- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2KT-70/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Ritos Dambrauskaitės 2009 m. spalio 14 d. nutartimi dėl civilinės bylos Nr. L2-9301-589/2009 teismingumo klausimo išsprendimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. spalio 19 d. gauta Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Ritos Dambrauskaitės 2009 m. spalio 14 d. nutartis, kuria civilinės bylos Nr. L2-9301-589/2009 pagal kreditoriaus UAB ,,Finverta“ pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl 256 Lt skolos, 128 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išdavimo nagrinėjimas sustabdytas ir Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti šios civilinės bylos teismingumo bei perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimas. Nutartyje nurodoma, kad teismų praktikoje yra nevienodai sprendžiamas teismingumo klausimas, dėl ko pažeidžiami bylos šalių interesai (pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. L2-21797-52/2009; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis civ. byloje Nr. L2-8332-828/2009). Todėl nors CPK nenumato ginčų tarp bendrosios kompetencijos teismų sprendimo galimybės, Panevėžio miesto apylinkės teismas, motyvuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta teise ginti viešąjį interesą, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl minėtos civilinės bylos teismingumo klausimo išsprendimo ir jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti prašymą.
Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą, remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena iš jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje ir reiškia teisę kreiptis į teismą. Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, tai yra įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 36 str.).
Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas nutartimi turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 435 str. 2 d. 3 p.). Tokia nutartimi teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o tik nustato, ar yra procesinio teisinio pobūdžio aplinkybės ieškiniui pareikšti ir ar suinteresuota šalis, kreipdamasi į teismą, laikėsi įstatymo nustatytų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Tai sąlygoja, kad tik esant akivaizdiems įstatyminiams pagrindams, o ne abejonėms, teismas turi teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, atitinkamai įvardydamas tokio procesinio veiksmo motyvus bei pagrindą.
Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Todėl teismui sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės. Tai yra teisės klausimas, kurį pagal įstatymą yra įpareigotas spręsti ieškinį (pareiškimą) gavęs teismas. Teismas negali atsisakyti spręsti šį klausimą, nes toks atsisakymas galėtų būti traktuojamas kaip atsisakymas vykdyti teismui konstituciškai priskirtą teisingumo vykdymo funkciją. Civilinio proceso įstatymas nenumato jokio kito subjekto, kuriam teismai galėtų pavesti spręsti bylos teismingumo klausimą tuo atveju, jeigu teismų praktikoje yra nevienodai aiškinamos ir taikomos tam tikros įstatymo normos. Kaip jau minėta, įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas priklauso bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Nustatęs, kad byla jam neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą), priimdamas šiuo klausimu motyvuotą nutartį (CPK 137 str. 3 d.). Ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 137 str. 5 d.). Kita vertus, jeigu priėmus ieškinį (pareiškimą) ir iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad jis buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, įstatyme yra nustatyta procesinė galimybė, kartu ir teismo pareiga, perduoti bylą nagrinėti kitam, kompetentingam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Ši teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 34 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama instancinės teismų sistemos pagalba, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą bylos teismingumo klausimu, aukštesnės instancijos teismas pasisakys šiuo klausimu, tokiu būdu suformuodamas vieningą ir sektiną teismų praktiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu išnagrinėjus bylą paaiškėtų, jog buvo pažeistos bendrojo teritorinio ar sutartinio teismingumo taisyklės, tai nebūtų laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Todėl teisinių vertybių konkurencijos prasme, didesne yra laikytina kuo operatyvesnis ir, savaime suprantama, teisingas bylos išnagrinėjimas, o ne siekis bet kokia forma išspręsti tarp teismų kylančius ginčus dėl bylos teismingumo.
Aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas klausimą dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, sprendžia tik tuomet, kai išanalizavus konkrečios bylos faktines aplinkybes, padaroma išvada, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, arba kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, o byla teisminga teismui, kuriame šis teisėjas dirba, arba, kai nušalinus teisėjus, jų pakeisti tame teisme negalima (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 1, 4 d.). Kaip jau minėta, įstatymas nesuteikia teisės šiems teisės subjektams nagrinėti jų kompetencijai nepriskirtus klausimus ar spręsti ginčus dėl teismingumo (CPK 35 str. 2 d.). Teismas turi savarankiškai išspręsti bylos teismingumo klausimą, o ne perkelti šio teisės klausimo išsprendimą aukštesnės instancijos teismo pareigūnams, ar juo labiau dėl tokio kreipimosi sustabdyti bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą, net nenurodydamas konkretaus bylos sustabdymo pagrindo, o abstrakčiai juo įvardindamas CPK 164 straipsnį. Tokie teismo veiksmai visiškai neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Pažymėtina, kad teisę kreiptis į kitą teisės subjektą bylą nagrinėjantis teismas gali tik tuomet, kai byloje iškyla ginčas dėl kompetencijos atribojimo tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų. Tokiu atveju teismas motyvuotu prašymu ar nutartimi kreipiasi į specialiąją teismingumo kolegiją, kad ši išspręstų kilusį ginčą (CPK 36 str. 2, 3 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, atsisakytina priimti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Ritos Dambrauskaitės prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui (CPK 35 str. 2 d., 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 2 p., 137 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, 137 straipsnio trečiąja dalimi, 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atsisakyti priimti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Ritos Dambrauskaitės prašymą dėl civilinės bylos Nr. L2-9301-589/2009 teismingumo klausimo išsprendimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, ir šią bylą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui.