- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- T-25-993/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo įgaliotajam atstovei Gintarei Matulionytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.2. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį; BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
1.3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 5 metams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;
1.4. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 19 metų laisvės atėmimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu pakeistas 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta bausmė – 17 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šią bausmę subendrinus su 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, paskirta 18 metų laisvė atėmimo bausmė;
1.5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 3 punktais, 9 dalimi, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos (įsiteisėjo 2016 m. balandžio 25 d.).
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu M. K. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal jo parengtą planą ir paskirstytus vaidmenis, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt bei dėl savanaudiškų paskatų nužudyti R. B., 2000 m. balandžio 11 d., apie 10.00 val., parinkę raktus, įsibrovė į R. ir S. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, siekdami sužinoti pinigų ir vertingų daiktų saugojimo vietas, A. S. ir M. K. nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tame tarpe ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, t. y. A. S. guma aptrauktu metaliniu strypu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. B. į pakaušio sritį bei kartu su M. K. mušė R. B. rankomis suduodami jai šešis smūgius į veido sritį, vieną smūgį į kairį klubą, tuo padarydami jai muštinę žaizdą viršutinės lupos gleivinėje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, viršutinės lupos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lupos gleivinėje, nubrozdinimą kaktoje, dešiniame skruoste, nosies dešinėje, smakre, pasmakrėje, kairio klubo išorėje. Tęsdami nusikalstamą veiką, lipnia juosta surišo R. B. blauzdas, rankas, užklijavo burną, taip atimdami jai galimybę priešintis, bei, kai A. S. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bute ieškojo tikėtųsi rasti pinigų – 50 000 Lt ir į krepšius krovėsi kitus rastus daiktus, M. K., apsukęs nukentėjusiosios galvą ir kūną medžiagine antklode, ranka bei rankos alkūne užspaudė R. B. kvėpavimo takus ir laikė iki ji mirė nuo mechaninės asfikcijos, kartu bendromis pastangomis pagrobė R. B. ir S. B. šeimos asmeninį bendros 13 150 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt. Be to, jis, veikdamas organizuota grupe kartu su M. K., Š. J. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, itin žiauriai nužudė žmogų – R. K.
Bausmės pradžia – 2000 m. gruodžio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 29 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. A. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teisminio nagrinėjimo metu prisipažino tik dėl kai kurių nusikalstamų veikų. Iki įkalinimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Profesijos iki įkalinimo neįgijo. Teigia, kad augo mylinčioje ir tvarkingoje šeimoje. Tėvams išsiskyrus liko gyventi su motina, tačiau visada palaikė artimą ryšį su tėvu. Tėvą laikė autoritetu, todėl jis turėjo didelę įtaką besiformuojančiai pasaulėžiūrai ir pasirinktam gyvenimo stiliui. Nusikaltimus atliko organizuotoje grupėje. Nusikaltimai smurtiniai, tyčiniai, iš anksto suplanuoti. Dėl nužudymų atsakomybės neprisiima. Pripažįsta vykdęs vagystes ir plėšimus, tačiau teigia, kad nedalyvavo organizuotos grupės veikloje, nors bylos duomenimis nuteistojo dalyvavimas organizuotos grupės veikloje įrodytas. Asmuo pripažįsta, kad jo aplinkoje dauguma asmenų buvo susiję su nusikalstamu pasauliu, tačiau teigia, kad šie ryšiai yra nutrūkę. Nuteistojo bendrininkas taip pat atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje. A. S. teigia, kad artimų ryšių nepalaiko. Turi brolį, kuris šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmuo teigia, kad ryšys su broliu artimas ir pozityvus. Iš pirmos santuokos turi dukrą. Teigia, kad jaučia jos meilę, pats domisi jos gyvenimu ir stengiasi jame dalyvauti kiek tik leidžia galimybės. 2017 m. sudarė antrą santuoką ir santykius puoselėja iki šiol. Reguliariai lankomas motinos, dukros bei žmonos pasimatymų metu. Sulaukia šeimos palaikymo ir finansinės bei emocinės pagalbos.
2.2. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą. Už gerus mokymosi ir aukštus mokyklinių bei valstybinių brandos egzaminų rezultatus įteiktas padėkos raštas. 2021 metais baigė (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programos (duomenys neskelbtini). Įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. 2024 metais įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, šiuo metu tęsia studijas kolegijoje. Bausmės atlikimo metu užsiėmė individualia kūrybine veikla, t. y. (duomenys neskelbtini). 2003 metais yra baustas drausmine tvarka už tai, kad atsisakė administracijos siūlomo darbo. Nurodo, kad tuo metu turėjo problemų su sveikata. 2017 metais sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. 2018 m. nuteistajam suteiktas leidimas užsiimti kūrybine individualia veikla – (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 12 d. įsidarbino į (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose (pagal produkcijos poreikį). Už nuoširdų ir stropų darbą įteiktos padėkos, už stropų darbą ne kartą buvo skatintas. Darbine veikla užsiima iki šiol. Taip pat įstaigos direktoriui leidus nuteistasis oficialiai užsiima individualia kūrybine veikla. Pateikęs oficialius dokumentus, kad pakeitus bausmę terminuota ir ją atlikus būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialisto padėjėju. Nuteistajam buvo priteisti solidariai civiliniai ieškiniai, kuriuos yra padengęs. 2025 m. sausio 9 d. pažymos duomenimis, nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Kitokio pobūdžio įsiskolinimų, kreditų ar skolų fiziniams asmenims, tvirtina neturintis. Duomenų apie finansinius sunkumus susijusius su specifiniais veiksniais (lošimais, duoklėmis ir k.t.), negauta.
2.3. Šiuo metu nuteistasis aiškiai supranta tuometinio savo gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio ryšį. Pripažįsta, kad laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su kriminalinio pasaulio asmenimis, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukūrė situacijas skatinusias nusikalsti. Net ir laisvės atėmimo bausmės metu ne visada gebėjo elgtis disciplinuotai – nuo 2001 metų iki 2008 metų nuteistasis neretai pažeisdavo įstaigoje nustatytą tvarką, tačiau nuo 2008 metų stebimas labiau teigiamas nuteistojo elgesio pokytis. A. S. teigia, kad šis pokytis atsirado dėl asmenybinės brandos, besikeičiančio mąstymo. Pastaruoju metu asmuo yra linkęs įsitraukti į resocializacijos procesą, bendradarbiauti. Dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“. Kauno arkivyskupijos (duomenys neskelbtini) išklausė mokymus bei dalyvavo diskusijose. Ne kartą dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ projekte. VšĮ (duomenys neskelbtini) centre lankė neformalaus ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus ir atliko paskirtas užduotis. Dalyvauja (duomenys neskelbtini) organizuojamuose renginiuose. Itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose (Nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. gruodžio dalyvavo 104 veiklose), įsitraukia į atvykstančių savanoriškų organizacijų veiklas, yra ne kartą skatintas už dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Realizuoja save kūrybinėje bei nuoseklioje darbinėje veikloje, resocializacijos skyriaus specialistų yra charakterizuojamas kaip mandagus, pagarbus.
2.4. Bausmės atlikimo metu vieną kartą (2001 m.) baustas drausmine tvarka už atsisakymą tikrintis dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Teigia, kad atsisakė „iš solidarumo su kitais kameros draugais“. Tvirtina, kad niekada nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. 2018 m. nuteistasis dalyvavo motyvacinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos užsiėmime. Įkalinimo ištaigoje nebuvo fiksuotas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas. Nusikalstamos veikos taip pat nėra susijusios su piktnaudžiavimo narkotikais problemomis. Teigia, jog iki įkalinimo alkoholį vartodavo saikingai ir dėl to problemų niekada neturėjo. Nusikalstamas veikas įvykdė būdamas blaivus. 2003 m. liepos 10 d. baustas drausmine tvarka už apsvaigimas nuo alkoholio ar jo surogatų. 2003 m. gruodžio 24 d. buvo įtrauktas į programą, kuri skirta darbui su nuteistaisiais, kurie buvo sulaikyti apsvaigę nuo alkoholio ar jo surogatų. 2004 m. liepos 28 d. išbrauktas iš programos. Po programos baigimo alkoholio vartojimo faktas nebuvo fiksuotas. Asmuo suvokia alkoholio vartojimo žalą ne tik konkrečiam asmeniui, tačiau ir jo aplinkai. Reikšmingų problemų susijusių su alkoholio vartojimu neturi.
2.5. Vertindamas save kaip asmenybę, nuteistasis mąsto adekvačiai, pakankamai kritiškai. Save įvertina pozityviai, geriau nei vidutiniškai. Kaip teigiamas savo savybes įvardija – smalsus, žingeidus, gerbiantis aplinką, kaip neigiamus bruožus – kartais patingi, pritrūksta saiko, valios. Bausmės atlikimo metu nevengia kreiptis į psichologus dėl jam iškilusių problemų ar sunkumų. Taip pat nurodo, kad pas psichologus lankydavosi dėl įdomių pokalbių, gilinimosi į save ir aplinką. 2017 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) terapijos programoje. Dalyvavo ir baigė 8 užsiėmimų bendravimo įgūdžių (duomenys neskelbtini) modulį, skirtą savęs pažinimui, savianalizės įgūdžių, komunikacinių sugebėjimų lavinimui. A. S. yra linkęs į nuoseklų asmeninį tobulėjimą, savęs realizavimą kūrybinėje ir darbinėje veikloje.
2.6. Nusikalstamos veikos vykdytos naudojant planavimu bei sąmoningu apsisprendimu pasižyminčius agresyvius kontroliuojančius veiksmus. Plėšimų metu smurtas naudotas tikslingai siekiant tiesioginio atlygio, orientuojantis į tikėtiną naudą bei galimą savo asmeninių poreikių patenkinimą, ignoruojant galimas tolesnes savo elgesio pasekmes aukoms. Negebėjimo kontroliuoti impulsų, nuolatinių smurto atvejų praradus savitvardą nuteistojo nusikaltimuose ar kasdieniame gyvenime nestebima. Geba identifikuoti problemines sritis. Vykdydamas nusikaltimus suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau pasirinko jas ignoruoti ir pasitikėti sėkmės tikimybe.
2.7. Kalbėdamas apie ateities tikslus nurodė, jog jie susiję su šeimos puoselėjimu, namų kūrimu. Nuteistojo mąstymas nepasižymi radikalizmu, jis geba kalbėti abstrakčiomis temomis, pritaikyti turimas žinias įvairiose situacijose, geba toleruoti kitokį požiūrį ir pažvelgti į situaciją iš kito asmens perspektyvos. Socialines situacijas asmuo vertina adekvačiai. Neigiamų nuostatų kitos rasės, tautybės, religijos ar seksualinės orientacijos asmenų atžvilgiu asmuo atvirai nedemonstruoja. Teigia, kad neformalios nuteistųjų bendrijos tradicijos jam nėra svarbios, jų bausmės atlikimo metu nesilaiko, įkalinimo įstaigoje dirba, lanko grupinius užsiėmimus su kitais nuteistaisiais. A. S. anksčiau (2001 m.-2008 m.) sistemingai ignoravo įstaigoje nustatytą tvarką, buvo stebimas nepasitenkinimas bausmių vykdymo sistema ir pareigūnų darbu. Buvo baustas už kitų nuteistųjų kurstymą užsiimti bado akcijomis, anksčiau konfliktuodavo su pareigūnais. Teigia, kad buvo jaunas ir nesilaikydamas nustatytų taisyklių išreiškė savo nepasitenkinimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 38 kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2024 m. sausio 3 d., dėl to, kad buvo sulaikytas ne savo būrio teritorijoje ir matomoje vietoje neturėjo administracijos išduoto asmens ženklo. Skatintas 34 kartus už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų darbą. Paskutinį kartą 2025 m. sausio 16 d.
2.8. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas 2025 m. sausio 15 d. nustatytas nepakitęs, t. y. vidutinis. Stebimas pokytis šiose srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi asmuo įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją, šiuo metu tęsia studijas; „Gyvenimo stilius ir draugai“, kadangi yra matomos nuoseklios pastangos koreguoti savo gyvenimo būdą, aktyviai įsitraukiant į prasmingas pozityvias veiklas. Pažymima, kad jau ilgą laiką yra stebimas labiau pozityvus A. S. elgesys, įsitraukimas į resocializacijos procesą bei nuoseklus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas koreguoti su gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis susijusias ypatybes, kurios praeityje skatino nusikalstamo elgesio raišką. Atlikus didelės žalos rizikos analizę ir įvertinus asmens nusikaltimus bei atsaką į taikytas intervencijas nustatyta vidutinė didelės žalos rizika.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teisme gauti V. S. ir F. S. prašymai pakeisti A. S. bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir suteikti galimybę jų šeimai gyventi pilnavertį gyvenimą visiems būnant laisvėje.
4. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovas teikimą palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, akcentavo teigiamą nuteistojo charakteristiką, daromą pažangą, mąstymo ir elgesio pokyčius, santykius su šeima, prokurorė prašė teikimą atmesti, nes išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas netenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
6. Pažymima, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas turi įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Be to, teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
7. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės, t. y., šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt ketverius metus laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, ir šių vertinimų visumoje daryti išvadą ar bausmės tikslai pasiekti ir prognozuoti nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
8. Nuteistajam A. S. 2023 m. gegužės 8 d. sudarytas individualus Socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini). Plane nustatytas priemones A. S. vykdo, t. y. užsiima darbine veikla, buvo skatintas už stropų darbą; itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; konsultavosi su psichologu, tai patvirtina gauta 2023 m. balandžio 20 d. pažyma, 2023 m. rugsėjo 26 d. psichologės įrašo duomenys. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad A. S. pastangos gauti išsilavinimą bausmės atlikimo metu tęsiamos. Jis (duomenys neskelbtini) mokymo centre baigė 12 klasių ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Už gerus mokymosi rezultatus ir aukštus mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų išlaikymą įteiktas padėkos raštas. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programos (duomenys neskelbtini). 2021 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. 2024 metais įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją, tęsia studijas (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) studijų programoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) 2017 metais nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. 2018 m. suteiktas nuteistajam leidimas užsiimti kūrybine individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo 12 d. nuteistasis įsidarbino (duomenys neskelbtini) pareigose (pagal produkcijos poreikį), už nuoširdų ir stropų darbą nuteistajam įteiktos padėkos 2021 metais ir 2022 metais. Už stropų darbą ne kartą skatintas. Darbine veikla užsiima iki šiol. Laisvės atėmimo vietų įstaigai buvo pateikęs oficialius dokumentus, kad bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialisto padėjėju. Duomenų apie finansinius sunkumus nėra, nuteistasis gauna nuolatines darbines pajamas. Civilinis ieškinys padengtas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu 34 kartus skatintas už gerą elgesį (a. b. II dalis, t. 12, b. l. 191-192). Nuteistasis dalyvavo „(duomenys neskelbtini) projekte“. Kauno arkivyskupijos (duomenys neskelbtini) išklausė (duomenys neskelbtini) kurso mokymus bei dalyvavo diskusijose. Ne kartą dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ projekte. (duomenys neskelbtini) mokymo centre lankė neformalaus ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus ir atliko paskirtas užduotis. Dalyvauja (duomenys neskelbtini) organizuojamuose renginiuose. Itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, įsitraukia į atvykstančių savanoriškų organizacijų veiklas, realizuoja save kūrybinėje bei darbinėje veikloje. Turi gyvenamąją vietą laisvėje, su sutuoktine įsigiję bendrą būstą, palaiko socialinius ryšius, yra lankomas motinos, dukros, sutuoktinės. Iš teisme gautų F. S. ir V. S. pareiškimų matyti, kad A. S. turėtų gyvenamąją vietą, laisvėje gyventų su savo šeima.
9. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistasis A. S. siekia pozityvaus užimtumo, dirba, studijuoja, užsiima kūrybine veikla, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Šios aplinkybės yra svarbios ir įvertinamos, jos rodo teigiamus pokyčius. Tačiau tam, kad būtų galima gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios turi leisti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi. Tam privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, visumą.
10. A. S. bausmę atlieka už plėšimą bei tris nužudymus, kurios padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais, tyčia, du tyčiniai nužudymai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, vienas itin žiauriai. Nusikalstamų veikų motyvas – siekimas finansinės naudos neteisėtais būdais, panaudojant fizinę jėgą, gali būti vertinamas, kaip nusikalstamo elgesio modelio dalis. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą A. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu išlieka svarbi aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino tik dėl įvykdytų vagysčių ir plėšimų, tačiau dėl nužudymų kaltės nepripažino. 2025 m. sausio 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad A. S. atsakomybės dėl nužudymų vis dar neprisiima ir nėra linkęs analizuoti šių nusikalstamų veikų. Toks nekritiškas nuteistojo požiūris į padarytus labai sunkius nusikaltimus, rodo jog pastarasis nesuvokia padarytų nusikaltimų žalos ir pasekmių visuomenei. Šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti sėkminga integracija į visuomenę bei didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Aptartos aplinkybės vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo A. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį.
11. Vertinant nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma daromą pažangą, kuri stebima išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei gyvenimo stilius ir draugai srityse, atsižvelgiama į nustatytą ir vis dar išliekančią vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir išskirtus kriminogeninius veiksnius, kurie didina pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išskiriami penki statiniai (nekintantys) kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Taigi, vertinant šiuos statinius kriminogeninius veiksnius svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje. O būtent, sprendžiant ar asmuo pakeitė savo elgesį ir mąstymą pakankamai būtina įvertinti tai, kad jis bausmės atlikimo vietoje 38 kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2024 m. sausio 3 d., nors šis pažeidimas (sulaikytas ne savo būrio teritorijoje ir matomoje vietoje neturėjo administracijos iš duoto asmens ženklo) nėra itin šiurkštus, tačiau pasikartojantis pažeidimų darymas, net ir gaunant paskatinimus, asmeniui, kuris ilgą laiką yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir taisyklės bei reikalavimai jam yra žinomi, yra nepateisinamas. Tai parodo, kad nuteistasis A. S. praėjus 23 metams nuo bausmės pradžios, net ir struktūrizuotoje aplinkoje vis dar nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nerodo nuoseklios jo elgesio ir mąstymo pažangos.
12. Be to, nuteistajam nustatomi ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – iki įkalinimo įgijo mažą / nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Šie kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo A. S. pastangų. Nuteistasis, siekdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, turi teigiamu ir kryptingu elgesiu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Nors nustatyta, kad nuteistasis siekia pozityvaus užimtumo, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje ilgą laiką nedirbo, dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tik nuo 2020 m. kovo 12 d. (a. b. II dalis, t. 12, b. l. 28), skatinimus gauti daugiausiai pradėjo tik nuo 2020 m., kaip minėta paraleliai gautos ir nuobaudos, taigi šie duomenys suteikia pagrindą spręsti, jog pažanga stebima dar per trumpą laiką ir nėra išimtinai teigiamai nuosekli. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų riziką nusikalsti didinančių kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį ir A. S. elgesį bausmės atlikimo metu, asmens bylos medžiagoje esančius duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu nėra pagrindo.
13. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad A. S. nustatyti apsauginiai nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – ryšiai (pozityvūs ir tvirti santykiai su šeimos nariais skatina nuteistojo vidinę motyvaciją rinktis socialiai priimtiną gyvenimo būdą) ir išsilavinimas (aukštasis išsilavinimas perspektyvioje srityje gali padėti įsitvirtinti darbo rinkoje ir užsitikrinti nuolatines pajamas teisės normų nepažeidžiančiais būdais). Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visumoje nustačius, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje nėra išskirtinai žymi ir, egzistuojant penkiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, nustatyti du apsauginiai nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, nėra pakankami išvadai, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau šiuo metu gali būti pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.