Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės N. B. teikimą, dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės rūšies pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ir 40 MGL, t. y. 2000,00 eurų dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gegužės 7 d. gautas antstolės N. B. teikimas, kuriuo ji prašo nuteistajam G. B. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teikime nurodyta, kad Antstolė N. B. vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-799-1049/2019, dėl 2000,00 eurų baudos išieškojimo iš G. B. valstybės naudai. Priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą skolininkui išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir pranešimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo, vykdomajame dokumente nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Procesiniuose dokumentuose nurodyta baudos suma ir vykdymo išlaidos nesumokėtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsniu pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, areštuotos skolininko sąskaitos esančios bankuose. Vykdymo eigoje skolininkui siųsti procesiniai dokumentai: patvarkymas areštuoti lėšas, kvietimas atvykti pas antstolę, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, reikalavimas sumokėti baudą, paskirtą baudžiamojoje byloje. Procesiniai dokumentai skolininkui siųsti vykdomajame dokumente nurodytu adresu ­– (duomenys neskelbtini) ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant priverstinį baudos išieškojimą ne kartą su skolininku bendrauta telefonu, jis buvo raginamas geruoju padengti baudą. Vykdymo proceso metu, vykdomojoje byloje daryti periodiniai užklausimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui dėl G. B. darbovietės nustatymo. Užklaustos kredito įstaigos, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, socialinės paramos šeimai informacinė sistema dėl skolininko turtinės padėties nustatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registras ir įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmenų registras dėl buvimo vietos nustatymo. Atlikus procesinius veiksmus, nustatyta, kad skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo realizuotino turto neturi. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos teikiamais duomenimis skolininkas negauna socialinių išmokų. Duomenų apie skolininko buvimo vietą įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre nėra. Skolininko sąskaitos esančios bankuose areštuotos. Skolininkas niekur nedirba. Pažymėtina tai, kad skolininko atžvilgiu yra vykdoma ir daugiau išieškojimų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnį skolininkas nevykdo savo, kaip skolininko pareigų, kurias privalo vykdyti. 2020 m. rugsėjo 8 d. G. B. susisiekęs telefonu žadėjo skolą mokėti dalimis po 20,00 eurų ir daugiau. 2020 m. rugsėjo 14 d. atvykęs į antstolės kontorą, pateikė prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis. G. B. buvo supažindintas, kad vengiant sumokėti baudą, bus kreipiamasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi. Iš skolininko gauta tik viena 20,00 eurų įmoka, kuri remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 753 straipsniu paskirta vykdomosios bylos administravimo išlaidoms dengti. Daugiau įmokų negauta, periodiškai bendraujant su skolininku, jis būdavo agresyvus, piktindavosi, reikšdavo nepasitenkinimą ir pabrėždavo, jog baudos geranoriškai nemokės. Akivaizdu, kad nuo bausmės – baudos vykdymo pradžios G. B. sąmoningai niekur nedirbo, neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, sąmoningai siekia išvengti mokėti baudą. Remiantis aukščiau išdėstytu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti ir pakeisti paskirtos G. B. baudos likutį laisvės apribojimu, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą.

Nuteistasis G. B. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad šiuo metu nedirba, turi daug skolų antstoliams, todėl negali mokėti jam paskirtos baudos. Sutinka, kad paskirta bauda būtų pakeista į laisvės apribojimą.

Antstolė N. B. teismo posėdžio metu savo teikimą palaikė ir prašė G. B. paskirtą bausmės rūšį – baudą, paskirti kita bausmės rūšimi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistasis įpareigotas baudą sumokėti nedelsiant. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 23 d., vykdomasis raštas pagal šį nuosprendį išduotas ir antstolei išsiųstas 2019 m. liepos 26 d. (2 t., b. l. 114), ir antstolės priimtas vykdyti 2019 m. rugpjūčio 5 d. (vykdomosios bylos b. l. 12–14).

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog G. B., Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei 164 straipsnyje padarymą paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 40 MGL, t. y. 2000,00 eurų dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti nedelsiant. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 23 d., kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį nuosprendį išduotas 2019 m. liepos 26 d., išsiųstas antstolei 2019 m. liepos 26 d., ir antstolės priimtas vykdyti 2019 m. rugpjūčio 5 d. (vykdomosios bylos b. l. 12–14).

Kaip matyti iš antstolės N. B. teikime išdėstytų aplinkybių, antstolė nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo sprendimo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi nuteistasis G. B. nedirba, areštuotos skolininko sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, tačiau lėšų jose nerasta, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, todėl išieškojimo galimybės nėra. Bauda nesumokėta, nuteistasis daug kartų ragintas pradėti vykdyti jam paskirtą bausmę – baudą, tačiau per visą laikotarpį yra gauta iš skolininko tik viena 20,00 eurų įmoka, kuri remiantis CPK 753 straipsniu paskirta vykdomosios bylos administravimo išlaidoms dengti, todėl likęs išieškotinos baudos dydis yra 2000,00 eurų.

Antstolė teikimu prašo pakeisti teismo nuosprendžiu G. B. paskirtos baudos bausmę kita bausmės rūšimi. Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laivės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudos bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais ir tik antstolio teikimu bei nuteistojo sutikimu, o teismo posėdžio metu nuteistasis G. B. nesutiko, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, tačiau nurodė, jog sutinka, kad paskirta bauda būtų pakeista laisvės apribojimu.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudos dalies bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme, būtina įvertinti tiek antstolės veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl G. B. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkas nevengė atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

BK 96 straipsnio 1 dalies b) punkte yra įtvirtinta nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė.

Susipažinus su teismui pateikta vykdomąja byla Nr. 0176/19/01154, dėl 2000,00 eurų dydžio baudos iš nuteistojo G. B. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., ir per šį laikotarpį antstolė vykdant baudos išieškojimą patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, antstolių informacinę sistemą, SODROS duomenų bazę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad G. B. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajam buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. G. B. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų G. B., kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš G. B. nebuvo išieškota bauda. Aplinkybė, kad G. B. negalėjo sumokėti baudos dėl to, kad nedirbo ir neturėjo lėšų pragyvenimui nėra objektyvi, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad G. B. nuo pat Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio priėmimo buvo ir yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, turi pastovią gyvenamąją vietą ir vidurinį išsilavinimą, taigi turėjo ir tebeturi visas galimybes įsidarbinti, tačiau to nedaro. G. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą leisti mokėti skolą dalimis ne mažiau kaip po 30,00 eurų kas mėnesį (vykdomosios bylos Nr. 0176/19/01154 b. l. 34), tačiau per visą baudos išieškojimo laikotarpį G. B. sumokėjo tik 20,00 eurų, kurie užskaityti kaip vykdymo išlaidos. Nuteistasis ilgą laiką nedirba, neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie jo legalius pragyvenimo šaltinius.

Pažymėtina ir tai, kad minėtu nuosprendžiu paskirta baudos bausmė ją bendrinant su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu G. B. paskirta galutine 40 MGL (2000,00 eurų) dydžio bauda, kurią jis jau buvo įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius, tačiau to nepadarė. Be to, jau baudžiamosios bylos Nr. 1-799-1049/2019 nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. B., būdamas darbingas, nesiima aktyvių veiksmų susirasti nuolatinio darbo ir iš esmės neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukteriai K. B., kaip raštu nurodė Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyrius, G. B. nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. buvo išduoti trys pasiūlymai įsidarbinti, o dėl 2016 m. balandžio 13 d., o dėl pasiūlymo dirbti pagalbiniu darbininku UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neįsidarbinimo priežastis yra tai, kad G. B. be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyrių priimti pasiūlymo dirbti, todėl registracija nutraukta be teisės registruotis šešis mėnesius. Registracijos laikotarpiu asmuo buvo informuotas apie aktyvios darbo rinkos politikos priemonę - profesinį mokymą, tačiau dalyvauti nepageidavo. Iki šiol G. B. nedirba ir nesimoko. Iš aukščiau nurodytų duomenų daryta išvada, kad G. B. vengia įsidarbinti. Toks, nusikalstamas G. B. elgesys sudarė situaciją, kuomet tam tikrą laiką nepilnametei K. B. joks jai priklausantis išlaikymas iš viso nebuvo teikiamas, o baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių parodymus, taip pat išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, kilo pagrįstų abejonių ir dėl galimos neoficialios kaltinamojo darbinės veiklos ir, tikėtina, gaunamų pajamų, kadangi kaip nustatyta, turi paklausią darbo rinkoje apdailininko specialybę, liudytojas T. B. patvirtino, kad šiuos darbus G. B. gerai išmano ir atlieka. Tai, kad G. B. atžvilgiu yra atliekama eilė piniginių išieškojimų, liudija, jog minėtos skolos ir išieškojimai susidarė būtent dėl paties G. B. kaltų veiksmų, administracinių nusižengimų, nusikaltimo, civilinių deliktų. Kaip matyti po nuosprendžio priėmimo dėl to G. B. jokių išvadų nepadarė, ir toliau vengia mokėti baudą.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL, t. y. 2000,00 eurų dydžio baudos bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmė ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu G. B. buvo paskirta 40 MGL dydžio bauda (2000,00 eurų), iš kurios nėra išieškota jokia suma, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bauda – 40 MGL, keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, G. B. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 40 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad G. B. viešoje vietoje smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę ir vaiko motiną S. B. ir dėl to jokių teigiamų išvadų nepadarė, G. B. laisvės apribojimas skirtinas su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti lankytis nukentėjusiosios S. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), lankytis jos darbovietėse, išskyrus atvejus, jei tai susiję su įstatymo nustatyta tvarka aptartu bendravimu su nepilnamete K. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

antstolės N. B. teikimą tenkinti.

Nuteistajam G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtą 40 MGL (2000,00 eurų) dydžio baudą, pakeisti laisvės apribojimu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 40 dienų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra nustatant jos sąlygas – būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti lankytis nukentėjusiosios S. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), lankytis jos darbovietėse, išskyrus atvejus, jei tai susiję su įstatymo nustatyta tvarka aptartu bendravimu su nepilnamete K. B..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią, nutarčiai įsiteisėjus, skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo vykdyti ir nuteistojo supažindinimo su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis Probacijos tarnyboje dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0176/19/01154, grąžinti antstolės N. B. kontorai.

Išaiškinti G. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.