- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-37-1035/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00748-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ž. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 4 d. nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo byla Nr. 10-ANR_N-8062-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 40 (keturiasdešimčiai) mėnesių. A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. birželio 13 d. 23.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,44 promilių, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į apšvietimo stulpą Nr. 43R. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 ir 14 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu A. Š. atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundas dėl Institucijos 2025 m. balandžio 4 d. nutarimo patenkintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį A. Š. nutraukta.
II. Apeliacinių skundų argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad pagrindinis bylos įrodymas – vaizdo stebėjimo kameros įrašas – yra prastos kokybės, nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje neįmanoma nustatyti, kuris asmuo vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu, ir šiuo pagrindu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nors esant tokioms aplinkybėms privalėjo inicijuoti įrodymų papildymą, o ne priimti galutinį sprendimą dėl procesinės teisenos nutraukimo.
1.2. Bylos duomenys patvirtina, kad vaizdo įrašas buvo esminis įrodymas, galintis padėti nustatyti, kuris iš automobilyje buvusių asmenų vairavo transporto priemonę. Tiek institucija, tiek byloje dalyvavę pareigūnai nurodė, kad pirminė vaizdo įrašo versija, peržiūrėta pataisos namuose, buvo žymiai aukštesnės kokybės ir leidžianti įžvelgti daugiau detalių nei byloje esanti kopija. Tai rodo, kad egzistuoja objektyvios prielaidos manyti, jog technologinėmis priemonėmis įrašas gali būti ištirtas išsamiau. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nepagrįstai nesvarstė ekspertizės paskyrimo galimybės, nenustatė techninių įrašo parametrų, neišreikalavo pirminio failo, nevertino galimybės taikyti vaizdo rekonstrukcijos metodų, nesiaiškino, ar įrašą galima apdoroti taip, kad būtų galima tiksliau atsekti asmenų judėjimo seką ir išlipimo kryptis.
1.3. Pirmosios instancijos teismo nutarime pateiktos išvados yra paremtos prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Teismas vertino prieštaringus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų paaiškinimus, tačiau jų tarpusavio prieštaravimų nepašalino. Teismas iš esmės pasikliovė vienu iš įrodymų, vaizdo įrašu, kurio objektyvios kokybės pats nepajėgė patikrinti, ir ignoravo procesines galimybes tokį patikrinimą atlikti.
Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) atstovė advokatė Ž. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.4. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo byla, sukūrė situaciją, kurioje yra konstatuota, kad eismo įvykis įvyko, KET pažeidimai padaryti, Bendrovei padaryta 26 845,05 Eur žala, tačiau nėra nustatytas atsakingas asmuo už eismo įvykio ir žalos sukėlimą. Esant tokiai ydingai situacijai, lieka neatsakyta, kas tą įvykį sukėlė ir padarė žalą bei kas privalo ją atlyginti nukentėjusiam asmeniui. Taip pat administracinio nusižengimo byloje nebuvo atlikti visi tyrimo veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti tikrąjį eismo įvykį sukėlusį asmenį, o byloje yra išlikę esminiai prieštaravimai dėl kalto asmens nustatymo, kurie turi būti pašalinti.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje pateiktas vaizdo įrašas yra tik įrodymų vertinimo dalykas ir nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę, kurios prašė ir pats A. Š. byloje. Būtent ekspertizė ar kiti papildomi procesiniai veiksmai galėtų padėti nustatyti pažeidimą padariusio asmens tapatybę, įvertinti vaizdo medžiagos kokybę, patikimumą, galimas identifikavimo galimybes bei pašalinti esamus prieštaravimus. Grąžinus bylą Institucijai papildomam tyrimui, ji turėtų realią galimybę paskirti tokias ekspertizes ar atlikti kitus reikalingus procesinius veiksmus, jei jų atlikimas teismo stadijoje yra apsunkintas. Šiuo metu, esant nutrauktai administracinio nusižengimo bylai, to padaryti negalima.
1.6. Jei visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos aplinkybes būtų nustatyta, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas buvo surašyti ne asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą, teismas negalėtų pats ištaisyti esminių protokolo trūkumų ir reikėtų panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo protokolo trūkumams ištaisyti. Bet kuriuo atveju, norint nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą Institucijoje.
1.7. Apylinkės teismo nutarimas gali tapti kliūtimi tęsti administracinio nusižengimo tyrimą ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo A. Š.. Galiojant teismo nutarimui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. Š., pagal ANK 565¹ straipsnio 8 punktą nauja administracinių nusižengimų teisena negalėtų būti pradėta, o pradėtoji turėtų būti nutraukta, kai dėl to paties fakto yra nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. Š. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, kuris asmuo vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu, tačiau tokiu atveju turėjo būti paskirta teismo informacinių technologijų ekspertizė. Pasak UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, administracinio nusižengimo byloje nebuvo atlikti visi tyrimo veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti tikrąjį eismo įvykį sukėlusį asmenį. Šiuo atveju būtina atlikti vaizdo įrašo ekspertizę ar kitus papildomus procesinius veiksmus, kurie galėtų padėti nustatyti pažeidimą padariusio asmens tapatybę.
Pabrėžtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Institucijos nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padaręs šį administracinį nusižengimą, nustačius, kad būtent jis, būdamas neblaivus, nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į apšvietimo stulpą.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu nutraukdamas A. Š. administracinio nusižengimo teiseną, pažymėjo, kad Institucijos nutarimu šis asmuo nubaustas remiantis iš esmės vieninteliu įrodymu – Vilniaus kalėjimo vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotu vaizdo įrašu, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl prastos kokybės nepatvirtina, jog būtent A. Š. eismo įvykio metu vairavo automobilį. Su sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neturi pagrindo nesutikti ir apygardos teismas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. visą laiką, t. y. nuo jo pirminių paaiškinimų, duotų į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, iki vėlesnių paaiškinimų administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai Institucijai ir teismui, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo ne jis, o kitas asmuo, kurio asmeniškai nepažįsta:
1.8. A. Š. 2024 m. birželio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nežino, kas ir kaip atsitiko, pajuto bortelį ir tada avarija, jis nevairavo, kameros yra, aiškinkitės (1 t., b. l. 18);
1.9. A. Š. eismo įvykio vietoje 2024 m. birželio 14 d. 00:55 val. surašytame administracinio nusižengimo protokole šis nurodė: „Nesutinku“ (1 t., b. l. 8);
1.10. Iš tyrėjos K. A. 2024 m. birželio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad, atvykus į įvykio vietą, prie automobilio „Audi“ stovėjo A. Š., kuris paaiškino, jog važiavo automobiliu „Audi“, kurį vairavo jo pažįstamas, jis (A. Š.) sėdėjo keleivio vietoje, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir pajuto, kad automobilis užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir atsitrenkė į stulpą. Paprašius nurodyti pažįstamo kontaktinius duomenis, nurodė, kad jų nežino. Teigė, kad paskambino draugui E., nurodė draugo telefono numerį, ir paprašė draugo, kad šis parvairuotų automobilį namo ir tuo pačiu jį (A. Š.) parvežtų namo, tačiau draugas atsiuntė kitą žmogų adresu (duomenys neskelbtini), ir A. Š. kartu su tuo žmogumi automobiliu „Audi“ nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį, kuriame A. Š. išgėrė alkoholio. A. Š. teigimu, jis su nepažįstamu vyru važinėjosi Vilniaus mieste, namo važiavo neiškart. Anot A. Š., to žmogaus vardas lygtais V. arba M. A. Š. nurodė, kad minėtas asmuo po eismo įvykio pasišalino (1 t., b. l. 65);
1.11. A. Š. 2024 m. rugsėjo 26 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad būdamas Vytauto gatvėje, šalia „Žvėryno Smuklės“, bandė išsikviesti vairuotoją, kuris jį jo automobiliu parvežtų namo. Skambino kelioms įmonėms, tačiau nepavyko surasti. Tada paskambino į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tą dieną pietavo. Paprašė savo pažįstamo Egidijaus, kuris dirba šiame restorane, kad surastų žmogų, kuris galėtų jį parvežti. Po kurio laiko buvo patvirtinta, kad kažkas jį atvyks pasiimti. To žmogaus vardo tiksliai nepamena. Pamena, kad slaviškas vardas. Vyras vidutinio ūgio, šiek tiek apkūnus, vyresnis už jį apie 15 metų, trumpais plaukais, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Šis asmuo ir vairavo automobilį nuo Žvėryno. Pakeliui jie užsuko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat į barą „Alynas“ prie „Rimi“ parduotuvės, esančios prie Olandų žiedo, ir iš ten važiavo link namų. Eismo įvykio metu automobilį vairavo minėtas asmuo. Jis (A. Š.) pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegęs saugos diržą ir žiūrėjo į savo telefoną. Staiga jis pajuto smūgį iš savo pusės, nesuprato, kas įvyko ir kodėl išsiskleidė oro pagalvės. Pro langus nieko nesimatė, jis buvo šoko būsenoje. Pamatęs praviras vairuotojo duris, jis iššoko pro jas iš automobilio. Kai keli automobiliai sustojo, jis iškart nubėgo prie jų įsitikinti, ar niekas nenukentėjo. Tuo metu asmuo, vairavęs automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, o jis liko laukti policijos pareigūnų (1 t., b. l. 233);
1.12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (2 t., b. l. 34–35).
Byloje pateikti į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 271). Jie taip pat patvirtina, kad A. Š. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį ir aiškino važiavęs priekinio keleivio vietoje, o automobilį vairavo telefonu iškviestas jam nepažįstamas asmuo, kuris po eismo įvykio pasišalino. Pažymėtina, kad iš šių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai nepatikėjo šiuo A. Š. paaiškinimu ir atkakliai įtikinėjo jį prisipažinti vairavus. Suprantama, kad policijos pareigūnams galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl A. Š. paaiškinimo. Jie atvažiavo į eismo įvykio vietą, kurioje rado du liudininkus, kurie nieko nežinojo apie patį įvykį, nes sustojo žymiai vėliau, ir neblaivumo požymius turintį A. Š., kuris tuo metu teisėtai naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam suteiktu pakaitiniu automobiliu. Į prašymą nurodyti automobilį vairavusio asmens kontaktinius duomenis A. Š. atsakė jų nežinantis. Tačiau A. Š. pozicijos nepakeitė ir policijos pareigūnų argumentai, kad įvykio vietą filmuoja net dvi vaizdo kameros, pritvirtintos prie Vilniaus kalėjimo tvoros, todėl nesudėtingai gali būti nustatyta, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Priešingai, diskutuodamas su pareigūnais A. Š. atsakė, kad gerai, jog yra kameros. Minėta, kad pirminiame rašytiniame paaiškinime A. Š. taip pat nurodė, kad yra kameros, todėl reikia aiškintis. Kaip matyti, perkalbėti A. Š. nepavyko ir pasitelkus savotišką gudrybę, t. y. iš šių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnė (tyrėja) K. A. telefonu susisiekė su buvusios darbovietės – Vilniaus kalėjimo pareigūnu ir pasiteiravo, ar kalėjimo kameros užfiksavo eismo įvykį. Iš kūno kamerų vaizdo įrašų toliau matyti, kad ši pareigūnė trumpam buvo pasišalinusi iš įvykio vietos, o grįžusi A. Š. teigė, jog buvo kalėjime ir peržiūrėjo dviejų vaizdo kamerų įrašus, iš kurių, jos teigimu, matyti, kad būtent jis vairavo automobilį, nes matyti, jog jis išlipa iš vairuotojo vietos ir eina surinkti po kelią pabirusių automobilio detalių, o kitas vyras, sėdėjęs galinėje sėdynėje, išlipa ir nueina į kitą pusę. Kaip paaiškėjo administracinio nusižengimo tyrimo metu, tuo metu veikianti buvo tik viena vaizdo kamera, kurios užfiksuotas vaizdo įrašas patektas byloje (apie jį apygardos teismas pasisakys vėliau), t. y. pareigūnė negalėjo matyti dviejų vaizdo įrašų, nors A. Š. teigė peržiūrėjusi dviejų kamerų vaizdo įrašus. Pažymėtina, kad būtent minima antra kamera būtų buvusi labiau naudinga nagrinėjimu atveju, nes ji nukreipta į sustojusio automobilio kairę (vairuotojo) pusę. Grįžtant prie pirmos kameros, kurios užfiksuotą vaizdo įrašą yra pateikęs Vilniaus kalėjimas (1 t., b. l. 262), atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji nukreipta į po eismo įvykio sustojusio automobilio dešinę pusę ir dėl įkalnėje sustojusių kitų transporto priemonių žibintų šviesų labai sudėtinga pamatyti, ar kas nors buvo išlipęs iš priekinio keleivio vietos. Taigi, priešingai nei įvykio vietoje teigė pareigūnė, ji negalėjo būti visiškai tikra, kad būtent A. Š. išlipo iš vairuotojo vietos. Nepaisant tokio A. Š. klaidinimo, t. y. neva vaizdo kameros užfiksavo jo vairavimo faktą, jis toliau nuosekliai teigė, kad nevairavo.
Toliau kalbant apie A. Š. paaiškinimus, kurie administracinio nusižengimo byloje laikytini įrodymais (ANK 569 straipsnio 1 dalis), pažymėtina, kad A. Š. nurodytas aplinkybes, jog jis įvykio dieną, negalėdamas dėl neblaivumo vairuoti jam suteikto pakaitinio automobilio, per savo draugą (pažįstamą) Egidijų ieškojo kito vairuotojo, kuris A. Š. naudojamu automobiliu galėtų parvežti jį namo, patvirtino E. K. (apklaustas liudytoju teisme) ir N. M. (tyrimo metu pateikęs rašytinius paaiškinimus ir apklaustas liudytoju teisme). E. K. teisme parodė, kad dirba restorano „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. A. Š., kuris yra pastovus restorano klientas, telefonu paprašė, kad kažkas jį pavežiotų. Jis (liudytojas) susirašė su muzikantu N. M. ir davė A. Š. koordinates (2 t., b. l. 79–80). N. M., raštu atsakydamas į nutarimą priėmusios vyr. tyrėjos D. K. el. paštu pateiktus klausimus, paaiškino, kad 2024 m. birželio 13 d. jam skambino pažįstamas ir paprašė pavežti jo pažįstamą namo to pažįstamo automobiliu, kuris stovi prie stačiatikių cerkvės Žvėryne. Jis sutiko, rado automobilį kartu su laukiančiu asmeniu. Paaiškėjo, kad tam asmeniui dar reikia kažkur važiuoti. Taip jie važinėjosi apie valandą ir jis (liudytojas) pasakė, kad daugiau neturi laiko. Sustojo prie Olandų žiedo ir norėjo išlipti, bet asmuo pasiūlė pavežti iki jo (liudytojo) namų. Pavažiavus apie 300 metrų, asmuo sustabdė automobilį ir pasiūlė eiti pačiam. Jis susisiekė su savo sūnumi, kuris jį parvežė namo (1 t., b. l. 246). Pateikdamas papildomus paaiškinimus N. M. patikslino, kad, pasivažinėjus apie porą valandų, jam jau reikėjo namo, todėl jis sustojo prie „Rimi“ parduotuvės ir išlipo iš automobilio. Minėtas asmuo sėdo už vairo ir pasiūlė jį truputį pavežti, bet pavažiavęs apie 150 metrų staigiai sustabdė automobilį ir pasakė jam (liudytojui) eiti namo. Jis išlipo ir paskambino sūnui (1 t., b. l. 248). Dar kartą pateikdamas paaiškinimus N. M. nurodė, kad pajudėjus nuo „Alyno“, kuris yra prie Olandų žiedo, asmuo liepė jam sustoti ir išlipti iš automobilio. Sustojo netoli fabriko „Audėjas“, jis išlipo ir išėjo savo reikalais. Jis nematė, ką asmuo darė toliau, eismo įvykio nematė (1 t., b. l. 254–255). Kaip matyti, šis liudytojas skirtingai nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kas paskutinis iš jų iki liudytojo išlipimo vairavo automobilį. Pirmus du kartus liudytojas teigė, kad jie prie „Rimi“ ir „Alyno“ parduotuvių buvo apsikeitę vietomis, t. y. vairavo tas asmuo ir vežė liudytoją namo, tačiau staiga sustojo ir liepė jam išlipti. Trečią kartą ir teisme N. M. teigė, kad nuo minėtos vietos jis vairavo automobilį, tačiau asmuo staiga liepė sustoti ir išlipti. Tą jis ir padarė (2 t., b. l. 54–55).
Lyginant tarpusavyje A. Š. ir liudytojo N. M. paaiškinimus dėl to, kuriuo momentu ir kuriomis aplinkybėmis nagrinėjamo įvykio dieną jie išsiskirstė, matyti, kad būtent liudytojo paaiškinimai yra nelogiški. A. Š. įvykio vakarą ieškojo ir surado vairuotoją (N. M.), kuris A. Š. automobiliu parvežtų jį namo, nes pats buvo neblaivus ir vairuoti negalėjo. Apygardos teismo įsitikinimu, mažai tikėtina, kad, kaip teigia N. M., šiam neturint laiko toliau vežioti A. Š., šis sutiko, kad liudytojas važiuotų namo, tačiau, pavažiavus apie 100–300 metrų, liepė sustoti ir išlipti iš automobilio bei toliau pats jį vairavo. Iš viešai prieinamų internetinių žemėlapių matyti, kad atstumas tarp liudytojo nurodytos vietos, kurioje jis išlipo, ir eismo įvykio vietos yra nedidelis (apie 800 metrų), tai yra tiesus kelias, iš kurio nėra nusukimų. Mažai tikėtina, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje A. Š. galėjo susirasti kitą vairuotoją arba pakeleivį. Minėtu Vilniaus kalėjimo pateiktu vaizdo įrašu neginčijamai nustatyta, kad po atsitrenkimo į stulpą iš automobilio išlipa du asmenys. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apygardos teismas neturi abejonių, kad tai buvo A. Š. ir N. M., kuris, kaip matyti, nepasiliko įvykio vietoje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje N. M. nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl apygardos teismas neturi galimybės pateikti jo veiksmų teisinio vertinimo. Šiai bylai aktualūs tik A. Š. inkriminuoti veiksmai, todėl būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai A. Š. eismo įvykio metu vairavo automobilį. Institucija nutarė, kad vairavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų daryti tokią išvadą.
Tiek Institucija, pripažįstama A. Š. kaltu, tiek pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, pagrindiniu įrodymu byloje laikė jau minėtą Vilniaus kalėjimo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Institucijos nutarime šis vaizdo įrašas įvertintas taip: po atsitrenkimo į apšvietimo stulpą automobilis į stebėjimo kamerą pasisuka dešiniuoju šonu; ta pačia kryptimi atvažiuojantys automobiliai apšviečia sustojusį automobilį, tačiau galima įžiūrėti, kad iš automobilio kairiojo šono tuo pačiu metu atsiranda dviejų asmenų šešėliai; stovintis arčiau vairuotojo pusės staiga išeina į važiuojamąją kelio dalį ir renka automobilio sudužusias detales, o stovintis arčiau kairės pusės keleivio vietos po truputį šalinasi. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo turinio, konstatuojant, kad du asmenys išlipo iš automobilio būtent kairės pusės, didelę reikšmę turėjo A. Š. vėlesnis (ne įvykio vietoje) patektas rašytinis paaiškinimas, jog jis įvykio metu sėdėjo priekinio keleivio vietoje, o po įvykio perlipo per vairuotojo vietą ir išlipo. Institucijos nutarime nurodyta, kad nėra aišku, kodėl jis neišlipo pro savo duris po įvykio, nors jos nesugandintos ir puikiai atsidaro. Kita galima vertinimo klaida yra susijusi su tuo, kad Institucijos nutarime aprašant vaizdo įrašą neminimas dar vienas pašalinis asmuo, kuris sustojo pamatęs eismo įvykį ir priėjo prie į stulpą atsitrenkusio automobilio. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą vaizdo įrašą, taip pat priėjo prie išvados, kad abu asmenys išlipo iš automobilio kairės pusės, t. y. skundžiamame nutarime nurodyta, kad vienas iš asmenų išlipo pro galines (keleivio) dureles, o kitas – pro priekines (vairuotojo) dureles automobilio kairėje pusėje, nes automobilio dešinėje pusėje asmenų išlipimas neužfiksuotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena A. Š. nutraukta, pirmosios instancijos teismui, priešingai nei Institucijai, padarius išvadą, jog dėl vaizdo įrašo kokybės (į vaizdo kamerą šviečiančių atvažiuojančių automobilių žibintų) nėra galimybės identifikuoti, kokia tvarka ir pro kurias kairės pusės automobilio dureles išlipo abu asmenys, todėl negalima ir nustatyti, kuris iš šių asmenų vairavo automobilį eismo įvykio metu. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, susijusias su vaizdo įrašo vertinimu, matyti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sustojus automobiliui (po susidūrimo su apšvietimo stulpu), juo važiavę du asmenys išlipo būtent iš kairės pusės (vairuotojo ir galinio keleivio vietų). Tačiau su tokiu vaizdo įrašo vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.
Sutiktina, kad byloje pateiktas eismo įvykio vaizdo įrašas nėra kokybiškas ir informatyvus, nes jame užfiksuotas važiavusių asmenų išlipimo iš automobilio aplinkybes kliudo matyti į vaizdo kamerą šviečiantys kitų atvažiuojančių automobilių žibintai. Nepaisant to, apygardos teismas nesutinka su apeliantais, kad šioje byloje būtina skirti teismo informacinių technologijų ekspertizę. Nėra abejonių, kad technologinėmis priemonėmis (vaizdo ryškinimu, sulėtinimu, stabilizavimu ar kitais informacinių technologijų metodais) vaizdo įrašas gali būti ištirtas išsamiau. Kita vertus, apygardos teismas, peržiūrėjęs aptariamą vaizdo įrašą, be specialiųjų žinių geba vizualiai įvertinti įrašą ir padaryti atitinkamas išvadas. Pažymėtina, kad apygardos teismas įrašą žiūrėjo naudodamas tiek vaizdo grotuvą „VLC media player“, kuris atkuria DAV formato, naudojamą vaizdo stebėjimo (CCTV) sistemose, vaizdo įrašus, tiek kartu su vaizdo įrašu Vilniaus kalėjimo pateiktą kitą vaizdo grotuvą „Player_Eng“. Naudojant šiuos grotuvus, yra galimybė paryškinti matomą vaizdą, sumažinant jo šviesumą, priartinti ir jį sulėtinti.
Prieš pateikiant vaizdo įrašo vizualinį įvertinimą būtina atkreipti dėmesį į svarbią aplinkybę. A. Š. savo vėliau (ne eismo įvykio vietoje) pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad jis sėdėjo keleivio vietoje, buvo nuleidęs akis į telefoną, tuomet pajuto smūgį, buvo šoko būsenoje, pamatė praviras vairuotojo duris ir pro jas iššoko. Visgi apygardos teismas kritiškai vertina A. Š. paaiškinimus, kad jis iš automobilio išlipo pro praviras vairuotojo duris. Šią aplinkybę jis nurodė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įvykio, o iš jau aptartų policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad bendraujant su pareigūnais įvykio vietoje A. Š. ne vieną kartą, atsakydamas į pareigūnų klausimus, nurodė, kad neatsimena pro kurias duris išlipo iš automobilio. Apygardos teismo vertinimu, teisingais laikytini būtent įvykio vietoje A. Š. duoti paaiškinimai dėl jo išlipimo iš automobilio, kadangi po susidūrimo buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas, be to, jis tą patį sakė kelis kartus ir skirtingu laiku, kol policijos pareigūnai fiksavo eismo įvykio aplinkybes. Taigi, vertinant vaizdo įrašą, A. Š. vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta minėta aplinkybė, kuri galėtų patvirtinti, kad iš automobilio kairės pusės niekas neišlipo, neturi klaidinti.
Vaizdo įrašo 03.21 min. užfiksuota, kad prie skersai kelio stovinčio automobilio prieina žmogus iš šalia sustojusio automobilio. Vaizdo įrašo 03.29 min. užfiksuota, kad virš automobilio stogo, maždaug per automobilio vidurį, kiek arčiau galinės dalies, atsiranda dar vieno žmogaus siluetas, matoma tik viršutinė kūno dalis (pažymėtina, kad vaizdo kamera fiksuoja tik automobilio dešinę pusę). Akivaizdžiai matyti, kad aptariamas žmogus išlipa iš vairuotojo, o ne galinio keleivio vietos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas klaidingai iš vaizdo įrašo nustatė, kad jis išlipa iš galinės sėdynės. Jeigu būtų taip, tada žmogaus siluetas vaizdo įraše atsidurtų prie pat automobilio galinės dalies (bagažinės). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, matyti, kad siluetas atsiranda būtent toje vietoje, kur yra galinės durelės. Natūralu, kad žmogui lipant iš vairuotojo vietos, jo kūnas atsiduria prie galinių durelių (jų lankstų), o lipant iš galinės sėdynės – labiau prie galinės dalies. Vaizdo įrašo 03.37 min. arčiau automobilio galinės dalies (galinių durelių) užfiksuoti judantys dviejų asmenų kojų šešėliai, t. y. vieno žmogaus, kuris išlipo iš automobilio kairės pusės, ir kito, kuris buvo priėjęs prie stovinčio automobilio iš kito automobilio. Beveik tuo pat metu užfiksuoti dar vieno (trečio) žmogaus kojų šešėliai, tačiau jau arčiau priekinių durelių. Akivaizdžiai matosi, kad koja leidžiama žemyn, t. y. lipama iš automobilio. Dar nėra visiškai aišku, ar tas trečias žmogus išlipo iš priekinių kairės pusės ar dešinės pusės durelių. Tačiau vaizdo įrašo 3.40 min. užfiksuotas vos matomas minėto trečio žmogaus siluetas, kuris išlipa iš priekinio keleivio vietos, matosi net tai, kad jis perstato kojas (atitinkamai pasikeičia šešėliai) uždarydamas šias dureles. Beveik tuo pat metu pagal kojų šešėlius matyti, kad anksčiau minėtas pašalinis asmuo grįžta link savo automobilio. Vaizdo įrašo 3.47 min. užfiksuota, kad pašalinis asmuo jau nuėjo dešiniau link savo automobilio, o tas kitas asmuo, kuris buvo išlipęs iš automobilio kairės pusės, eina kairiau link šaligatvio (toliau vaizdo įraše užfiksuota, kad jis pasišalina iš įvykio vietos). Vaizdo įrašo 3.49 min. užfiksuota, kad minėtas trečias asmuo, kuris išlipo paskutinis, juda į dešinę pusę, t. y. į kelią (toliau vaizdo įraše užfiksuota, kad jis renka pabirusias automobilio detales). Nėra ginčo, kad detales rinko būtent A. Š.. Judėjimas link kelio labiau matomas pagal kojų šešėlius, tačiau ne tik. Pripažintina, kad šiuo momentu iš vaizdo įrašo akivaizdžiai nematyti, šis žmogus eina palei automobilio kairę ar dešinę pusę. Kita vertus, turint omeny minėtas aplinkybes, iš kurių matyti, kad jis išlipo iš priekinio keleivio vietos, jis turėtų eiti palei automobilio dešinę pusę. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, kuri akivaizdžiai parodo, kad šis asmuo, t. y. A. Š., buvo išlipęs būtent iš priekinio keleivio vietos ir link kelio ėjo palei automobilio dešinę pusę, yra posūkio lemputė, sumontuota dešinės pusės šoninio galinio vaizdo veidrodėlio korpuse. Iš viso vaizdo įrašo matyti, kad ji blyksi tam tikru pastoviu dažnumu. Tačiau būtent tuo momentu, kuriuo minėtas trečias žmogus, išlipęs iš automobilio, juda link kelio vidurio, lemputė sublyksi vienu kartu mažiau (labiau ši aplinkybė matosi sulėtinant vaizdo įrašą). Tai reiškia, kad tuo momentu ją buvo užstojęs minėtas trečias asmuo, kuris kaip tik ėjo link kelio palei automobilio dešinę pusę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (drabužius) tai buvo A. Š., todėl darytina išvada, kad jis eismo įvykio metu nevairavo automobilio, o sėdėjo priekinio keleivio vietoje.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su tuo, jog būtina grąžinti bylą Institucijai, kad būtų nustatytas asmuo, eismo įvykio metu vairavęs minėtą automobilį, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis tuo, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o ją padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui nustatyti veiką padariusį asmenį. Tačiau ANK tokios ar panašios nuostatos nėra. Kita vertus, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju nepasitvirtinus aplinkybėms, kad automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. Š., Institucijai tikslinga spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo tam asmeniui, kuris iš tikrųjų vairavo minėtą automobilį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Š. pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nenustačius, kad jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ž. S. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.