Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pareiškimas suinteresuotam asmeniui A. L., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl E. L. įvaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

CPK 5 str. įtvirtintas vienas svarbiausių civilinio proceso teisėje teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Pusiausvyros tarp aptartų principų taikymo užtikrinimas įgyvendinamas teismui sprendžiant ieškinio (ypatingojoje teisenoje - pareiškimo) priėmimo klausimą. Vadovaujantis CPK 443 str. 2 d., pareiškimui dėl bylos iškėlimo taikytini tiek bendrieji procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai, tiek ir specialūs reikalavimai, numatyti teisės normose, kuriomis yra reglamentuojama atskiros ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos kategorijos bylų proceso eiga. Pareiškimui dėl įvaikinimo keliami specialūs reikalavimai įvardinti CPK 481- 482 str. Vienas iš šių reikalavimų - CPK 482 str. 1 d. 2 p. numatyta pareiškėjo pareiga esant galimybei prie pareiškimo pridėti teismo nutartį, patvirtinančią prašomo įvaikinti vaiko tėvų ar globėjų sutikimą įvaikinti. Tokia teisės normos formuluotė, atsižvelgiant į CK 3.212 str., CPK 488 str. aptartą tėvų ar globėjų sutikimo įvaikinti davimo tvarką, CK 3.214 str. pateiktą baigtinį situacijų, kai įvaikinimas galimas be tėvų sutikimo, sąrašą, CK 3.268 str., CPK 502 str. 4 d. nuostatas, pagal kurias vaiko globėju skiriamas asmuo, kuris geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus, CK 3.271-3.272 str. įtvirtintas į globotinio interesų apsaugą orientuotas globėjo teises ir pareigas, leidžia daryti išvadą, jog prie pareiškimo dėl įvaikinimo turi būti pridėtas prašomo įvaikinti vaiko globėjo sutikimas arba pareiškime turi būti nurodytos konkrečios įstatyme numatytos priežastys, dėl kurių nėra galimybės tokį sutikimą gauti. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog prašomam įvaikinti vaikui yra paskirta laikina globėja, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo klausimas sprendžiamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog globėjos sutikimą įvaikinti patvirtinančio dokumento nebuvimas vertintinas kaip esminis teismui pateikto pareiškimo trūkumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra niekaip susiję su šios išvados pagrįstumu ar teisėtumu. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jog vaikas gyvena su jais, juos laiko savo biologiniais tėvais, jog vaiko laikinoji globėja vadovaujasi savanaudiškais tikslais, nesirūpina vaiko gerove, vertintini sprendžiant klausimą dėl globos nustatymo, kvestionuojant globėjo tinkamumą, argumentai, jog pareiškėjai atitinka įtėviams keliamus reikalavimus, jog su pareiškėjais įvaikintam vaikui gyventi būtų geriau, sietini su pareiškimo dėl įvaikinimo pagrįstumu ir vertintini sprendžiant bylą iš esmės, tačiau nei vienas iš jų negali turėti jokios įtakos pareiškimo dėl įvaikinimo turinio atitikimui teisės aktų reikalavimams. Nenuginčijus konkretaus asmens paskyrimo vaiko globėju teisėtumo ir pagrįstumo, globėjo sutikimas vertintinas kaip kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo prielaida, o jo nebuvimas - kaip kliūtis inicijuoti civilinį procesą.

Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir kitą pareiškimo trūkumą - duomenų, jog vaikas įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą, nebuvimą. Pareiškėjai tokią teismo išvadą ginčija remdamiesi CK 3.209 str. 2 d. nuostata, leidžiančia įvaikinti dėl įvaikinimo besikreipiančių asmenų šeimoje gyvenantį vaiką net ir tuo atveju, jeigu jis nėra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą. Civilinėje teisėje galiojant principui, jog iš neteisės teisė atsirasti negali, norintys pasinaudoti aukščiau aptarta įstatymine nuostata asmenys privalo įrodyti, jog prašomas įvaikinti vaikas jų šeimoje gyvena teisėtai. Aplinkybės, kad, kaip minėta, prašomam įvaikinti vaikui yra nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas kitas asmuo, į įvaikinamų vaikų sąrašą neįrašyto vaiko buvimo pareiškėjų šeimoje teisinio pagrindo nenurodymą pareiškime leidžia vertinti kaip esminį pareiškimo trūkumą, pagrindžiantį pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, esant aptariamai faktinei situacijai, pareiškimas, prie kurio nepridėtas vaiko įrašymą į įvaikinamų vaikų sąrašą patvirtinantis dokumentas, negali būti priimamas ir nagrinėjamas teismine tvarka.

Kaip su nagrinėjama byla nesusijęs, todėl ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedarantis vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas privalėjo savo iniciatyva kereiptis į kompetentingas institucijas dėl globos prašomam įvaikinti vaikui panaikinimo, kadangi teismui nagrinėjamoje byloje pateiktas pareiškimas niekuo nesusijęs su globos nustatymu ir globėjo paskyrimu, dėl šio klausimo, kaip minėta, vyksta savarankiški teisminiai procesai. Nesusijęs su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu yra ir atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjų teisės buvo pažeistos vietos savivaldos institucijai nepriėmus pareiškėjų iš karto po vaiko tėvų mirties pateikto prašymo dėl įvaikinimo, kadangi pareiškėjai tuomet savo teises taip pat įgyvendino nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, ši aplinkybė, kaip ir tinkamo kreipimosi dėl įvaikinimo tvarka jiems buvo išaiškinta Birštono savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme (b.l. 22).

Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pareiškėjų dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog šios nutarties priėmimas neužkerta jiems kelio pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti pareiškimą, ar šioms aplinkybėms išnykus ateityje vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.