Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 105 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namai (toliau – Alytaus PN) neteisėtai iš pareiškėjo asmeninių lėšų, esančių Alytaus PN pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, pervedė pinigus antstoliams pagal jų išduotus patvarkymus. Nurodė, jog Alytaus PN, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus, neteisėtai pinigus pervedė į antstolių sąskaitą. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, atsakovas turėjo palikti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio sumą pragyvenimui. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN atlikti neteisėti veiksmai jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, kitas neigiamas emocijas. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų patyrė turtinę bei moralinę žalą. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 11–13). Atsiliepime nurodė, kad lėšos, patenkančios į Alytaus PN esančią pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio reglamentavimą, kai išieškojimas negalimas. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. CPK 668 straipsnis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti MMA, tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą neviršijančią 1 MMA. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 97 straipsniu, akivaizdu, kad nuteistieji gali disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau jokio draudimo nukreipti išieškojimo į šias lėšas nėra. Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kuris yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose. Taip pat pažymėjo, kad iki šiol jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos, kurią administruoja pataisos įstaiga, į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra pervestos. Alytaus PN tik vykdė antstolių – valstybės įgaliotų atstovų patvarkymus dėl areštuotų lėšų ir neturi teisės spręsti kokią sumą antstoliams pervesti. Nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėto veiksmo (neveikimo).