Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-267-948/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-27
Bylos Nr.
1-267-948/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19279-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Nukentėjusysis
K. M., V. J.
Kaltinamasis
K. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-267-948/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19279-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant V. A.,dalyvaujant prokurorei A. R.,nukentėjusiojo K. M. įgaliotam atstovui advokatui K. V., įstatyminiam atstovui T. M.,nukentėjusiosios V. J. įgaliotam atstovui advokatei N. L., įstatyminei atstovei G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, 2023-11-23 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu, 2024-06-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 261 straipsnį ir nubaustas (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos (išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo), dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose elgesio pataisos programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 metus nuo probacijos pradžios, bei uždraudžiant pirmus 6 mėnesius nuo probacijos pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. 2023 m. gegužės mėn. 27 d., apie 01.05 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gatvėje, matant kitiems asmenims, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bendrais tyčiniais veiksmais įžūliu elgesiu - kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, rankomis bei kojomis suduodami nukentėjusiajam K. M. ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. šoną ir nugaros sritį, galvą, bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, suduodamas kumščiu nukentėjusiajai V. J. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to, pastumdamas nukentėjusiąją V. J. į tvorą, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, aplinkiniams asmenims grasinamai demonstruodami peilį bei ant virvės pririštą daiktą, panašų į akmenį, bei su jais vaikydamiesi nukentėjusiuosius V. J. ir K. M., tokiu būdu, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nukentėjusiajam K. M. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - žaizdelę apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, nukentėjusiajai V. J. sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis K. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad galėjo būti kaltinamajame akte nurodytas laikas, užsuko pas A. S. į namus. Su A. S. gyvena kaimynystėje. Ten buvusi kompanija vartojo alkoholį. Kiek pabuvęs, išėjo į lauką, kalbėjo su V. J. Po to nuėjo į namus. K. M. atėjo pas jį, į jo namų kiemą ir apspardė. Tai matė į lauką išėjusi sesuo E. T. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, buvo išgėręs dvi skardines alaus ir atsidaręs trečią skardinę. Nors ir buvo išgėręs, tačiau viską prisimena gerai. Brolis irgi buvo užsukęs pas A. S. į namus. Tačiau, kai jį apspardė K. M., brolis buvo namuose. Po valandos laiko, kai jį sulaikė policija, nesakė, kad jį apspardė K. M., nes nematė tam reikalo. V. J. jokių smūgių nesudavė, ji pati jam buvo sudavusi. Po gatves nieko nesivaikė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusiojo K. M. įstatyminis atstovas T. M. posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė. Sūnus pasakojo, kad gynė mergaitę. Ant sūnaus kūno sužalojimai buvo nežymūs – veido srityje pabrozdinimai. Po įvykio sūnus buvo sunerimęs. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, bet ji apžiūrėjusi sūnų, išvažiavo. Pas medikus nebekreipė.

Nukentėjusiosios. V. J. įstatyminė atstovė G. J. posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė. Duktė be jos sutikimo su draugėmis vakare taksi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie dukros sumušimą sužinojo tą pačią naktį. Dukrai buvo sumuštas veidas, ji buvo išsigandusi. Dukra sakė, kad ją sumušė K. N. Ant žando buvo likę pirštų žymės. Dar dukra sakė, kad ją stūmė į tvorą. Dukra pasakojo, kad K. N. pradėjo prie jos lysti, ji trenkė K., tada šis ir puolė ją.

Liudytojas A. A. posėdžio metu parodė, kad apie 24 val. jam paskambino K. M. brolis ir pasakė, kad vyksta muštynės, prašė pagalbos. Atėjęs į įvykio vietą, stovėjo ir stebėjo viską pro medžius. Nesikišo, nes turėjo jau nekokios patirties su K. N.. K. M. išbėgęs į gatvę, sakė, kad jį muša K. N. Girdėjo riksmus. Į lauką buvo išėję kaimynai. Matė ant žemės gulinčią merginą. K. N. buvo su kitu asmeniu ir atsitraukinėjo dviese. K. N. kažką turėjo rankoje, dabar negali tiksliai pasakyti, ar ten buvo peilis. K. N. galėjo būti neblaivus, nes rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Merginų nepažįsta. Sulaukė atvykstant policijos pareigūnų. Po įvykio pareigūnams į body kamerą sakė tiesą. K. M. po įvykio buvo išsigandęs.

Liudytoja E. T. posėdžio metu parodė, kad tą dieną, po darbų vakare grįžo namo, buvo prietema, bet nevisiškai sutemę. Buvo vasara, langai buvo atidaryti. Pasižiūrėjo per langą, nes išgirdo triukšmą. Išgirdo merginų riksmus. Pamatė kieme prie didelių vartų merginas, kurios rėkavo „K.! K.! K.!”. Merginos rėkavo, bet ji nekreipė dėmesio ir nuėjo į dušą. Po kurio laiko grįžo ir išgirdo, kad vėl kažkoks triukšmas, bet tada jau išgirdo ir K. balsą. K. taip pat buvo neblaivus. Tos mergaitės jį tampė. Nuėjo miegoti. Apie kokią antrą valandą nakties pabudo nuo triukšmo, nes girdėjosi vyriški balsai. Atsikėlė, pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kaip kieme laksto kažkokie vyriški siluetai. Buvo visiškai tamsu ir gatvėje šviesos nedegė. Tik nuo geležinkelio kažkiek šviesa krito ir matėsi, kad siluetai laksto po kiemą. Išsigando, kad kažkas gali nutikti K. Apsirengė, išbėgo į kiemą, ir tada jie visi išsilakstė. Net nežino, kas jie tokie buvo, nes buvo visiškai tamsu. Tik matė, kad vyriški siluetai. Kieme sutiko K., kuris buvo sumuštas. K. buvo visas murzinas ir matėsi, kad tikrai buvo pargriuvęs ant žemės. Marškinėliai buvo suplėšyti ir pats kruvinas buvo. Labiausiai patraukė dėmesį, kad visa nugara buvo nubrozdinta. Atrodo, kad dar alkūnės buvo nubrozdintos, kadangi buvo apsivilkęs maikutę trumpomis rankovėmis. Tada atvažiavo pareigūnai ir ji su K. nuėjo namo. Kito savo brolio tuo metu tikrai nematė. Iš tų, kurie lakstė, tai tik girdėjosi visokie keiksmai „ateini čia“. Medikų nekvietė. Buvo kieme, kai atvyko pareigūnai. K. tada irgi kieme buvo. Tada dar mama išėjo į lauką. Pareigūnė tikrai matė K., nes tikrai buvo atėjusi prie durų. Pareigūnė išėjo ir pareigūnai išvažiavo, nes ji pasakė, kad lakstė kažkokie asmenys po kiemą. Pareigūnai išvažiavo jų ieškoti. Kai pareigūnė išvažiavo, K. su ja parėjo namo. Negali pasakyti, ar K. po to dar buvo išėjęs, nes ji nuėjo miegoti. Tuo metu kitas brolis gyveno tame pačiame name. Negali pasakyti, ar tą vakarą kitas brolis buvo, nes kai ji grįžo, jo nematė. K. nesakė, ar buvo susitikęs su kitu broliu. Nežino, kas atsitiko, kad pareigūnai po to sulaikė jos grįžtančius brolius, nes jau miegojo. K. M. nepažįsta. Nematė, kas K. mušė, tik matė, kaip siluetai lakstė po kiemą, nes buvo visiškai tamsu. Tikrai ne 2 ar 3 asmenys mušė brolį. Nesako, kad jie visi mušė, tik matė juos lakstančius po jų kiemą. Paties veiksmo nematė. Kai policijos pareigūnai atvyko, brolis su savimi nieko neturėjo.

Liudytojas A. S. posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, draugas. P. V., M., O. ir A. pas save į namus. Buvo blaivus. Merginos pasiprašė pas jį į namus, kad galėtų vartoti alkoholį. Pas jį buvo K. N. ir E. T.. Namuose šnekėjosi, bendravo. Visi sėdėjo viename kambaryje, o K. ir V. išėjo į kitą kambarį. V. su K. kažką kalbėjo, tada V. K. trenkė antausį. T. K. jai atgal trenkė nestiprų antausį. T. V. po K. antausio apsiverkė. Kažkuri iš merginų pasikvietė K. M. V., A. ir M. buvo labai girtos. K. kažkur išėjo, gal aiškintis su kitomis dviem merginomis. K. M., atėjęs į jo namus, buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Vis klausinėjo, kur yra K., sakė, kad sudaužys K. N. K., kur yra K.. Pats sėdėjo namuose ir nėjo į lauką, nes nenorėjo turėti problemų. V. dar buvo pasilikusi pas jį namuose, kai atėjo K. M.. Ją dar kažkiek bandė nuraminti, bet ji buvo girta ir jai buvo kažkoks verkimas iš isterijos. T. V. ir K. M. išėjo į lauką ieškoti K. Tuomet užsirakino pas save namuose, kad pas jį daugiau niekas nebeitų ir buvo namuose. Išgirdo lauke triukšmą. Pažiūrėjo per langą, kas ten vyksta. Matė, kaip K. buvo apstojusios visos trys merginos ir tampė jį už kalnieriaus. P. K. kieme prasidėjo didelis triukšmas. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad K. kieme stovėjo K. ir K. M. K. M. trenkė K. K. pargriuvo ant nugaros. Daugiau nieko nematė. Viską yra nurodęs savo parodymuose. Visiškai nenorėjo užstoti nei K., nei K. M. pusės, todėl nebuvo paminėjęs tos aplinkybės, kad matė, kaip K. M. trenkė K. N.. Su K. M. tuo metu buvo kaip ir draugas, todėl nenorėjo kištis į jų reikalus. Kadangi pamatė, jog K. M. iš pagiežos K. iš šitos situacijos bando pasipelnyti, tai dabar pasako, kaip viskas yra. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminio tyrimo metu to nepaminėjo. Dabar pasakė tiesą. K. N. ir jo brolis buvo neblaivūs. Alkoholį vartojo ne pas jį. Matė, kad K. buvo nukritęs. Nebuvo taip, kad K. bėgtų ir vytusi K. M.. Matė, kaip K. M. užsimoja ir trenkia K., bet negali pasakyti, kur K. trenkė, nes matė tik K. nugarą. Taip pat matė, kad K. pargriuvo po smūgio. Kai kurias svarbias detales nutylėjo ikiteisminio tyrimo metu, nes nenorėjo pyktis su draugu. Niekas jo neprašė duoti tokius parodymus. Neprisimena, kaip K. ir K. M. buvo apsirengę. Namuose dar buvo jo brolis K. S., kuris visa tai matė. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie brolį. Po įvykio bendravo su K. N., nes yra draugai.

Liudytojas K. S. posėdžio metu parodė, kad buvo svečiuose pas brolį A. S.. Buvo kelios A. draugės. Buvo užėjęs K. su savo broliu. Po to jie išėjo. Po kiek laiko buvo užėjęs K. M. ir ieškojo K. K. M. atrodė agresyviai nusiteikęs, bet po to išėjo. Daugiau nieko nematė. Kažką lauke lyg ir girdėjo, bet nežiūrėjo, kas ten vyksta. Kai visi išėjo, pasiliko su A. Sėdėjo svetainėje antrame aukšte. Tiksliai neatsimena, ar buvo kartu su broliu, kai girdėjo konfliktą kieme. Senai buvo, todėl bijo kažką pameluoti. Po to su broliu kalbėjo, kas vyko lauke. Sakė, kad su K. M. K. N. konfliktavo. Iš brolio į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje išvyko apie 00.00-02.00 val. Pas brolį namuose buvo dviese. Kitų šeimos narių nebuvo. Tiksliai neatsimena, ką brolis darė, kai girdėjo kažkokius garsus kieme, bet gal pro langą žiūrėjo. K. M. ieškojo K. ir buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinių žodžių.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais bei baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis K. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad yra pakviestas dėl įvykio vasarą, kai buvo sumuštas. Buvo su draugėmis O. ir V. Mokslo metai dar nebuvo pasibaigę, buvo vaikinas K., kuris jam trenkė. Jis buvo su O. ir vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. P. V. ir paprašė ateiti pakalbėti. Kai nuėjo, V. pasakė, kad jai trenkė. Kol kalbėjo, išgirdo dar vieną smūgio garsą. Matė, kaip kažkokia mergina nukrito. Priėjęs pasilenkė prie jos, klausė, ar viskas gerai, ir pajuto, kad jam spyrė į šoną, kokius 5-7 kartus. Nežino, kuris spyrė. Jis dengėsi. Skaudėjo iš 10 balų 7. Pametė pusiausvyrą ir parkrito. Spyrė į galvą. Pirmas smūgis jam buvo iš kojos į galvą. Buvo pritūpęs. Dar gavo porą smūgių. Tie, kas spyrė, nubėgo. Tada atsistojo ir jam V. pasakė, kad bėgam iš čia. Pradėjo bėgti. Bėgant pro sandėlius, pamatė nepažįstamus. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Paprašė nepažįstamųjų pagalbos. Įvykis buvo tamsiu paros metu. Buvo jau naktis. Kai gavo smūgį į veidą, nutirpo veidas ir pradėjo dengtis. Įvykis vyko gal apie 10 min. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Jie su O. ėjo ir (duomenys neskelbtini) gatvės gale susitiko su V. Toliau nuo jų dar buvo 4 žmonės. Kai priėjo prie gulinčios merginos, jo draugės liko stovėti už kokių 20 metrų. Prie tos merginos buvo K. su nepažįstamu asmeniu ir dar kitos 2-3 merginos, kurių nepažįsta. Kai pasilenkė prie merginos, kažkoks vyriškas balsas pradėjo rėkti „Ar girdi, kas yra". Suprato, kad sakė jam. Nematė, kas jam sudavė pirmąjį smūgį. Kas sudavė kitus smūgius, irgi nematė, nes dengėsi veidą. Jam sudavė, kaip jam atrodo, abu asmenys. Nes buvo smūgiai iš abiejų pusių, ir spyriai buvo iš abiejų šonų. Smūgių buvo gal apie septynis. Tuo metu V. ir O. buvo tolėliau. Kai jį pradėjo mušti, jos artinosi prie jo, kad jį išgelbėti. Tada tie du vaikinai atsitraukė, V. paėmė jį už rankos ir jie pradėjo bėgti. Atsimena, kad V. tie vaikinai trenkė, kai ji buvo prie mašinos. Jam V. tai pasakojo, jis nelabai matė. Bet girdėjo trenkimo garsą. V. paėmė jį už rankos ir pradėjo bėgti. V. truputį atsiliko. Ir tada girdėjo trenkimo garsą. Ji tada atsistojo ir pradėjo bėgti link jų. Kai pasikvietė nepažįstamus žmones į pagalbą ir grįžo, pamatė, kaip K. buvo kažką prisirišęs prie virvės, panašų į akmenį, ir suko rankoje. Tas kitas asmuo turėjo rankoje buitinį virtuvinį peilį. Peilio spalvos nepamena. Virvė buvo tokia tampoma, kaip guma, spalvos neatsimena. Tada paskambino telefonu ir iškvietė pareigūnus. Bėgo prie namų ieškoti namo numerio. Tuo metu bėgdamas sutiko O. ir V., jos gal buvo nuėję už 20-30 metrų. Kai bėgo ieškoti pagalbos ir sutiko tuos nepažįstamus žmones, merginos nebuvo su juo. Jie sutiko jam padėti. Ir jis iškart bėgo į tą vietą, kur buvo įvykis. Jam buvo stresas dėl įvykio, buvo išsigandęs, iš 10 balų, šešiais. Tą įvykio vaizdą matydavo dar vieną dvi dienas. Buvo nepažįstama moteris iš tos gatvės ir matė, kas vyko. Ir sakė, kad iškvies pareigūnus, jeigu neišsiskirstys. M. yra jo draugė. Ji tame įvykyje nedalyvavo (1 t., b. l. 87-89);

Nukentėjusioji V. J., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad yra pakviesta dėl muštynių. Dėl įvykio, kuris įvyko prieš vasarą. Konfliktas buvo (duomenys neskelbtini). Buvo naktis. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo taksi kartu su drauge O. O. susitiko su K. Ji nuėjo į vieną namą, ją pasitiko. P. K. name jai trenkė. Išėjo iš namo apsiverkusi, paskambino O. Atėjo K. su O. K. pamatė prie mašinos gulinčią panelę, atsitūpė, paklausė, ar jai viskas gerai. Tada kažkuris, ar spyrė, ar trenkė K. iš nugaros. K. padėjo atsistoti ir išsilakstė į visas puses. Buvo du vaikinai – K. ir K. brolis. Kuris spyrė K., nematė. S. K. į nugaros sritį. K. nukrito nuo smūgio. Priėjo prie jo. Prieš ateinant iki K., negirdėjo jokio pokalbio tarp K. ir K. Policijoje atsimena, ką sakė dėl įvykio. Tada atsiminė. Dabar kai kokias detales pamiršo. K. K. priėjo prie tos merginos ir kai nukrito, ji ne visą laiką jį matė. Nematė, ar K. buvo į veidą suduoti keli smūgiai, to patvirtinti negalėtų. Matė tik, kai jis tupėjo prie tos merginos, jam spyrė, ir, jai atrodo, jam dar trenkė į dešinį skruostą. Jai atrodo, kad jam trenkė K. Ką darė K. brolis - dabar nebepasakys. Daiktų, kad jie turėtų, jokių neatsimena. O kur stovėjo K. brolis, tiksliai nepamena. O. buvo netoli ir viską matė. Nepastebėjo, ką ji veikė. Kai K. mušė, jai K. brolis tada dar nieko nedarė. Tik atsimena, kad kai bėgo su O. ir išsiskirstė, K. brolis ją buvo pastūmęs į tvorą. K. brolis jai sudavė kumščiu į veidą prieš jai pabėgant iš įvykio vietos. O name buvo sudavęs K. Po K. brolio smūgio jai skaudėjo 6-7 balais iš 10. K. brolis jai sudavė be priežasties, pati nesuprato, kodėl jai sudavė, jai pačiai buvo šokas. N. K. tada ji stovėjo už maždaug 5 metrų. Nepamena, ar iškart pabėgo su O., ar paskui susitiko su O. Kai pabėgo iš įvykio vietos, bėgo kažkokiais keliukais. Kai ją K. brolis pastūmė į tvorą, galėjo matyti O. Jautėsi labai pasimetusi, buvo labai išsigandusi, nes nežinojo, kas bus toliau. Po pastūmimo su kitais asmenimis nebuvo susitikusi. Įvykio metu tikrai labai bijojo. Nes nežinojo, ką jie dar jai gali padaryti, jeigu nepabėgs. K. ir K. brolis, jai atrodo, kad buvo išgėrę alkoholio, gali būti, kad galėjo būti pavartoję ir narkotinių medžiagų. Jų akys kitaip atrodė. Nėra įsitikinusi, bet jai taip atrodė. Ji pati buvo blaivi. Nebuvo vartojusi nei alkoholinių gėrimų, nei kažko kito. Po įvykio nebuvo susitikusi nei su K., nei su jo broliu. Kai stūmė ją į tvorą, jai skaudėjo 4-5 balais iš 10. Ji atsilošė į tvorą ir atsirėmė nugara. Visiškai nepargriuvo. Gal nebuvo, kad labai skaudėjo, bet labiau išsigando (2 t., b. l. 84-86);

2023-09-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. J. parodė vietą J. B(duomenys neskelbtini) gatvės gale, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini) 1, (duomenys neskelbtini) mieste, kur ji išbėgusi iš (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemo, nubėgo ir susitiko su O. O. ir K. M., vietą ties (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemu, kur gulėjo gatvėje ant žemės mergina, kur prie merginos atsitūpė K. M.. Nukentėjusioji V. J. negalėjo parodyti, kur buvo suduoti smūgiai K. M., nes tuo metu buvo tamsu, ji buvo išsigandusi ir gerai neprisimena. Po to nukentėjusioji V. J. sutiko ir parodė vietą, gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemu, kur K. N. brolis, norėdamas suduoti smūgį K. M., sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veido sritį. Nukentėjusioji V. J. negalėjo nurodyti, kur ji buvo pastumta į tvorą, nes į tvorą atsitrenkė bėgdama (duomenys neskelbtini) gatve (2 t., b. l. 63-66);

Liudytoja O. O., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Datos nepamena. Buvo vakaras. Buvo tamsu, degė žibintai. Susitiko su K. ir V. ir nuėjo pas K.. Kol vaikščiojo su K., paskambino V. ir pakvietė ateiti, pasakė, kad jai trenkė K.. Su (duomenys neskelbtini) nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. V. pasakė, kad K. jai trenkė. Tada išgirdo panelės riksmą. K. nubėgo link tos panelės. Jos su V. liko stovėti vietoje. K. K. pribėgo prie panelės, prie jo pribėgo K. ir jo brolis. K. trenkė, kaip jai atrodo, K. ranka, į kurią vietą, nepamena. Matė, bet nepamena. Tuomet tas kitas vaikinas jam spyrė daugiau nei du kartus. Tada jos pribėgo, kad išskirti muštynes. P. K. atsistoti ir pradėjo bėgti. V. truputį atsiliko. Nebėgo su jais. Ji atsisuko pažiūrėti, kur V.. Apsigręžė, kad bėgti su ja. K. nubėgo ne paskui jas. Jos bėgo su V.. S. K., kuris ją stūmė į tvorą. Ji išsigandusi paprašė, kad jis atstotų. Jis jos paklausė. Bėgo vėl su V. ir išgirdo, kaip kažkas rėkė, kad išsiskirstytume iš tos vietos. Jos su V. tuomet išsiskyrė. Ji sutiko K., kuris kvietėsi pareigūnus. Buvo tada su juo. Atvykus pareigūnams, buvo dar kažkokie vaikinai, kurie buvo atbėgę padėti K.. Tuomet pareigūnai nuvažiavo į įvykio vietą. Prieš pabėgant iš įvykio vietos, V. sakė, kad jai buvo trenkta ir kad jai trenkė K. name. Kai su V. priėjo prie K. ir jį pakėlė, prie V. niekas nelindo. Ji matė, kad V. buvo paraudęs dešinysis skruostas. Į tvorą V. stūmė, jai atrodė, kad K.. Bet nėra įsitikinusi, kad jis. Šalia buvo K. brolis. V. nepargriuvo, ji atsitrenkė į tvorą. K. buvo prisirišęs virve galbūt akmenuką, o jo brolis turėjo peilį. Jai atrodo, ten buvo pririštas akmenukas. O peilis buvo išlankstomas. Buvo peiliu pagrasinta K., kad padurs. Kai pakėlė K., tuo metu jam buvo pagrasinta. Peilis tuo metu nebuvo parodytas, bet buvo pagrasinta. Peilį pamatė tada, kai stūmė V. į tvorą. Vienas buvo prisirišęs virve akmenuką, jį suko, o kitas nešėsi peilį. Jos su V. bėgo toliau, kad jie neapsisuktų link jų, nes jie ėjo kitur. K. ir K. brolis atrodė, kaip būtų pavartoję kokių narkotinių medžiagų. Gal buvo parūkę žolės. O ką tiksliai buvo pavartoję tikrai nežino. Nes jų žvilgsnis buvo kitoks. Yra mačiusi K., kai jis vartojo ir mačiusi, kai nevartojo. Nepažįsta merginos, kuriai K. nuėjo padėti. Aplink daugiau merginų nebuvo. Prieš įvykį ji buvo vartojusi alkoholio, bet nepamena, ką ir kokį kiekį. Prieš suduodant K., girdėjo, kad kažkas sušuko kažką panašaus „Ar girdi, ar ateik čia“. Buvo išsigandusi kokiais 8 balais iš 10, nes nebuvo įsitikinusi, kad gali ir jai ką nors jie padaryti. Kai su V. pribėgo prie K., kai jį mušė, ji ne visą laiką juos matė. Ji dairėsi aplink, ar nėra nieko kito. Matė, kaip V. padėjo K. atsistoti, kai stovėjo K. su broliu ir kai pradėjo bėgti. Alkoholinius gėrimus vartojo ne su V. Ji buvo šalia, bet nevartojo (2 t., b. l. 138-140);

Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie savo sūnaus K. M. sumušimą sužinojo, kai atvyko policijos pareigūnai į namus kartu su sūnumi K. M.. 2023-05-27, po 24.00 val., atvykus policijos pareigūnams į namus, sūnus trumpai papasakojo, kad jį gatvėje sumušė vaikinas vardu K. ir kitas vaikinas, kurio jis nepažino. Jis nei K., nei sūnaus nurodytos draugės O. O. nepažįsta. Matė, kad ant sūnaus veido buvo paraudimai ir truputėlį sumušta lupa. Policijos pareigūnai į namus iškvietė Greitosios medicininės pagalbos medikus, kurie apžiūrėjo jo sūnų, užfiksavo sužalojimus ir paliko gydysi ambulatoriškai namuose. Pas šeimos gydytoją dėl sumušimo nesikreipė ir daugiau niekur nesigydė. Kadangi K. M. mama yra mirusi, sūnų auklėja kartu su sugyventine (2 t., b. l. 170-173);

Liudytoja G. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra nukentėjusios V. J. mama. Apie įvykį duomenys neskelbtini) sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie nakties metu parvežė dukrą V. J. į namus. Dukra į duomenys neskelbtini) miestą išvažiavo be jos leidimo, tai padarė savavališkai. Po to dukra V. J. jai pati papasakojo apie įvykį, kurio metu jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaip dabar žino, prieš dukrą V. J. fizinį smurtą panaudojo K. N. (t. 2, b. l. 110-113);

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023-05-27, ėjo į savo namus iš draugo. Apie 24.00 val., eidamas galimai (duomenys neskelbtini) gatve, išgirdo triukšmą ir iš nugaros pusės išgirdo žingsnius, todėl atsisuko pasižiūrėti. Jam iš nugaros priėjo pažįstamas K. M. ir paprašė padėti, nes jį kažkas vejasi. K. M. buvo labai išsigandęs, visas drebėjo ir sakė „ką daryti, ką daryti“. Paklausė, kas ten vyksta, ir K. M. pasakė, kad jį vejasi K. N.. Išgirdęs K. vardą, iš karto suprato, kad nieko nedarys, nes K. N. jį taip pat buvo užpuolęs gatvėje, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto nuėjo pasižiūrėti, kas įvyko, ir paėjus apie 20-30 metrų, pamatė gatvėje stovinčius iš privačių gyvenamųjų namų išėjusius žmones. Gatvėje ant žvyro gulėjo susirietusi į kamuolį mergina, kuri jam buvo nepažįstama. Tuo metu buvo visiškai tamsu, todėl suprato, kad tai mergina tik iš plaukų ir iš silueto. Tuo metu nuo merginos, gulinčios ant žemės, atsitraukinėjo K. N. ir, kaip dabar jau žino, E. T.. Vienas iš jų buvo basas, bet kuris, tiksliai negalėjo pasakyti, nes buvo tamsu. Kažkuris iš jų turėjo rankoje peilį, bet kuris, negalėjo tiksliai pasakyti, o kitas turėjo prie virvės kažką prisirišęs. K. N. ir E. T. garsiai šūkavo gatvėje su kitais asmenimis. Sakydami „ateikit čia, ateik čia“. Jam K. N. ir E. T. atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Tada K. N. ir E. T. pradėjo bėgti, kaip suprato, namų link. K. M. pakėlė nuo žemės merginą, ir jie taip pat pradėjo eiti ta pačia kryptimi, kur nubėgo K. N. ir E. T. Jis tuo metu stovėjo gatvėje kartu su jam nepažįstama moterimi, kuri gyveno privačiame gyvenamame name, kur ir įvyko konfliktas. Moteris, kaip suprato, galėjo matyti įvykį, nes kai jis atėjo, moteris jau stovėjo įvykio vietoje. Paties įvykio, kurio metu K. M. buvo sumuštas, nematė, taip pat nematė, kaip buvo sumušta mergina. Į įvykio vietą atėjo jau po įvykusio įvykio. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis trumpai pasakė įvykio aplinkybes, nes toliau su policijos pareigūnais bendravo K. M. (2 t., b. l. 152-155);

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m., galėjo būti gegužės mėn., dienos nepamena, važiavo kartu su broliu K. S. (duomenys neskelbtini)ir pamatė stovinčius gatvėje K. N. ir E. T. su merginomis. Jam K. N. ir E. T. pasirodė pavartoję alkoholio, nes buvo atsipalaidavę. Jie visi nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvės galą, kur prie geležinkelio bėgių yra sandėliai. Prie jų automobilio priėjo tos pačios merginos, kurios buvo sustojusios gatvėje su K. ir E. Viena mergina buvo juodaplaukė, lieso kūno sudėjimo, apie 1,68 m ūgio. Kuo apsirengusi buvo nepamena. Kita mergina buvo rudaplaukė, lieso kūno sudėjimo, apie 1,63 m ūgio. Kuo ji buvo apsirengusi nepamena. Jam merginos atrodė, kad jų amžius apie (duomenys neskelbtini) metų. Merginos bendravo su K. N. ir E. T., jis su merginomis nebendravo. Minėtas merginas matė pirmą kartą, jų vardų ir pavardžių neįsidėmėjo. Pasėdėjo automobilyje ir nusprendė važiuoti pas jį į namus. Atėjus merginoms, jie visi, t. y. jis, jo brolis K. S., K. N., E. T. ir dvi merginos, įėjo į namo vidų. Tada namo viduje, kambaryje K. N. kartu su E. T. pradėjo vartoti alų, kurio buvo atsinešę su savimi, jie turėjo 1 bambalį, 1 litro talpos alaus. Merginos alkoholio nevartojo. Jis bendravo su merginomis. Vienu momentu pamatė, kad pas jį į namus atėjo V. J., O. O. ir dar viena mergina vardu M. Minėtas merginas pažinojo iš bendrų pažįstamų. Jam iš pažiūros atrodė, kad atėjusios merginos buvo pavartojusios alkoholio. Svetainės kambaryje buvo V. J., O. O., M., K. N. ir E. T. Jo kambario durys buvo atidarytos. Jam kalbantis su merginomis, išgirdo, kad svetainės kambaryje pradėjo konfliktuoti V. su K. Tada jis visus išvarė į lauką iš namo vidaus, namo viduje pasiliko tik O. ir V. Tuo metu, kai verkė V., į jo namus atėjo K. M.. K. atėjo pasidomėti, kas čia atsitiko. K. buvo agresyviai nusiteikęs, kai atėjo į jo namus ieškoti tiesos. V. tuo metu jau apsiramino ir jis juos visus išprašė iš namų. Suprato, kad gali ir toliau vykti konfliktai, todėl iš namo vidaus su broliu nėjo, užsirakino namo duris, kad neateitų daugiau nekviestų asmenų. Vėliau pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad gatvėje stovėjo policijos automobilis. Su K. M. jis po įvykio nebendravo, ir iš vis su juo yra bendravęs maždaug prieš metus laiko. Tų merginų, kurios jam buvo nepažįstamos, daugiau sutikęs nebuvo. Jis įvykio metu buvo blaivas, jis neskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nepranešė apie įvykusį konfliktą (2 t., b. l. 158-161);

2023-07-11 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 42-44);

2023-08-23-2023-08-25 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų apžiūra (1 t., b. l. 45-48);

2023-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50);

2023-05-27 asmens apžiūros protokolu, kuriame aprašyta nukentėjusiojo K. M. sužalojimų apžiūra (1 t., b. l. 121-122);

Specialisto išvada Nr. G 814/2023(04), nustatyta, kad K. M. nustatytas sužalojimas: žaizdelė apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio arba griūvant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje buvo K. M. sužalojimų padarymo metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio arba griūvant po gauto smūgio. Tikėtina, kad K. M. padarytas sužalojimas sukėlė jam fizinį skausmą. K. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 136-137);

Iš 2023-05-27 VšĮ Radviliškio rajono Greitosios medicinos pagalbos centro kvietimo kortelės kopijos matyti, kad K. M. dešiniojo viršutinio žandikaulio išoriniame kampe paraudimas, apatinės lupos viduryje, gleivinėje, žaizdelė (1 t., b. l. 141-142);

2023-05-27 asmens blaivumo testų žurnalo išrašu nustatyta, kad K. N. nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 146);

2023-05-27 asmens blaivumo testų žurnalo išrašu nustatyta, kad K. M. nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 146);

2023-09-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad V. J. iš jai pateiktų nuotraukose asmenų grupės atpažino nuotraukų eilėje pažymėtą asmenį Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra K. N. (2 t., b. l. 31-35);

2023-09-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad V. J. iš jai pateiktų nuotraukose asmenų grupės atpažino nuotraukų eilėje pažymėtą asmenį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra labai panašus į tą vaikiną, gal tai jis ir yra, kuris 2023-05-27, apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), sudavė jai vieną smūgį rankos kumščiu į kairį veido skruostą bei pastūmė į tvorą (2 t., b. l. 47-51).

Kaltinamasis K. N. kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamojo parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie neatitiko ne tik nukentėjusiųjų bet ir apklaustų liudytojų parodymų bei skyrėsi tarpusavyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Įvertintina ir tai, kad jo naudai parodymus davusi liudytoja E. T. yra kaltinamojo sesuo, suinteresuota bylos baigtimi jos brolio naudai, o liudytojai K. S. ir A. S. yra kaltinamojo draugai, todėl šių liudytojų parodymai taip pat vertintini itin atidžiai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad K. M. jį, einantį iš A. S. namų link savo namų kiemo, gatvėje pastūmė, jis pargriuvo ant žemės ir tada K. M. sudavė jam du smūgius iš kojos į nugaros sritį. Tuo tarpu, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis K. M. atėjo pas jį į kiemą ir jį pergriovė, apspardė, todėl tai jis nukentėjo nuo nukentėjusiojo K. M., o jis nieko K. M. nedarė. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, buvo išgėręs dvi skardines alaus ir atsidaręs trečią skardinę. Nors ir buvo išgėręs, tačiau viską prisimena gerai. Kai jį apspardė K. M., jo brolis buvo namuose. Po valandos laiko, kai jį sulaikė policija, nesakė, kad jį apspardė K. M., nes nematė tam reikalo. V. J. jokių smūgių nesudavė, ji pati jam buvo sudavusi. Po gatves nieko nesivaikė. Taip pat K. N. nurodė, kad yra liudytojai, kurie gali patvirtinti, kad tai jis nukentėjo nuo K. M.. Tie liudytojai yra A. S. ir jo sesuo E. T.. Tačiau tokie K. N. parodymai, kad jis nukentėjo nuo K. M., kuris jį sumušė, laikytini jo gynybine pozicija ir paneigiami nukentėjusiųjų nepilnamečių K. M. bei V. J. parodymais. K. M., apklaustas tiek tyrėjos, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos teisme, parodė, kad jis, pasilenkęs prie merginos, kuri buvo nukritusi, paklausti jos, ar jai viskas gerai, pajuto asmenų spyrius į šoną, kokius 5-7 kartus. Kai buvo nukritęs ant žemės, jam spyrė į galvą. Po to jis su O. O. ir V. J. pabėgo. V. J. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad K. M. atsitūpė šalia merginos ir paklausė jos, ar jai viskas gerai. Tada kažkuris iš vaikinų trenkė K. iš nugaros. P. K. buvo du vaikinai – K. ir K. brolis. Ji nematė, kuris spyrė K., tačiau matė tik tai, kad K. M. pritūpė prie merginos ir jam spyrė. Dar jai atrodė, kad K. K. trenkė į dešinįjį skruostą. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad vėliau K. brolis ją buvo pastūmęs į tvorą ir be jokios priežasties sudavė jai į veidą. Nukentėjusiųjų parodymus dėl jiems suduotų smūgių ir užpuolimo patvirtina liudytojas A. A.. Liudytojas A. A. parodė, kad apie 24 val. jam paskambino K. M. brolis ir pasakė, kad vyksta muštynės, prašė pagalbos. Atėjęs į įvykio vietą, stovėjo ir stebėjo viską pro medžius. K. M., išbėgęs į gatvę, sakė, kad jį muša K. N.. Girdėjo riksmus. Į lauką buvo išėję kaimynai. Matė ant žemės gulinčią merginą. K. N. buvo su kitu asmeniu ir atsitraukinėjo dviese. A. A. parodė, kad kažkuris iš jų turėjo peilį, o kitas - kažką prisirišęs prie virves. Parodė, kad K. N. ir E. T. nueidami garsiai gatvėje šūkavo ir grasino kitiems asmenims. Be to, nukentėjusiųjų parodymus dėl jų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. M. padarytas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlęs sužalojimas. Taip pat, tai patvirtina ir policijos pareigūnų „body cam“ vaizdo įrašai, kuriuose nukentėjusieji nurodo aplinkybes, kuriomis jie buvo sužaloti. Liudytojų E. T. ir A. S. parodymai yra atmestini kaip nepatikimi, kadangi jie nesutampa su kitais parodymais. Liudytojas A. S. parodė, jog jis matė K. N. užpuolimą jo kieme, tačiau K. N. yra inkriminuojama veika, kuri padaryta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojo A. S. nurodytos aplinkybės neatitinka nusikalstamos veikos, kuri yra inkriminuojama, aplinkybių. Taip pat liudytojo A. S. parodymai neatitinka paties kaltinamojo K. N. parodymų. K. N. nurodė, kad K. M. jį užpuolė, jam sudavė ir jis nukrito, o tada jį spardė. Liudytojas A. S. nurodė, kad jis tas aplinkybes matė pro langą ir K. M. lyg ir sudavė smūgį ar pastūmė K. N.. Pažymėtina, kad liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tų aplinkybių, jog neva K. M. pats užpuolė K. N.. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisme nusprendė sakyti tiesą, nes šiuo metu draugauja su K. N.. Dėl šių aplinkybių A. S. parodymai yra atmestini, kaip nepatikimi. Liudytoja E. T. parodė, kad grįžęs brolis K. N. buvo visas suspardytas ir matėsi sužalojimai ant rankos, buvo suplėšyta „maikė“. Tokie jos parodymai neatitinka aplinkybių, kurios buvo užfiksuotos pareigūnų „body cam“ vaizdo įrašuose, kuriuose nesimato jokių sužalojimų padarytų K. N.. Taip pat nesimato suplėšytos aprangos. Be to, liudytoja nurodo, kad atvykus policijos pareigūnams K. N. buvo namuose, nors visiškai priešingos aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūnų. Matome, kad K. N. buvo kartu su E. T. ir vaikščiojo gatvėmis, nebuvo namuose, kaip nurodė liudytoja E. T.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, deminstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. N. aukščiau aptarti smurtinio pobūdžio veiksmai K. M. ir V. J. atžvilgiu buvo įvykdyti viešoje vietoje, dėl K. N. neteisėtais veiksmais sukeltų grumtynių kieme, konfliktą matę asmenys jautėsi nemaloniai, buvo šokiruoti ir išgąsdinti, o tai, teismo įsitikinimu, neabejotinai sutrikdė viešąjį rimtį ir tvarką nagrinėjamu atveju. Kadangi nei patys nukentėjusieji, nei liudytojai, negalėjo tikslai apibūdinti daikto, kurį kaltinamasis buvo prisirišęs prie virvės, todėl tikslintinas kaltinamasis aktas, nurodant, kad tai buvo ant „virvės pririštas daiktas, panašus į akmenį“. Tačiau tai kaltinimo esmės nekeičia.

Esant šiems įrodymams, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį. Teismo vertinimu, ištirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad K. N. 2023 m. gegužės mėn. 27 d., apie 01.05 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gatvėje, matant kitiems asmenims, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bendrais tyčiniais veiksmais įžūliu elgesiu - kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, rankomis bei kojomis suduodami nukentėjusiajam K. M. ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. šoną ir nugaros sritį, galvą, bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, suduodamas kumščiu nukentėjusiajai V. J. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to, pastumdamas nukentėjusiąją V. J. į tvorą, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, aplinkiniams asmenims grasinamai demonstruodami peilį bei ant virvės pririštą daiktą, panašų į akmenį, bei su jais vaikydamiesi nukentėjusiuosius V. J. ir K. M., tokiu būdu, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nukentėjusiajam K. M. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - žaizdelę apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, nukentėjusiajai V. J. sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nepilnametis nukentėjusysis K. M. yra pareiškęs 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnametė nukentėjusioji V. J. yra pareiškusi 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką. Nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusysis K. M. patyrė fizinį skausmą, baimę, pažeminimą bei nesaugumo jausmą, todėl K. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji V. J. kaltinamojo nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, taip pat patyrė fizinį skausmą, baimę bei nesaugumo jausmą, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Duomenų, kad nukentėjusieji būtų patyręs turtinės žalos, į bylą pateikta nėra. Kaltinamasis yra dirbantis. Todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes, bei susiformavusią teismų praktiką, nepilnamečio nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nepilnametės nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas visiškai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 7 kompaktinius diskai, kurie pridėti voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes:

K. N. praeityje teistas nebuvo, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, administracine tvarka baustas (3 t. b. l. 25-45). K. N. 2024-06-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu yra nuteistas, padaręs nusikaltimą, kuris numatytas BK 261 straipsnyje, tačiau šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Įvykdė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę bei paskiriant įpareigojimus – visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos (išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo), dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose elgesio pataisos programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 metus nuo probacijos pradžios, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 8-11), panaikintina, pradėjus vykdyti bausmę.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš nepilnamečius nukentėjusiuosius - K. M. ir V. J., todėl jiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 11 punkto ir 55 straipsnio 4, 5 dalių pagrindu buvo paskirti įgalioti atstovi (advokatai) - nepilnamečiui nukentėjusiajam K. M. atstovauti paskirtas advokatas K. V., o nukentėjusiajai V. J.– advokatė N. L.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepilnametei nukentėjusiajai V. J., kurias sudaro 696,81 Eur advokato užmokestis bei pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepilnamečiui nukentėjusiajam K. M., kurias sudaro 567,08 Eur advokato užmokestis.

Šios teisinių paslaugų teikimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, šias išlaidas laiko pagrįstomis. Todėl šios 1263,89 Eur dydžio išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos (išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo), dalyvauti probacijos tarnybos nurodytose elgesio pataisos programose, jas išklausant (užbaigiant) per 1 metus nuo probacijos pradžios, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

K. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti K. M. iš K. N. 500 Eur (penkis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti V. J. iš K. N. 500 Eur (penkis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 7 kompaktinius diskus, kurie pridėti voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš K. N. valstybės naudai 1263,89 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 89 ct) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams nukentėjusiesiems.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Edita Jusevičienė