Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato įgaliotai atstovei Gintei Gritei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. D. 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, nustatęs, kad A. S. veiksmuose nėra požymių veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje.

Alytaus apylinkės teisme 2024 m. spalio 10 d. gautas pareiškėjo V. B. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliota atstovė Gintė Gritė palaikė priimtą nutarimą ir paaiškino, kad priimant procesinį sprendimą administracinio nusižengimo bylos medžiagoje buvo atliktos apklausos. V. B. ir A. S. pateikė tėvų kapavietės nuotraukas. Įvertinus pateiktus duomenis byloje buvo priimtas anksčiau minėtas nutarimas, kadangi pagal ANK 115 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik, kai nusižengimą padaro tyčia, t. y. suvokdamas, kad nusižengimą daro tyčia, numatydamas pavojingus, žalingus visuomenei padarinius, siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. S. veiksmuose nėra požymių numatytų ANK 115 straipsnyje, nes ji nuvytusias tujas pašalino, kad nebyrėtų lapai, neterštų šeimos kapavietės ir kitų kapaviečių. Apie tai, kad kapavietėje augančios tujos buvo parudę, patvirtino ir šalimai esančios kapavietės prižiūrėtoja. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis A. S. nesuvokė, kad tai yra svetimas turtas, kadangi kapavietės priežiūra vyksta bendru sutarimu su broliu V. B.. Priežiūros laikotarpiu, kadangi krentantys lapai teršė kapavietę ir gretimai esančias kapavietes, pačios A. S. siekis buvo ne konkrečiai V. B. padaryti turtinę žalą, o tiesiog tinkamai sutvarkyti, prižiūrėti kapavietę, todėl pagal surinktus duomenis mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. palaikė skundą ir papildomai paaiškino, kad institucija tyrusi jo pareiškimą visiškai neatsižvelgė į faktus ir pateiktą informaciją. Jis jau pernai (2023 metais) pastebėjo, kad tujos pradėjo rusti, bet rudenį jos atsigavo, jas patvarkė, per žiemą, jos atsistatė. Šiais metais pastebėjo, kad tujos vėl pradėjo rusti, suprato, kad tai atsakovės darbas, kad jas sunaikino biologiškai, kažkokia chemine medžiaga. Negali būti, kad savaime pradėtų nykti. Tujos buvo prižiūrimos ir formuojamos, dėl tujų jis konsultavosi pas botanikus, jog tokios tujos auga apie 50 metų. Vasarą apie liepos mėnesio vidurį jis pamatė, kad tujos išrautos, o pareiškimą parašė po 10 dienų. Su žmona buvo nuvažiavę į kapines prieš 10 dienų ir matė, kad tujos vysta, lapai buvo abiejų parudę, o vėliau jos buvo sunaikintos. Tujos greitai pradėjo rusti jau vasaros pradžioje. Su sese jie yra sudarę sutartį, kad kasmet kapus abu prižiūri, vieneriais metais kapus prižiūri jis, kitais sesuo A. S.. 2024 metais priklausė jam prižiūrėti kapavietę, sesuo kapų neprižiūrėjo. Su seserimi jis nebendrauja. Jam buvo padaryta didelė moralinė žala, neturtinę žalą vertina 1000 Eur, todėl, kad buvo įdėta daug pastangų. Moralinė žala padaryta tuo, kad nevertinami tėvų kapai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad jokiomis cheminėmis medžiagomis tujų nepurškė, nes tai yra nenormalu, kad nueitų ant savo tėvų kapų ir taip darytų. Su broliu yra konfliktinė situacija, jie nebendrauja 20 metų. Brolio atžvilgiu yra parašyti 6 pareiškimai policijoje, jog gadina jos turtą. Tujos buvo negražios ir aprudusios, o vieną dieną atvažiavus į kapines jas rado visiškai pageltusias, tuo metu buvo jos kapų priežiūros laikas. Prieš tai kokią savaitę buvo nupurkšta aplink kapą žolė, todėl mano, kad ją provokuojant tuo pačiu nupurškė ir tujas. Mano, kad tujos pačios negalėjo numirti, gali kažkiek paruduoti nuo saulės, vandens trūkumo, bet čia grynai visas medis buvo rudas. Žmonės pradėjo klausti, kas yra tujoms, tokių tujų ji negalėjo laikyti, todėl jas iškasė, neatsimena kada iškasė, maždaug šių metų (2024 metų) liepos mėnesį. Kiekvienais metais nuo (duomenys neskelbtini) keičiasi, kas tvarkys kapą, tad 2024 m. (duomenys neskelbtini) ji pradėjo tvarkyti tėvų kapą. Ji dažnai nuvažiuoja į kapines su dukra, kapus visą laiką prižiūrėjo. Birželio mėnesio pradžioje pamatė, kad tujos pradėjo ruduoti, o paskui birželio pabaigoje jos buvo visiškai rudos. Apie liepos mėnesio vidurį ji iškasė tujas. Su V. B. dėl nurudusių tujų ji nesikalbėjo, nes su juo nebendrauja ir nebendraus. Mano, kad jos kapų priežiūros laikotarpis yra nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. (duomenys neskelbtini) Tiek pareiškėjas, tiek ji sodina augalus. Yra asmenų, kurie galėtų patvirtinti, jog matė nudžiūvusias tujas.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad jis yra A. S. gyvenimo draugas. A. S. vasaros metu vežė į tėvų kapines, kasė žemę, tvarkė, akmenukus dėjo. Maždaug prieš pusę metų jis matė nugeltusias tujas, estetinio vaizdo nebuvo, viena pusė tujų atrodė žalia, žydinti, o kita nuvytusi, pageltusi, parudusi. Kaimynė sakė, kad parudusios tujos kapinėse, tad buvo nuspręsta pašalinti tujas. Jis yra girdėjęs, jog buvo susitarimas tarp A. S. ir V. B. dėl kapinių priežiūros, bet sutarties nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiškino, kad ji yra V. B. žmona. Kai gegužės-birželio mėnesiais sodino gėles, pamatė, kad tujos parudusios, bet prieš metus taip pat buvo pradėjusios tujos rusti, tačiau nukarpė parudusias šakas ir tujos atsigavo. O liepos mėnesį parvažiavęs vyras sakė, kad jau iškastos tujos. Po mamos (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens) mirties buvo pasiskirstyta, kas prižiūri kapavietę, jog vienais metais prižiūri A. S., o kitais metais V. B.. Šiais metais buvo V. B. eilė. A. S. prisipažino, kad pati išrovė tujas. Tujos nurudo iš apačios į viršų dideliais plotais. Po tujų pašalinimo kapavietę sutvarkė A. S.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. A. paaiškino, kad ji yra A. S. kaimynė. Matė, kad tujos buvo rudos. Tose kapinėse netoli yra jos artimųjų kapai. Vasaros metu pastebėjo, jog tujos visos parudavusios, atrodė blogai. Kas pašalino tujas ji nematė. Link jos artimųjų kapų reikia praeiti pro V. B. ir A. S. tėvų kapus. Mano, kad atgaivinti tujų nebuvo galima, ant kapavietės nesimatė byrančių spyglių ir panašiai, o pati kapavietė buvo tvarkinga.

Teismo posėdžio metu liudytoja U. S. paaiškino, kad ji yra A. S. dukra, o V. B. jos dėdė. Tujos buvo rudos, ji buvo kartu su mama, išrovė tujas, nes tujos jau buvo mirusios, tai buvo birželio mėnesį, tujos buvo parudę, o apie liepos mėnesį jas pašalino. Tujos buvo aukštos, virš paminklo. Viena tuja buvo visiškai ruda, o kita šiek tiek buvo žalia, bet labai mažai. Buvo raštiškas susitarimas, kad vienerius metus kapus prižiūri V. B., kitus metus prižiūri A. S., nuo birželio vidurio prasideda A. S. eilė tvarkyti kapus. Mama nusprendė iškasti tujas, sutvarkė kapavietę. Žmonės mamos klausė, kodėl tujos rudos, kas atsitiko tujoms. Paskutinį kartą buvo kapinėse, kai pastebėjo, kad tujoms buvo kažkas negerai, tai buvo prieš Jonines. Ji su mama yra pasodinusios ant kapų gėlių, šiais metais nesodino, nes yra pasodintos daugiametės rožės. Kapą tvarkė elementariai, liejo gėles, tvarkė žemę, grėbė. Dabar, kai yra plytelės, plytelės nušluoja, gėles palieja. Tujas iškasė su kastuvu. Priežiūros laiką skaičiuoja nuo močiutės mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nutarimas paliktinas nepakeistu ir skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių (dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta), ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai nusižengimą padaro tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir numatydamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (ANK 8 straipsnio 1–3 dalys).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl dviejų prie jo tėvų kapavietės augusių tujų pašalinimo, 2024 m. liepos 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariate buvo pradėta administracinė teisena (duomenys neskelbtini), pagal požymius, numatytus ANK 115 straipsnyje. Tyrimo metu buvo apklausti pareiškėjas V. B., kuris nurodė įtariantis, kad tujas be leidimo pašalino jo sesuo A. S., suinteresuotas asmuo A. S., kuri pripažino, kad atėjus sutartam laikui prižiūrėti kapus, tujas pašalino ji, tačiau jas pašalino dėl to, kad jos mirė, nurudavo ir pradėjo byrėti, tujų lapai krito ant kitų kapaviečių, todėl gavusi pastabų iš kitų kapaviečių savininkų, jog jos teršia ir kitas kapavietės, jas pašalino. Nurodė, kad jokio piktybiškumo neturėjo, o jas 2024 m. liepos 20 d. pašalino, kaip nudžiuvusias. Taip pat tyrimo metu buvo apklausta M. B., kuri nurodė, kad matė prie V. B. ir A. S. tėvų kapavietės nurudusias tujas, nuo kurių krito lapai. Nurodė, kad priešais B. šeimos kapavietę kapą prižiūrinti moteris išsakė pasipiktinimą, jog galimai ant tujų pateko kažkieno piktavališkai arba, kad neplistų žolė, papiltų chemikalų, dėl kurių nudžiuvo tujos ir turėjo jas iškasti. Taip pat nurodė, kad šiais metais, aplink pareiškėjo tėvų kapavietę daugelis savininkų rovė tujas, nes nuo jų lapų prireikė dažnesnės priežiūros. Ji matė pas daugelį nurudusias tujas. Tyrimo metu taip pat buvo gautos V. B. ir A. S. tėvų kapavietės foto nuotraukos (kompaktiniame diske), kuriose matyti ypač stipriai parudavusios tujos. (duomenys neskelbtini) seniūnijai buvo pateikta užklausa dėl atsakingos asmens už kapavietę ir paprašyta informuoti ar kapinių teritorijoje stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos gautas atsakymas, jog už kapavietę atsakingas asmuo yra V. B., o prie (duomenys neskelbtini) kapinių esanti stebėjimo kamera neveikia.

Teisminio nagrinėjimo metu gauti prašymai apklausti papildomus liudytojus, kurie teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kapavietėje augusios tujos buvo parudusios dideliais plotais, atrodė prastai, kaip mirusios. Taip pat į bylą pateikta V. B. ir A. S. sudaryta tėvų kapavietės priežiūros sutartis, kurioje nurodyta, kad A. S. sutinka su brolio V. B. pasiūlymu, kad kapavietę prižiūrės po einamuosius metus iš eilės. V. B. įsipareigojo pastatyti paminklą, A. S. sutvarkyti kapavietę. Nurodyta, kad kapavietė bus pradėta tvarkyti nuo mamos mirties dienos metinių.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada, jog A. S. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas), požymių.

Teismo vertinimu, institucija, priėmusios skundžiamą nutarimą, pradėjusi administracinę teiseną pagal pareiškėjo pranešimą atliko visus būtinus veiksmus galimam administraciniam nusižengimui išaiškinti, t. y. apklausė pareiškėją V. B., suinteresuotą asmenį A. S., nustatė asmenį pašalinusį V. B. ir A. S. tėvų kapavietėje augusias tujas, taip pat apklausė asmenį prieš įvykį mačiusį šių tujų būklę, aiškinosi informaciją apie kapavietės priklausomybę ir siekė gauti galimą filmuotą medžiagą iš kapinėse esančios vaizdo kameros, taip pat vertino pateiktas foto nuotraukas, todėl nėra pagrindo teigti, kad institucija tyrusi pareiškėjo pareiškimą visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus faktus ir informaciją. Pastebėtina, jog vien tai, kad institucija priėmė kitokio pobūdžio nutarimą nei tikėjosi pareiškėjas, nėra pagrindas teigti, jog institucija administracinės teisenos tyrimą atliko aplaidžiai, netyrė ar neanalizavo byloje surinktų duomenų. Priešingai, teismo vertinimu, šios bylos kontekste, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atliko visus būtinus veiksmus, siekiant išaiškinti įvykio aplinkybes ir nustačiusi, kad surinktų įrodymų pakanka išsamiam ir nešališkam visų bylos aplinkybių išnagrinėjimui, įvertinusi įrodymų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą bei įrodymų patikimumą, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriame konstatavo, jog A. S. veiksmuose nebuvo požymių veikos, numatytos ANK 115 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje taip pat buvo apklausti tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens nurodyti liudytojai, kurie iš esmės patvirtino institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nustatytas aplinkybes apie tai, jog V. B. ir A. S. tėvų kapavietėje augusios tujos buvo stipriai parudavusios ir atrodė neestetiškai, taip pat patvirtino, jog tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl tėvų kapų tvarkymo pakaitomis. Atsižvelgus į minėtus liudytojų parodymus, šiuo atveju teismui nekyla abejonių, jog A. S. pateiktose nuotraukose yra užfiksuota medžių būklė būtent prieš jų pašalinimą, todėl įvertinus ir sugretinus byloje ištirtus duomenis nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2024 m. liepos 30 d. tujos buvo sveikos, kadangi minėtos tujos, vasaros metu, kai tujos turi prieaugį, atsinaujina ir išleidžia naujus ūglius, buvo visiškai parudavusios, jų šakos atrodė pažeistos, o patys medžiai sergantys. Šiuo atveju, be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog kapavietėje, kurioje buvo pašalintos tujos, yra palaidoti A. S. tėvai, o tarp brolio ir sesers sudarytas rašytinis susitarimas dėl tėvų kapo priežiūros, todėl atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, nėra pagrindo teigti, kad A. S. pašalindama tujas suvokė tyčia naikinanti svetimą turtą, kadangi tėvų kapavietės priežiūra vyksta sudaryto raštiško sutarimo su pareiškėju pagrindu, kuriame nenumatyta tvarkymo apimtis ir sąlygos.

Vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas be kita ko atsižvelgia, kad tarp pareiškėjo V. B. ir suinteresuoto asmens A. S. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tai pagrindžia tiek apklausų metu, tiek pareiškime išsakyti abipusiai nesutarimai, vienas kito kaltinimas. Teismas į šiuos nesutarimus atsižvelgia tiek, kiek jie atspindi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykius.

Vis tik, kaip minėta, teismas įvertinęs visą šioje administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, tujų pašalinimo aplinkybes, įvertinęs įrodymus, kurie patvirtina, kad V. B. ir A. S. tėvų kapavietėje augusios tujos buvo stipriai parudavusios, praradusios savo pirminę išvaizdą, galimai žūstančios, o jų lapai krito ir taip teršė šalimais esančias kapavietes, atsižvelgęs į tai, jog minėtoje kapavietėje yra palaidoti tiek pareiškėjo V. B., tiek suinteresuoto asmens A. S. tėvai, ir jie abu šį kapą prižiūri pakaitomis, nėra nusišalinę nuo kapų priežiūros, kas rodo, kad abu yra suinteresuoti palaikyti švarą, tvarką ir estetinį vaizdą kapavietėje, leidžia teismui spręsti, kad suinteresuotas asmuo A. S. tėvų kapavietėje augusias tujas iš tiesų pašalino neturėdama tyčios sunaikinti svetimą turtą, o taip siekdama tik užtikrinti tinkamą kapavietės priežiūrą, todėl institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padarytos išvados, jog A. S. veiksmuose nėra požymių veikos, numatytos ANK 115 straipsnyje, laikytinos visiškai pagrįstomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai padariusi išvadą, kad A. S. veiksmuose nėra požymių veikos, numatytos ANK 115 straipsnyje, o būtent – tyčios, pagrįstai 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė skundžiamą nutarimą, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog likę skundo reikalavimai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, palikus skundžiamą nutarimą nepakeistą, šiuo konkrečiu atveju, neturi pagrindo ir gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną nepakeistą ir pareiškėjo V. B. skundo netenkinti.

Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.