- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-618-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25905-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- M. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2921-713/2016 pagal M. G. pareiškimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. G. ieškiniu (pavadintu „pareiškimas“) kreipėsi į teismą prašydamas priteisi jam padarytą 3 000 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą dėl automobilio vagystės, išreikalauti teismo iniciatyva Kauno apylinkės prokuratūroje esančią ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 20-1-01291-05.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos procesinio dokumento trūkumams pašalinti: pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111, 113, 114 ir 135 straipsnių reikalavimus. Nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad iš pateikto procesinio dokumento neaiški bylos nagrinėjimo teisena, šalys, aplinkybės ir kt. Be to, nors ieškovas savo procesinį dokumentą įvardijo pareiškimu, tačiau iš pastarojo turinio teismas sprendė, kad galimai yra reiškiamas ieškinys, kuriam yra keliami CPK nustatyti reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo pareiškime nenurodė, kam reiškia pretenziją dėl automobilio vagystės, šio asmens duomenų pagal CPK reikalavimus, taip pat tinkamai nenurodė savo anketinių duomenų, tuo tarpu pridėti rašytiniai įrodymai nepagrindžia pareiškime nurodytų aplinkybių dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir jos atsiradimo aplinkybių. Dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo išreikalauti įrodymus, teismas atkreipė dėmesį, kad nėra nurodyta ir pagrįsta, kokios aplinkybės jam trukdo naudotis LR suėmimo įstatyme įtvirtintomis suimtųjų teisėmis, dėl kurių jis negalėjo išsireikalauti reikalingų įrodymų ir pateikti CPK reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą. Teismas pabrėžė, kad teismas negali vykdyti bendro pobūdžio reikalavimo išsireikalauti įrodymus, nes taip būtų pažeistas CPK įtvirtintas vienas esminių civilinio proceso principų – rungimosi principas (CPK 13 str.), be to, pažymėjo, kad CPK nustatyta pareiga būtent ieškovui tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas nepagrįstai atsisako nagrinėti jo ieškinį (nurodo „pareiškimą“), kadangi jis neturi tam skirtos kompetencijos surinkti visą informaciją ir įrodymus, kurių reikia bylos nagrinėjimui, pažymi, kad yra suimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovui tenka pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui procesinį dokumentą pavadinimu „pareiškimas“, tačiau kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, iš pastarojo turinio matyti, kad yra reiškiamas ieškinys. Ieškovas minėtu ieškiniu prašo priteisi jam padarytą 3 000 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą dėl automobilio vagystės, išreikalauti teismo iniciatyva Kauno apylinkės prokuratūroje esančią ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 20-1-01291-05. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą procesinį dokumentą, sprendžia, kad apeliantas, pateikdamas ieškinį, iš tikrųjų ieškinio dalyko (reikalavimo) aiškiai ir tiksliai nesuformulavo. Taip pat iš ieškinio turinio nėra galimybės objektyviai identifikuoti teisinius santykius, iš kurių apeliantas kildina savo reikalavimą, nustatyti, kokias ir kieno įstatymų saugomas teises ir interesus jis siekia apginti, kokiais konkrečiais veiksmais tos teisės ir interesai buvo galimai pažeisti, t. y. neaiškiai suformuluotos ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Nesant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui ir pagrindui neįmanoma nustatyti ar už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, jei taip – jo dydis, civilinės bylos teismingumo. Ieškinyje taip pat nėra nurodyta nei dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų asmens duomenys, taip pat nepateikti ieškovo išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, be to, pats ieškovas nėra nurodęs ir savo asmens duomenų – asmens kodo ir pan. Pažymėtina, kad šie nustatyti trūkumai yra akivaizdūs ir aiškūs, o skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nustatyti, todėl turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi nepateikus ieškinio atitinkančio įstatymo keliamų reikalavimų, atsakovui objektyviai užkertama galimybė gintis nuo jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui pareikšti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį ir taip apginti savo pažeistas teises teisme, tuo tarpu asmens teisė kreiptis į teismą (CPK 5 str.) nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, tačiau kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis paliktina nepakeista Kadangi apylinkės teismo nutartimi nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartyje, pašalinti