Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. G., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovėms Ingridai Juknienei ir Jolantai Bružaitei, vertėjai Dainai Bžeskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. G. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės l.e. Neringos užkardos vado pavaduotojos 2009-11-04 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 206 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos Sargybų būrio jaunesnioji specialistė 2009-11-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. G., turėdamas Šengeno valstybės dvikartinę vizą B, 2009-10-31 atvyko į Lietuvos Respubliką per Panemunės PKP ir 2009-11-01 apie 17 val. norėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos per Nidos PKP neįvykdžius tranzito ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14 straipsnio nuostatas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės l.e. Neringos užkardos vado pavaduotoja 2009-11-04 priėmė nutarimą, kuriuo S. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 206 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Institucijos atstovės atsiliepimo argumentais skundą prašo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Lietuvos Respublikos ATPK 206 straipsnis numato administracinę atsakomybę už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant jį vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu tvarkos pažeidimu. S. G., turėdamas Šengeno tranzitinę B tipo vizą, 2009-10-31 atvyko į Lietuvos Respubliką per Panemunės PKP ir 2009-11-01 apie 17 val. ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos per Nidos PKP nenuvykęs į paskirties vietą – Baltarusijos Respubliką. Nurodytą faktinę aplinkybę pažeidėjas pripažįsta ir dėl jos ginčo nekyla. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą grindžia argumentais, jog tranzitinė viza neįpareigoja jo vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką ir kad jis nepažeidė numatyto penkių dienų buvimo Lietuvos Respublikoje termino. Pažeidėjo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (Šengeno konvencija) 11 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintas tranzitinės vizos apibrėžimas. Pagal šią Konvencijos nuostatą tranzitinė viza leidžia jos turėtojui kirsti Susitariančiųjų šalių teritorijas vieną, du arba išimties tvarka – kelis kartus pakeliui į trečiosios valstybės teritoriją, jei tranzito trukmė yra ne ilgesnė kaip penkios dienos. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog užsienietis, turintis tranzitinę vizą (B), gali vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką kiekvieną kartą būdamas Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip penkias dienas, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos. Teisiniu reguliavimu nustatyta, jog tranzitinės vizos paskirtis yra suteikimas teisės užsieniečiams, keliaujantiems iš vienos trečiosios valstybės į kitą trečiąją valstybę, vykti per susitariančiųjų šalių teritorijas, o ne būti jose. Be to, teisė vykti per susitariančiųjų šalių teritorijas suteikiama su sąlygomis, jog toks vykimas (tranzitas) nebus ilgesnis kaip penkios dienos, o tranzito tikslas yra atvykimas į trečiąją (tikslo) valstybę. Užsieniečiui, turinčiam tikslą atvykti į susitariančiąją valstybę ir būti joje (nagrinėjamu atveju – atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje) yra išduodama kitos rūšies viza – trumpalaikė viza (C). Sutapatinus B ir C rūšių vizų išdavimo tikslus ir galiojimo ribas teisės aktų numatytas vizų skirstymas į rūšis netektų prasmės. Tokią išvadą patvirtina ir tranzito apibrėžimas, pateiktas Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų institutas, Vilnius, 2000), tai gabenimas be perkrovimo, važiavimas be persėdimo (p. 852); bei Tarptautinių žodžių žodyne (Antra pataisyta laida, Alma littera, Vilnius, 2001, 2003), kuriame nurodyta, jog tranzitas – tai prekių ir keleivių vežimas per tarpinius punktus, ypač esančius kitose valstybėse (p. 753). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog S. G. vykimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tikslas buvo nuvykimas į Baltarusijos Respubliką. Būtent šiam tikslui jam buvo išduota Šengeno tranzitinė viza (B) (b.l. 16, 22). Minėta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta atvykęs į Lietuvos Respubliką ir nevykęs į Baltarusijos Respubliką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog S. G. pažeidė vykimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 206 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta tarnybiniame pranešime (b.l. 14), administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 15), paaiškinime (b.l. 19), vizos prašančio asmens anketoje (b.l. 22) užfiksuotais duomenimis ir iš dalies paties paaiškinimu. Jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą taip pat argumentuoja Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje numatytų procesinių teisių pažeidimais, neužtikrinus Lietuvos Respublikos ATPK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės jam kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Pripažintinas nepagrįstu S. G. argumentas. Administracinio teisės pažeidimo protokole, paaiškinime ir skundžiamame nutarime nurodyta, jog šie dokumentai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išversti iš lietuvių kalbos į rusų kalbą, vertėjas supažindintas su administracine atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį už melagingą vertimą (b.l. 15, 19, 20). Paties asmens trukdymas vertėjui ir konfliktinių situacijų kėlimas, kaip nurodyta pareigūnės, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybiniame pranešime negali būti pripažįstamas jo procesinių teisių pažeidimu. Pažymėtina, jog tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes parašais patvirtino keturi Neringos užkardos Sargybų būrio pareigūnai (b.l. 14). Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti tarnybinio pranešimo objektyvumu. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog S. G. užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis ir kalbėti gimtąja kalba arba kalba, kurią supranta, o jo procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje, nebuvo pažeistos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies punktu,

nutarė:

palikti nepakeistą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės l.e. Neringos užkardos vado pavaduotojos 2009-11-04 nutarimą, kuriuo S. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 206 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.