis suduotas kietu buku daiktu į pilvą iš priekio (gulinčio kūno atžvilgiu). Griuvimui ar užgriuvimui toksai kūno sužalojimas nėra būdingas. Sužalojimas galėjo būti padarytas 4 val. laikotarpyje iki mirties. Dėl pasaito plyšimo jis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Po šio sužalojimo tiriamasis galėjo išgyventi iki 4 val. laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų makroskopiniai ir mikroskopiniai požymiai. Kiti sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo.

Kairiųjų 4-5 šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku paviršiumi vienu trauminiu poveikiu. Šis poveikis labiau būdingas sužalojimams, padaromiems suduodant smūgius, nei pačiam nukentėjusiajam užsigaunant, tačiau ir tokia galimybė kategoriškai negali būti paneigta. Šis sužalojimas padarytas 4 val. laikotarpyje iki mirties. Jis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrinka ilgiau kaip 10 dienų.

Galvos sumušimas pasireiškė: daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje ir kraujo išsiliejimais po kietuoju dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių (dešiniojo –34 gr., kairiojo – 38 gr.) – padarytas kietais bukais paviršiais, nemažiau kaip 7 trauminiais poveikiais. Po šio galvos sumušimo, nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę. Tuomet jis būtų negalėjęs atlikti savarankiškų veiksmų. Kiti nukentėjusiojo kūne rasti sužalojimai įtakos sąmonei neturėjo. Sužalojimų visuma yra būdinga smūgių sudavimui, kurių šiuo atveju buvo nemažiau kaip 11. Šie sužalojimai padaryti 4 val. laikotarpyje iki mirties. Kraujo išsiliejimas (82 gr.) nustatytoje lokalizacijoje, kaip pas nukentėjusįjį, negali būti vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nerasta duomenų, kad kraujas po kietuoju dangalu spaudė smegenis.

Poodinė kraujosruva dešiniojo momenkaulio projekcijoje, padaryta nemažiau kaip 1 trauminiu poveikiu, kuris labiau būdingas smūgio sudavimui, nei nukentėjusiajam pačiam užsigaunant. Sužalojimas padarytas 4 val. laikotarpyje iki mirties. Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Poodinės kraujosruvos: 1 – dešinėje poraktikaulinėje srityje, po 1 – juosmens abiejose pusėse, dvi – kairėje plaštakoje, 4- dešinėje plaštakoje, 5 – dešinėje kojoje, padarytos kietais, bukais daiktais. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui suduodant smūgius, tiek pačiam nukentėjusiajam užsigaunant į kietus bukus paviršius. Sužalojimai plaštakose galėjo būti padaryti ir ginantis nuo smūgių. Visos šios kraujosruvos padarytos nemažiau kaip 14 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti 4 val. laikotarpyje iki mirties ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai su atitinkamų dydžių poodžio riebalyno kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje pusėje, karėje šlaunyje, sėdmenyse, padarytomis kietais bukais ribotais paviršiais, kurių sužalojimus padariusi plokštuma buvo iki 0,5 cm pločio. Šio papunkčio sužalojimų kiekis, pobūdis ir lokalizacija yra būdinga smūgių sudavimui, kurių šiuo atveju buvo nemažiau kaip 30. Šie sužalojimai padaryti iki 4 val. laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų makroskopiniai ir mikroskopiniai požymiai. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Odos randai kaktoje, kryžkaulio projekcijoje ir kairiame sėdmenyje, susidarė sugijus žaizdoms daugiau kaip prieš metus.

Muštinė žaizda pakaušyje buvo padaryta kietu buku daiktu, po mirties.

A. A. lavono kraujyje rasta 2,98 promilės, o šlapime 3,75 promilės alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Nukentėjusiojo kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau kaip 58 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 50-68).

Teismo medicinos ekspertas Jūris Plenta teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino šią išvadą, tačiau patikslino, nurodydamas, jog rašant buvo padaryta techninė klaida 3.3 punkte nurodant, kad šiame punkte nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių, būdingų smūgių sudavimui. Turi būti parašyta, kad šie sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, galimai smūgiais. Be to J.Plenta paaiškino, kad su mirtimi yra susijęs tik vienas sužalojimas – pilvo sumušimas, padarytas vienu trauminiu poveikiu, nuo kurio plyšo plonžarnės pasaitas. Tokį sužalojimą galima padaryti spiriant koja, tačiau žmogui gulint, smūgis turėtų būti suduotas statmenai iš viršaus į apačią. Plonžarnės pasaitas yra judrus organas, t.y. gali laisvai judėti. Jei smūgiai suduodami iš šono į pilvą, tai nuo kiekvieno smūgio keičiasi jo padėtis ir spaudimo išsidėstymas. Tokiu atveju gali sureaguoti kepenys ar blužnis, bet ne pasaitas. Tokių pažeidimų nerasta. Kad plyštų plonžarnės pasaitas, suduotas smūgis turi būti fiksuotas, nukreiptas tiesiai į pasaitą. Šiuo atveju buvo nustatyti 2 pasaito plyšimai, bet jie galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Vertinant kaltinamojo aiškinimą, kad jis krisdamas vienu keliu atsirėmė į A. A. pilvą, labiausiai tikėtina, kad šis sužalojimas ir buvo padarytas ant gulinčio nukentėjusiojo pilvo užkrintant keliu. Toje vietoje išorinės kraujosruvos nebuvo, tačiau taip galėjo būti, nes buvo traumuojamas didelis paviršius ir buvo didelis spaudimas.

Visi sužalojimai buvo padaryti nuo 0,5 iki 4val. intervale. Konkrečiau nustatyti nėra galimybės. Jei konstatuoti, kad lavono apžiūra vyko 7.30val., būtų galima teigti , kad nukentėjusiojo mirtis įvyko 1.30 val.-3.30 val. laikotarpyje, o sužalojimai buvo padaryti nuo 21.30 val. iki 23.30 val., t.y. keturių valandų laikotarpyje iki mirties.

30 linijinių sužalojimų galėjo būti padaryti per nukentėjusiojo drabužius, tam naudojant cilindro formos žarnelę, kuri turėjo būti iki 0,5 cm skersmens. Įrankiu, panašiu į policininko lazdą, šie sužalojimai negalėjo būti padaryti, nes toks įrankis būtų palikęs platesnius sužalojimus.

Kraujuoti galėjo iš viršutinės lūpos muštinės žaizdos ir sužalojimo, esančio nukentėjusiojo pakaušio srityje, kuris jam buvo padarytas po mirties, nes pradžioje kraujas dar cirkuliuoja.

Iš užduoties atlikti lavono tyrimą matyti, kad A. A. lavonas buvo apžiūrėtas 2007-12-11, nuo 7.00 val. iki 7.30 val. (t. 1, b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio J. N. laiško, rašyto 2008-08-27 (t. 2. b. l. 139-181), matyti, kad pastarasis, rašydamas laišką savo sugyventinei, nurodė, jog susipažino su nukentėjusiojo A. A. lavono ekspertizės aktu ir kad jis tiek sužalojimų, kiek nurodyta jame, nepadarė. Mano, kad didžiąją dalį sužalojimų galėjo padaryti broliai P. iki jį atveždami į jo sodybą arba po to, kai jie jį išsivežė. J. N. rašė savo sugyventinei, jog nėra liudytojų ir būtų gerai, kad nors F. V. ką nors paliudytų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus: paties J. N. aiškinimą, kad jis muštynių su A. A. metu užkrito vienu keliu nukentėjusiajam ant pilvo dešinėje pusėje, po to apžergęs ir sėdėdamas ant jo smūgiavo jam apie 5 kartus į veido sritį, kaltinamųjų A. P., A. C., P. P. parodymus, kurie patvirtino J. N. aiškinimą apie įvykio aplinkybes, ekspertizės akto išvadą, kad A. A. mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio plonžarnės pasaito plyšimu, padarytu galimai vienu trauminiu poveikiu į pilvo sritį (t. 1, b. l. 5,6), kad veido srityje nustatytos kraujosruvos ir muštinė žaizda lūpoje padarytos ne mažiau 7 trauminiais poveikiais, teismo medicinos eksperto J. Plentos paaiškinimus teisme, kad mirtinas sužalojimas – plonžarnės pasaito plyšimas – labiausiai tikėtina galėjo būti padarytas užkrintant ant nukentėjusiojo keliu kaltinamojo J. N. nurodytu būdu, nes tuomet galima paaiškinti ir išorinės kraujosruvos neatsiradimą poveikio vietoje (kontaktas buvo su gana plačiu paviršiumi), daro išvadą, kad tarp kaltinamojo J. N. minėtų veiksmų, užkrintant A. A. keliu ant pilvo, ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors įvykio aplinkybės rodo, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis A. A., tačiau kaltinamasis J. N. įsivėlė su juo į konfliktą, iš pykčio jam tyčia smūgiavo, suduodamas gan stiprius smūgius, nuo kurių pasipylė kraujas iš nosies bei atsirado kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Tai rodo, jog jis, tiek stumdydamosi metu krisdamas, tiek ir suduodamas gan stiprius smūgius, veikė tyčia. Taip veikdamas, smūgiuodamas į sveikatai pavojingas sritis, galvos sritį, užkrisdamas ant pilvo, jis turėjo numatyti ir numatė, kad jo veiksmai gali sukelti ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, suprato, jog savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Kaip matyti iš visų kaltinamųjų parodymų, išvežant nukentėjusįjį iš įvykio vietos, jis buvo gyvas, nors jautėsi silpnai. J. N. atnešė skudurėlį, kad nukentėjusysis galėtų apsivalyti kraują. Tai rodo, kad pastarasis mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau nesirūpino, ar bus jam suteikta medicinos pagalba. Taigi nors jis nesiekė atimti A. A. gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Todėl teismas, daro išvadą, jog pastarasis veikė netiesiogine tyčia. Mirtinas smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam muštynių metu. Tokiu atveju kiekvienas iš besimušančiųjų turi atsakyti už atsiradusias pasekmes. Šiuo atveju mirtinos pasekmės atsirado dėl J. N. veiksmų. Todėl pastarojo nusikalstami veiksmai, tyčia užkrintant keliu ant nukentėjusiojo pilvo ir jam smūgiuojant nemažiau 5 kartus į veido sritį, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. N. neneigė, jog prieš atvykstant broliams P., gėrė alkoholinius gėrimus. Nors apie 23 val. jis jau miegojo, tačiau kaltinamieji A. P. ir P. P. teigė, kad pažiūrėjus į J. N. matėsi, kad jis yra neblaivus. Be to, jiems atvykus, jis dar išgėrė skardinę alaus. Taigi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas kilo tarp dviejų neblaivių asmenų. Teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, nusikaltimo padarymo motyvą, J. N. reakciją į girto asmens užgauliojimus, konstatuoja, kad kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus. Tai teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl šio nusikaltimo padarymo, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. buvo kaltinami P. P. ir A. C.. P. P. buvo inkriminuota, kad jis sudavė nemažiau kaip 23 smūgius rankomis ir kojomis gulinčiam A. A. į įvairias kūno vietas, o A. C. buvo inkriminuota, kad jis šio įvykio metu spyrė vieną kartą į veidą ir gumine lazda sudavė gulinčiam A. A. nemažiau 30 smūgių į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu jie, veikdami kartu su J. N., tyčia nužudė A. A.. Šie kaltinimai P. P. ir A. C. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaip matyti iš visų kaltinamųjų parodymų, liudytojų J. P., F. A., J. Ž., D. J. ir kitų parodymų, nukentėjusysis kėlė grėsmę savo žmonai F. A., todėl, siekiant jį nuraminti, buvo atvežtas į J. N. sodybą. Jokių faktinių duomenų, kad šie asmenys būtų susitarę nužudyti nukentėjusįjį, byloje nėra. Be to visi kaltinamieji patvirtino, kad konfliktas įvyko būtent tarp nukentėjusiojo ir sodybos šeimininko J. N., kurie tarpusavyje susipyko ir susimušė. Nėra tokių duomenų, kad J. N. būtų siekęs atimti A. A. gyvybę. Byloje nėra ir tokių įrodymų, kad P. P. ir A. C. būtų siekę kokiu nors būdu padarytą nusikaltimą paslėpti. Be to iš teismo medicinos specialisto akto Nr. 3126/07(01) matyti, kad nukentėjusiojo A. A. mirtis įvyko galimai nuo 1 trauminio poveikio į pilvo sritį, nuo kurio plyšo plonžarnės pasaitas ir tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Kad A. C. ar P. P. būtų smūgiavę statmenai į pasaito sritį, jokių duomenų byloje nėra. Visi kiti nukentėjusiojo kūne rasti sužalojimai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.

Nors minėtoje teismo specialisto išvadoje konstatuota, kad A. A. kūne buvo rasta dar ir kitų sužalojimų, iš kurių 30 padaryti lanksčiu iki 0,5 cm. pločio žarnelės tipo daiktu, tačiau baudžiamojoje byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sužalojimus kitose kūno vietose padarė būtent kaltinamieji A. C. ir P. P.. Nors kaltinamasis J. N. apklausiamas teisme ir vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje patvirtino, kad prie nukentėjusiojo buvo priėjęs P. P. ir spyrė keletą kartų gulinčiam A. A. į įvairias kūno vietas, o A. C., vos nukentėjusiajam atvažiavus, spyrė jam į veidą, o vėliau atsinešė į policininko lazdą panašų įrankį ir juo smūgiavo pastarajam, o liudytojas F. V. patvirtino matęs, kad P. P. spardė A. A., o A. C. sudavė jam lazda, tačiau toks jų aiškinimas yra nenuoseklus ir kelia abejonių.

Visų pirma, kaltinamasis J. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirminiuose savo parodymuose, akistatose su broliais P., bei parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, nieko nesakė apie tai, kad A. C. ar P. P. būtų smurtavę prieš nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu jis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl parodymus pakeitė ir nurodė, kad minėti asmenys smurtavo prieš A. A.. Nors jis sakė, kad bijojo dėl savo šeimos ir savęs, tačiau paaiškino, kad su kaltinamaisiais jo santykiai buvo geri ir jam niekas negrasino. Nors pripažino, kad iki apklausos į jo sodybą buvo atvykęs J. P., t.y. kitų kaltinamųjų tėvas, tačiau jis tik prašė jo, jeigu bus apklausiamas, papasakoti viską taip, kaip buvo, t.y. pasakyti ikiteisminio tyrimo tyrėjams visą tiesą. Įvertinus byloje esantį laišką, kurį kaltinamasis J. N. rašė savo sugyventinei K. B., matyti, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu pasikeitė būtent po to, kai jis, susipažinęs su teismo medicinos specialisto išvada, pamatė, kad A. A. galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, negu kad jis pripažino jam sudavęs. Be to iš šio laiško matyti, kad kaltinamasis pats svarsto, kada galėjo būti mušamas A. A.: ar iki jį atvežant į jo sodybą, ar po to, kai jis iš jos buvo išvežtas. Ši aplinkybė rodo, kad J. N. iš tiesų nematė, kad įvykio vietoje P. P. ar A. C. būtų smurtavę prieš nukentėjusįjį ir sudavę jiems kaltinime inkriminuotus smūgius. Nors liudytojas F. V. iš dalies patvirtino kaltinamojo J. N. aiškinimą, kad pastarieji smurtavo, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo apklausų matyti, kad liudytojo parodymai byloje atsirado taip pat gerokai po įvykio, kai kaltinamasis J. N. jau buvo susipažinęs su minėta teismo medicinos specialisto išvada ir apie tai parašęs savo sugyventinei, prašydamas, kad F. V. ką nors paliudytų. Be to iš J. N. laiško K. B. matyti, kad jis užsiminė apie tai, kad reikia, jog kažkas patvirtintų, kad nukentėjusysis iš sodybos buvo išvežtas gyvas, o tai galėtų padaryti F. V.. Be to šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs. F. V. pradžioje ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog apie įvykio aplinkybes jis sužinojo iš paties J. N., kuris apie tai jam papasakojo. Vėliau jis pakeitė savo parodymus, sakydamas, kad pats jis įvykį matė pro lauko virtuvėlės, kur miegojo, langą. O vėliau teisme F. V. jau nurodė, kad buvo išėjęs į lauką ir įvykį stebėjo nuo kieme esančio šulinio. Nors pradžioje jis teigė, kad tą vakarą buvo tamsu, jis buvo išgėręs apie 1,5 litro naminės degtinės ir gerai nesiorientavo, tačiau vėliau jis aiškino, kad lauke buvo pakankamai šviesu ir jis viską matė. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kas konkrečiai mušė nukentėjusįjį, tačiau teisme jis teigė, kad atpažino tik vieną P. P., o kitų atpažinti negalėjo, nes buvo per tamsu. Neprisiminė, kad A. C. A. A. būtų spyręs į veidą. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo J. N. ir liudytojo F. V. parodymų objektyvumas kelia abejonių. Be to jie prieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims.

Visi kaltinamieji nuosekliai tvirtino, kad įvykio vietoje nei vienas iš jų nei kojomis, nei rankomis, nei kokiu nors įrankiu nesudavė jokio smūgio. Šiuos jų parodymus paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra, nes remtis vien tik J. N. ir F. V. nenuosekliu pasakojimu nėra pagrindo, juolab, kad J. N. pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, parodymai, duoti parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, kur jis tvirtino smūgiavęs vienas, sutampa su nuosekliu visų kitų kaltinamųjų aiškinimu apie įvykio aplinkybes. Nors J. N. tvirtino, kad jis pats išsigalvojo pirminį savo aiškinimą apie įvykio aplinkybes, tačiau minėtas sutapimas su kitų kaltinamųjų parodymais ir jo laiško K. B. turinys paneigia jo aiškinimą, kad sodyboje A. A. mušė ir A. C. su P. P.. Be to kaltinamasis tvirtino, jog A. C. smūgius sudavė su gumine lazda, panašia į policininko lazdą – bananą. Šį jo aiškinimą paneigia teismo medicinos specialisto J. Plentos aiškinimas teisiamajame posėdyje, kur jis patvirtino, kad 30 linijinių odos nubrozdinimų negalėjo būti padaryti įrankiu, panašiu į policininko lazdą – bananą. Šie sužalojimai buvo padaryti žymiai plonesniu įrankiu, kurio plokštuma galėjo būti iki 0,5 cm. pločio, kas galėtų būti guma apvilktas troselis, žarnelė.

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad nukentėjusiojo žmona būnant jos bute rodė piršto storio guminę žarną, teisiamajame posėdyje suabejojo, kad šią žarną jis galėjo matyti ne išsivežant A. A. iš namų, o žymiai vėliau po įvykio. Liudytoja F. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai tvirtino, jog ji minėtą žarnelę rado, praėjus kelioms savaitėms po įvykio, ir ją parodė kaltinamiesiems. Taigi byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji pasiėmė iš F. A. namų ar turėjo savo automobilyje minėto pobūdžio žarnelę. Taigi nėra objektyvių duomenų ir apie tai, kad A. C. įvykio vietoje – K. B. sodyboje – smūgiavo nukentėjusiajam J. N. nurodytu įrankiu.

Nors nukentėjusiojo A. A. kūne be sužalojimų galvos srityje ir pilve buvo nustatyti dar ir kiti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos 1 dešinėje poraktikaulinėje srityje, po 1 abiejose juosmens pusėse, 2 kairėje plaštakoje, 4 dešinėje plaštakoje, 5 dešinėje kojoje, tačiau nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui suduodant smūgius, tiek nukentėjusiajam užsigaunant į kietus bukus paviršius. Visi šie sužalojimai padaryti 14 trauminių poveikių pasekmėje. T.y. duota tik tikimybinė išvada, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti dėl kitų asmenų poveikio nukentėjusiajam. Įvertinus šias aplinkybes bei nužudytojo elgesį griuvinėjant, konfliktuojant su žmona ir daužant gėlių vazonus, tai, kad A. A. kraujyje rastos 2,98, šlapime 3,75 promilės etilo alkoholio, o ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad įvykio metu jo organizme turėjo būti virš 3 promilių alkoholio ir tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį, teismas daro išvadą, jog, esant jau aptartiems faktiniams duomenims, nepasitvirtino, kad 14 smūgių į įvairias kūno vietas K. B. sodyboje sudavė būtent P. P..

Iš teismo medicinos eksperto J. Plentos paaiškinimų teisme matyti, kad visi sužalojimai, tame tarpe ir 30 linijinių, A. A. buvo padaryti 4 valandų laikotarpyje iki mirties, t.y. maždaug nuo 2002-12-11 9.30 val. iki 2007-12-11 23.30 val., todėl neatmestina, kad minėti sužalojimai A. A. galėjo būti padaryti ir iki jį išvežant iš namų. Šią prielaidą sustiprina liudytojos F. A. aiškinimas, kad jos vyras dažnai pareidavo sumuštas, nes pats buvo labai agresyvus, jai grasindavo su žarnele, kurią pati po jo mirties surado savo namuose.

Be to, kaip matyti iš kaltinamųjų P. P. ir A. P. parodymų, A. A. jie ant suolelio autobusų stotelėje paliko apsirengusį, su kelnėmis ir striuke. Šį jų aiškinimą patvirtino liudytojas A. Š., įvykio naktį apie 5.00 val. radęs nukentėjusįjį ant suoliuko ir apie tai pranešęs bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pirmieji į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. S. ir V. T. nurodė, jog vyro lavoną jie rado su iki kelių nusmauktomis kelnėmis ir užklotą striuke. Teismo medicinos specialistas A. Benošis patvirtino, kad jis iki nufotografuojant lavono nelietė. Jį rado tokį, koks nuotraukose atvaizduotas įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1 b. l. 7), kur matyti, kad nukentėjusysis gulėjo aukštielninkas ant suolelio, su nusmauktomis kelnėmis, užklotas striuke. Jo galvos srityje ant žemės buvo pribėgę nemažai kraujo. Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, jog nukentėjusiojo pakaušyje buvo rasta muštinė žaizda, padaryta kietu buku daiktu po mirties. Ekspertas paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, kada šis sužalojimas po mirties buvo padarytas. Jis nurodė, kad būtent iš šios žaizdos kurį laiką po mirties galėjo kraujuoti. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, lieka nepaneigta prielaida, kad kaltinamiesiems palikus nukentėjusįjį ant suoliuko, kažkas dar be jų galėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį A. A.. Nežiūrint į tai, kad nurengtas pastarasis buvo laikotarpyje nuo 5 val. iki 5.30 val., tačiau kraują vairuotojas matė jau 5 val. Todėl neatmestina, kad tai galėjo įvykti žymiai anksčiau, kai A. A. gyvybė galutinai dar nebuvo nutrūkusi.

Taigi teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, esant nepaneigtoms prielaidoms, prielaidas vertina kaltinamųjų A. C. ir P. P. naudai, o kaltinamojo J. N. aiškinimą, kad ir A. C. bei P. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam, teismas vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį, o liudytojo F. V. – kaip siekimą padėti kaimynui tai padaryti.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kurias patvirtina nuosprendyje aptarti byloje esantys įrodymai, teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. C. ir P. P. padarė jiems inkriminuotą tyčinį kito žmogaus nužudymą. Todėl jie pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. išteisintini, nes nenustatyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Iš J. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. pareikšto kaltinimo šalinamas veikimas kartu su P. P., A. C. ir inkriminuoti smūgių sudavimai: A. C. spyris koja į nukentėjusiojo veido sritį ir 30 smūgių gumine lazda A. A. į įvairias kūno vietas, bei P. P. 23 smūgiai rankomis ir kojomis gulinčiam A. A. į įvairias kūno vietas ir dėl šių veiksmų padaryti kūno sužalojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P., P. P. ir A. C. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. dėl to, kad 2007 gruodžio 10 d. apie 22 val. A. P. jėga, prieš A. A. valią iš jo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, J. P. priklausančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė A. A. prie Vilniaus apskr.. VPK Vilniaus miesto 6 PK, esančio Šeškinės g. 30 Vilniuje, kur prieš nukentėjusiojo valią laikė minėtame automobilyje, po to A. P., P. P. ir A. C., bendru susitarimu, A. P. vairuojamu automobiliu, nuvežė A. A. į Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), kur P. P., J. N. ir A. C. panaudojus fizinį smurtą A. A. atžvilgiu, P. P. su A. C. įkėlė nukentėjusįjį į to paties automobilio bagažinę ir toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus prieš A. A. valią, vežė jį į Vilniaus miestą, taip neteisėtai atimdami pastarojo laisvę iki 2007-12-11, kai apie 01 val. įvykusios A. A. mirties nuo anksčiau P. P., J. N. ir A. C. pavartoto fizinio smurto, kūną paliko Vilniaus mieste, Lazdynėlių ir Šiltnamių gatvių sankryžoje esančioje Oslo stotelėje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas kaltinamiesiems A. C., A. P. ir P. P. nepasitvirtino.

Nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., tiesiogiai kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo buvimo vietą. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam objektyviai sudaroma tokia padėtis, kad jis negali lemti savo buvimo vietos. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai prieš žmogaus valią, fiziškai apriboja jo laisvę ir to siekia.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. A. įvykio vakarą kėsinosi smurtauti F. A. atžvilgiu. Tai patvirtina pačios F. A. parodymai bei liudytojų D. J. ir J. P., A. P. aiškinimas, kad F. A. verkdama prašė pagalbos, nes jos vyras, būdamas girtas, su ja blogai elgėsi, kėsinosi sumušti. Atvažiavę į įvykio vietą, liudytojai surado apsiverkusią jų pažįstamą F. A., koridoriuje sudaužytus gėlių vazonus, besiautėjantį A. A.. Nors pastarasis neapsidžiaugė pamatęs atvykusį pastorių J. P., tačiau šiam pasiūlius važiuoti kartu ir leisti F. A. atsipūsti, A. A. nusiramino ir tam neprieštaravo. Pats apsirengė ir kartu su atvykusiais išėjo važiuoti. Kad pastarasis išėjo savo noru, patvirtino jo žmona F. A.. Nors A. A. žinojo, kad jis vežamas į policijos komisariatą, tačiau tam ir nesipriešino. Tai matyti iš jo elgesio: matė, kad yra atvežtas į policiją, tačiau pasprukti nesiruošė, ramiai laukė automobilyje. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas tvirtinti, jog A. A. laisvė pasirinkti savo buvimo vietą nebuvo apribota ar atimta, o kaltinamasis A. P., matydamas susiklosčiusią situaciją, siekdamas padėti F. A., neperžengė teisėtumo ribos. Kad jis teisingai įvertino įvykio aplinkybes ir faktiškai F. A. turėjo pagrindą bijoti būti sužalota ar net nužudyta, patvirtina ir 1992 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 116 str. 3 d. ir 127 str. dėl tyčinio sistemingo savo žmonos F. A. kūno žalojimo ir grasinimo ją nužudyti. Nors šis nuosprendis priimtas prieš nemažai laiko, tačiau F. A. teisiamajame posėdyje tvirtino, jog ji ir po to buvo vyro sužalota, dėl to jai teko gydytis net ligoninėje, nes A. A. visą laiką buvo labai agresyvus. Taigi, esant šiems faktiniams duomenims, teismas daro išvadą, kad ne tik J. P., A. P. ir D. J. išsiveždami A. A. veikė neperžengdami teisėtumo ribos, tačiau ir pats A. A. važiavo kartu su jais savo valia. Šią išvadą patvirtina ir policijos pareigūno liudytojo J. Ž. parodymai, kad A. P. atėjus prie policijos komisariato prašyti, jog nukentėjusysis būtų ten priimtas, jo automobilyje ramiai sėdėjo vyriškis, kuris, matydamas J. Ž. apsirengusį policijos pareigūno uniforma, nesiekė iš jo išlipti, todėl liudytojui neatrodė, kad pastarasis ten sėdi ne savo noru. Nors inkriminuota, kad A. A. prieš jo valią buvo vežamas į J. N. sodybą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaltinamieji: P. P., A. P., A. C., tvirtino, jog A. A. buvo labai girtas ir sutiko važiuoti visur, kur jis galėtų gauti dar išgerti. Jis būdamas girtas necenzūriniais žodžiais vadino savo žmoną, pastoviai reikalavo išgerti ir klausė ar ten, kur jis vežamas, bus naminės degtinės. Taigi šios aplinkybės, nepaneigtos jokiais byloje esančiais faktiniais duomenimis, rodo, kad A. A. laisvė pasirinkti savo buvimo vietą nebuvo pažeista, nes jis sutiko važiuoti ten, kur kaltinamieji jam žadėjo duosią išgerti. Šiai išvadai neprieštarauja ir tai, jog atvykus į sodybą, jis išlipo iš automobilio ir ramiausiai laukė ateinančio P. P. su J. N.. O jiems atėjus, pats negražiai pradėjo kalbėti apie sodybos šeimininko sugyventinę ir sukėlė konfliktą. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, J. N. nenorėjo priimti atvykusįjį. Tuomet pastarasis jam pasakė, kad jis dar yra nesenas ir gali J. N. sugyventinei padaryti dar daugiau vaikų. Tai rodo, kad A. A. nebuvo prieš tai, kad jis būtų paliktas kuriam laikui J. N. sodyboje. Taigi konfliktas kilo tarp J. N. ir A. A. ne dėl to, kad pastarasis būtų norėjęs ištrūkti, pakeisti savo buvimo vietą, o dėl asmeninių paskatų tarp neblaivių asmenų kilusio nesutarimo metu. Todėl kalbėti apie tai, kad būnant kaime ar vežant jį atgal į Vilnių būtų suvaržyta A. A. teisė pasirinkti savo buvimo vietą, nėra pagrindo. Kaltinamieji A. P., P. P. A. C., veždami A. A. į policiją, o atsisakius jį priimti į K. B. sodybą, o paskui į ligoninę, į Vilnių, neturėjo jokios tyčios suvaržyti nukentėjusiojo teisę pasirinkti savo buvimo vietą. Jie veikė F. A. paprašyti, siekdami ją apsaugoti nuo A. A. smurtinių veiksmų, ir savo tokiais veiksmais, kaip jau minėta, teisėtumo ribos neperžengė. Juolab, kad pats A. A. važiuoti kartu su jais sutiko.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. P., P. P. ir A. C. veiksmuose išvežant A. A. į policiją, o po to į K. B. priklausančią sodybą, vežantis atgal į Vilnių, nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1d. sudėties, todėl kaltinamieji pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintini, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nors kaltinamasis J. N. teisme tvirtino, kad, visiems atvažiavus, A. C., traukdamas iš automobilio, spyrė į galvą A. A., tačiau teismo medicinos ekspertizės akte nebuvo konstatuota tokio sužalojimo, kuris būtų būdingas būtent smūgio apauta koja sudavimui. Nors kaltinamasis J. N. ir liudytojas F. V. aiškino, kad A. A. buvo išvežtas į Vilnių bagažinėje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu automobilis nebuvo apžiūrėtas, o ištyrus nukentėjusiojo drabužius, jokių tepalų, plastmasės ar kitokių dalelių nerasta. Be to aiškinimą, kad A. A. buvo išvežtas bagažinėje, paneigia kaltinamųjų nuoseklūs parodymai, kad jie, važiuodami į Vilnių su A. A. kalbėjosi. Taigi, esant šiems faktiniams duomenims ir pirmiau nuosprendyje aptartoms aplinkybėms dėl J. N. ir F. V. parodymų vertinimo, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog A. C. naudojo smurtą prieš A. A. ir kartu su P. P. ir A. P. vežė jį bagažinėje, tokiu būdu varžydami jo apsisprendimo laisvę.

Taigi, kaip jau minėta, kaltinamųjų A. C., A. P. ir P. P. veiksmuose, vežant A. A. iš jo namų į policiją, iš policijos į kaimą, iš ten atgal į Vilnių, nėra nusikaltimo požymių. Tačiau minėti kaltinamieji paliko A. A. žiemos metu lauke, sužalotą, girtą, nors paėmę jį iš namų faktiškai buvo įsipareigoję juo rūpintis, jie nepranešė ir apie J. N. smurtinius veiksmus A. A. atžvilgiu. Todėl yra pagrindas įtarti, kad minėtuose jų veiksmuose gali būti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 238 str. ar BK 144 str. požymių. Tačiau įtarimai jiems dėl to nepareikšti.

Įvertinus tai, kad nukentėjusysis A. A. pats inicijavo konfliktą su J. N., jau besibaigiant muštynėms, vėl jas pradėdavo, teismas, konstatuoja, kad kaltinamojo J. N. nusikalstamų veiksmų padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). J. N. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, J. N., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsiradusias pasekmes, į nusikalstusio asmens asmenybę. Padarytas labai sunkus nusikaltimas. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – A. A. neteko gyvybės. Tačiau J. N. anksčiau nusikaltęs nebuvo. Šį nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, gailisi. Todėl jam skirtina baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad J. N. gailisi, nusikalto pirmą kartą, jo veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, veikė netiesiogine tyčia muštynių metu, įtakotas paties nukentėjusiojo, kaltinamajam skirtina žemesnė už vidurkį bausmė.

Baudžiamojoje byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis. A. P. pasas, vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė grąžintina jam. P. P. pasas, asmens tapatybės kortelė grąžintina jam. A. C. pasas – grąžintinas šiam kaltinamajam. J. N. pasas perduotinas pataisos namų administracijai į jo asmens bylą. Kompaktinis diskas su tyrimo veiksmais perduotinas Vilniaus apygardos prokuratūrai. A. A. priklausantys drabužiai: striukė, kelnės, batai, saugomi Vilniaus miesto VPK kameroje, kvitai: Nr. B 028872 ir BBC 008348 naikintini kaip beverčiai. J. N. priklausantys daiktai: striukė, sportinės kelnės, piniginė, raktas, grąžintini jam. A. A. laikrodis grąžintinas F. A.. Grunto pavyzdys ir nosinė naikintini. K. B. ir J. N. laiškai paliktini saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

n usprendė

J. N. (J. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2008 spalio 31 d.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti palikti nepakeistas.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, registravimąsi policijos įstaigoje – panaikinti.

P. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. išteisinti, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

P. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, registravimąsi policijos įstaigoje – panaikinti.

A. C. (A. C.) pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. išteisinti, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., A. P. pasą, vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę grąžinti jam. P. P. pasą, asmens tapatybės kortelę grąžinti jam. A. C. pasą grąžinti šiam kaltinamajam. J. N. pasą perduoti pataisos namų administracijai į jo asmens bylą. Kompaktinį diską perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. A. A. priklausančius drabužius: striukę, kelnes, batus, saugomus Vilniaus miesto VPK kameroje, kvitus: Nr. B 028872 ir BBC 008348 sunaikinti kaip beverčius. J. N. priklausančius daiktus: striukę, sportines kelnes, piniginę, raktus, grąžinti jam. A. A. laikrodį grąžinti F. A.. Grunto pavyzdį ir nosinę sunaikinti. K. B. ir J. N. laiškus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.