Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „T.“ direktoriaus R. K. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „T.“ direktoriaus R. K. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-10-24 nutarimo atmesti skundą, kuriuo jis paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1 nusikalstamų veikų skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00790-10 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00790-10 pagal BK 208 str. 1 d.

R. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. 1 d., kad ji, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino ir užtikrino tik kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent:

ji nuo 2007-04-12 iki 2009-12-18, būdama UAB „A.“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore bei akcininke, žinodama, kad nuo 2008-12-31 UAB „A.“ nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturi galimybių ir dėl šių priežasčių bendrovei „A.“ akivaizdžiai gresia bankrotas - 2009-09-18 ji pati, kaip įmonės vadovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „A." iškėlimo bei 2009-10-14 iškelta UAB „A." bankroto byla, neturėdama galimybės patenkinti visų UAB „A." kreditorių reikalavimų, iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išsimokėjo sau 2009-01-30 - 5.000 Lt, 2009-04-15 - 2.500 Lt, 2009-05-13 - 7.000 Lt, 2009-06-02 50.000 Lt, 2009-06-03 - 15.000 Lt, viso 79.500 Lt, įvardindama juos, kaip paskolų įmonei grąžinimas, kuriuos laikotarpiu nuo 2005-12-08 iki 2009-08-18 ji, kaip UAB „A." akcininkė buvo įnešusi į įmonės sąskaitą ir kasą atlyginimams išmokėti, prekėms ir paslaugoms pirkti, taip padengdama UAB „A.“ skolą jai pačiai. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2009-07-15 sudarė ir pasirašė trišalį reikalavimų įskaitymų susitarimą Nr. 38-B-46 tarp VšĮ Š. p. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), UAB „A." ir UAB „A. B." (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) esančios (duomenys neskelbtini), vykdant kurį, VšĮ Š. p., būdama skolinga UAB „A." 45.017 Lt, o UAB „A." būdama skolinga UAB „A. B." 45.017 Lt, VšĮ Š. p. 2009-09-24 mokėjimo nurodymu Nr. 1389 sumokėjo 15.017 Lt ir 2009-09-29 mokėjimo nurodymu Nr. 1408 sumokėjo 30.000 Lt, viso 45.017 Lt UAB „A. B.“. Tokiu būdu R. K. minėtais veiksmais patenkino ir užtikrino tik keleto UAB „A." kreditorių - savo pačios viso 79.500 Lt dydžio reikalavimus bei UAB „A. B." 45.017 Lt dydžio reikalavimą, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „A." kreditorių - I. D., T. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, UAB „Fosus", VĮ Registrų centro, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, VĮ Registrų centro Panevėžio filialo, UAB „V. s.", G. J., (duomenys neskelbtini) galimybės gauti įsiskolinimų padengimą minėtai sumai, tuo jiems padarant 124.517 Lt dydžio turtinę žalą.

2012-06-22 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1 nusikalstamų veikų skyriaus prokuroro nutarimu BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00790-10 nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2012-10-24 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu atmestas UAB „T." direktoriaus R. K. skundas.

Dėl BUAB „A.“ prievolių UAB „T.“ atžvilgiu atsiradimo momento nurodoma, kad prokurorai nepagrįstai susiejo UAB „A.“ įsipareigojimų atsiradimą su 2009-07-21 diena, nes teismų priimtas nutartis civilinėje byloje vertino neįsigilindami į jose konstatuotų faktų esmę ir tikrąją reikšmę. 2008-09-25 Subrangos sutartis tarp UAB „T.“ ir UAB „A.“ pagal dalyką atitinka rangos sutarties požymius, todėl pagal CK 6.644 str. užsakovo prievolė apmokėti už atliktą darbą atsiranda po to, kai rangovas perduoda darbų rezultatą užsakovui. Jeigu perduotas darbų rezultatas turi trūkumų, prievolė atsiskaityti už atliktą darbą ir perduotą darbo rezultatą liekanti galiojanti. Nagrinėjamu atveju UAB „T.“ bylos perduotos pagal 2008-10-21, 2008-10-27, 2009-05-15, 2009-05-26 perdavimo-priėmimo aktus. 2008-09-25 Subrangos sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka, pagal kurią apmokėjimas už rangovo atliktą darbą numatytas ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo paskutinio kadastro duomenų bylų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Ši sutarties sąlyga numačiusi ne prievolės atsiskaityti atsiradimo momentą, o prievolės atsiskaityti įvykdymo momentą. Skunde nurodoma, kad pagal CK 6.33 str. 2 d. prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. 2011-07-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (c. b. Nr. 2-1926/2011) ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-23 nutartyje (c. b. Nr. 2-1777-258/11) nurodytas 2009-07-21 terminas yra ne UAB „A.“ prievolės atsiskaityti su UAB „T.“ atsiradimo terminas, tačiau atidedamasis terminas, nuo kurio UAB „T.“ įgijo teisę reikalauti priverstinio prievolės atsiskaityti įvykdymo. Jei rangovas negalėtų įvykdyti visų sutartyje prisiimtų įsipareigojimų (atlikti visų darbų), užsakovas vis tiek turėtų pareigą apmokėti už faktiškai atliktus rangovo darbus (CK 6.671 str.). Darytina išvada, jog UAB „A.“ prievolė apmokėti UAB „T." už atliktus rangos darbus atsirado ir buvo galiojanti nuo tokių darbų rezultato perdavimo momento, o ne nuo teismų nutartyse nurodyto 2009-07-21 termino, todėl nepagrįsta 2012-06-22 prokuroro nutarime padaryta išvada, jog kreditoriniai reikalavimai, viršijantys 150 MGL sumą, susiformavo po įtariamosios nusikalstamų veiksmų atlikimo 2009-07-15. Skunde teigiama, kad UAB „T.“ 2008-10-21 ir 2008-10-27 perduotų žemės sklypų plotai šiek tiek skyrėsi nuo tų pačių UAB „A.“ perduotų VĮ „Šalčininkų miškų urėdijai“ žemės sklypų plotų dėl to, kad UAB „T.“ ištaisė kai kurių sklypų plotų neatitikimus ir pakartotinai perdavė UAB „A.“. Skunde pateikiama lentelė su duomenimis apie UAB „T.“ parengtus ir UAB „A.“ perduotus įregistruoti žemės sklypus, esančius Šalčininkų r. sav., pagal VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ užsakymą. Pažymima, kad 2009-05-26 aktu UAB „A.“ kartu patvirtino, kad bendra perduodamos paslaugos kaina 109.962,74 Lt, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo aktu buvo perduoti visi darbai ir UAB „A.“ vadovė puikiai suprato, kad už visus darbus privalės atsiskaityti su UAB „T.“. UAB „A.“ iš VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ gavo atsiskaitymus pagal sutartis Nr. 76 ir Nr. 77, t. y. tas pačias, pagal kurias visus darbus atliko UAB „T.“, 2008-09-30 - 22009,16 Lt, 2009-05-20 - 9496,64 Lt, 2009-05-20 - 50479,17 Lt. Skunde nurodomi kad UAB „T.“ tinkamai atliko ir perdavė darbų kiekį šiais laikotarpiais, nurodant laikotarpius ir darbų vertes. Iki galimai nusikalstamo R. K. atlikto pinigų išmokėjimo savo naudai 2012-06-02 ir 2012-06-03 dienomis, UAB „A.“ jau buvo atsiradusi prievolė atsiskaityti su UAB „T.“ daug didesne nei 150 MGL litų dydžio suma. Be to, UAB „A.“ turėjo ir kitų kreditorių, kuriems įmonė turėjo įsipareigojimų iki 2012-06-02 dienos.

Dėl tyčios R. K. veiksmuose neįžvelgimo skunde nurodoma, kad nepagrįstai skundžiamoje nutartyje ir prokurorų nutarimuose konstatuota, kad R. K. negalėjo veikti tyčia, nes R. K., kaip įmonės vadovei, jos veiksmų atlikimo metu buvo žinomi visi esami ir būsimi kreditoriai, kadangi ji kaip vadovė betarpiškai tvarkė įmonės reikalaus su trečiaisiais asmenimis. Vien aplinkybė, kad UAB „A.“ nuo 2009-03-13 bylinėjosi teisme ir tai, kad UAB „T.“ reikalavimai dar nebuvo patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, ar kad minėtas reikalavimas nebuvo įtrauktas į įmonės balansą, nereiškia, kad šie reikalavimai neegzistavo ir kad R. K. nežinojo, nesuvokė, nenumatė, jog anksčiau ar vėliau įmonė privalės atsiskaityti su subrangovu už jo atliktą darbą. Nuo 2008-10-21 ir 2008-10-27 UAB „T.“ tinkamai atliko darbų už 17.283,16 Lt, 2009-05-15 dienai darbų buvo perduota jau už 85.788,67 Lt; 2009-05-26 dienai perduoti visi darbai, ką ir patvirtino abi šalys, o pagrindinis užsakovas VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ dar ir apmokėjo už UAB „T.“ parengtus sklypus, kas patvirtina, kad R. K. žinojo, suprato ir suvokė, jog UAB „T.“ turi reikalavimo teisę, kuri anksčiau ar vėliau bus patvirtinta teismo sprendimu. R. K. tyčia patenkinti savo pačios finansinį reikalavimą bei neatsiskaityti su pagrindiniu įmonės kreditoriumi UAB „T.“ pradėjo formuotis nuo 2009-01-26, kai R. K. savo pačios valdomai įmonei pateikė reikalavimą grąžinti skolą. Akivaizdu, kad R. K. sau išmokėjo sumas, kurias įmonė gavo už UAB „T.“ atliktus darbus, įmonei nuolat trūko apyvartinių lėšų, visais metais buvo gaunamas nuostolis, o pagal įmonės balansą ji buvo nemoki.

Trišalis susitarimas galėjo būti sudarytas jau po to, kai UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla, arba susitarimas dalyje dėl egzistavusios skolos UAB „A. B.“ galėjo būti fiktyvus, kas akivaizdžiai patvirtintų nusikalstamus veiksmus. Bet net nesiaiškinta 2009-07-15 trišalio susitarimo sudarymo aplinkybių, apsiribota tik R. K. paaiškinimu. Turėjo būti apklausti ir UAB „A. B.“, ir VšĮ „Š. p.“ atstovai, gauti duomenys iš viešoji įstaiga kaip Š. p.. Nebuvo patikrinti duomenys apie licencijų turėjimą ir kt. faktai, kad skola UAB „A. B.“ susidarė pagrįstai. Šiame skunde nurodyti duomenys turėtų būti tikrinami tęsiant ikiteisminį tyrimą.

Dėl civilinių santykių pobūdžio ir ultima ratio principo taikymo nurodoma, kad pareiškėjo įsitikinimu, sandorių nuginčijimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra privaloma ir būtina sąlyga minėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Įrodymų apie padarytą nusikalstamą veiką surinkimas baudžiamajame procese negali būti tapatinamas su civiliniuose procesuose priimtais sprendimais. Prokurorų nutarimuose minimi ieškinių, kuriuos galėtų reikšti ar reiškia bankroto administratorius išsprendimas neturį jokios įtakos R. K. veikos kvalifikavimui. Nevertinta, kad 2 metus UAB „A.“ bankroto procedūras vykdė nušalintasis administratorius, kuris buvo paskirtas įtariamosios R. K. siūlymu, kurio nei vienas įtariamosios sandoris nebuvo ginčytas, o sandorių ginčijimui suėjo ieškinių senaties terminai, ar galimai buvo nuslėpti/pakeisti neteisėtų sandorių. Todėl argumentai, kad būtent bankroto administratorius apgins nukentėjusiųjų asmenų interesus ginčydamas neteisėtus bendrovės sandorius yra nepagrįsti.

Nepagrįstas teiginys, kad įtariamosios elgesys priskirtinas išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nes 1. skolininko nesąžiningumo nustatymas pagal BK 208 str. 1 d. parodo tokios veikos pavojingumo laipsnį, 2. įtariamosios įmonės vadovės atliktos veikos nėra susiklosčiusios kaip UAB „A.“ ir nukentėjusiųjų kreditorių sutartinių santykių (civilinių santykių) rezultatas; 3. skolininko nesąžiningumui (BK 208 str. 1 d.) nustatyti ir kvalifikuoti neturi reikšmės, ar įmonei faktiškai yra iškelta bankroto byla, ar nėra, ar ginčijami civiline tvarka bendrovės sandoriai. Ultima ratio principas nėra savarankiškas pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nesant BPK 3 str., BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytų pagrindų, ikiteisminis tyrimas negali būti nutrauktas. Ultima ratio neturėtų buti vadovaujamasi kaip savarankišku pagrindu, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Skundžiama nutartis deklaratyviai atkartojanti prokurorų nutarimų motyvus, joje nėra nurodyti motyvai, dėl kurių Pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas (BPK 64 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 1 p., bankrotas – tai nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka., o pagal 8 p., įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

BK 208 str. 1 d. kvalifikavimui nėra būtina bankroto būsena, bet pakanka sunkios ekonominės padėties ir akivaizdžios bankroto grėsmės, t.y. grėsmės, kad įmonė taps nemokia.

Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus – tai tokia situacija, kai kaltininko įmonės turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonominiu požiūriu yra neigiamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2009).

BK 208 straipsnis reikalauja tyčinės kaltės nustatymo, t. y. suvokimo, kad jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai kai akivaizdžiai gresia bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, nors numato, kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalą, tačiau tokių padarinių nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2010).

Šiuo atveju, įstatymai nereikalauja, kad likusiųjų kreditorių, kurie patiria turtinę žalą, reikalavimo terminas būtų suėjęs.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos specialistės I. B. parodymų matyti, kad tyrimo metu vadovavosi pateikta finansine atskaitomybe, pagal kurią 2008-12-31 UAB „A." mokumo koeficientas buvo 0,59, kas įrodo, kad įmonė yra nemoki ir jai gresia bankrotas. Bendrovės apyvartaus turto neužteko atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. 2008-12-31 UAB „A.“ trumpalaikis turtas sudarė 95.036 Lt, o įsipareigojimai sudarė 271.436 Lt, 2011-07-08 Apeliacinio teismo nutartyje nustatyta, kad UAB „T." į BUAB „A." kreditorių sąrašą įtrauktini su 111.655,83 Lt finansinio reikalavimo suma, tai šią sumą atėmus iš 2008-12-31 UAB „A." turėtų įsipareigojimų, gaunama, kad UAB „A." turėjo 159.780,17 Lt trumpalaikių įsipareigojimų, kurie viršija įmonės turėtą turtą. Todėl galima teigti, kad 2008-12-31 UAB „A." finansinė padėtis buvo sunki. Į klausimą, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta UAB „A." kreditoriams ir kokiems, R. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki liepos 15 d. susigrąžinus paskolų dalį bei pasirašius trišalį susitarimą, atsakė, jog nuostolis padarytas visiems kreditoriams proporcingai.

Lietuvoje per metus pradedama šimtai bankroto bylų (2012 m. bankrutavo 1375 įmonių, 2011 m. - 1311 įmonių) ir tai reguliuojama Civilinio proceso normomis. Bankrotas pradedamas ne dėl įmonės geros materialinės padėties, o susidarius sunkiai įmonės ekonominiai padėčiai.

Juridiniams asmenims sudarant civilinius santykius, šių santykių dalyviai prisiima ne tik teigiamus jų rezultatus, bet ir rizikos pasekmes. Nagrinėjamu atveju, nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, įmonės veiklos rezultatams įtakos turėjo ir kreditorių veiksmai. Bankrotas buvo neišvengiamas.

Pagal BPK 170 str. tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Niekas neturi teisės versti prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinta Konstitucinė nuostata, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.

Prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų. Naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl prokuroro nutarimo nėra įstatyminio pagrindo. Visi klausimai turi būti išspręsti civilinio proceso tvarka, neperkeliant juos į baudžiamojo proceso reguliavimo sritį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

UAB „T.“ direktoriaus R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.