Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. O. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjo A. O. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2020 m. sausio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

1. Privataus kaltintojo nukentėjusiojo A. O. skundu privataus kaltinimo tvarka R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. vasario 12 d., apie 19 val., A. O. atidarius savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste, duris ir stovint ant slenksčio, jis, būdamas neblaivus, staiga pripuolė prie A. O. ir per prievartą įsibrovė į jo buto vidų, prašomas pasišalinti iš gyvenamųjų patalpų nepasišalino, pradėjo reikalauti, kad A. O. duotų jam du pakelius cigarečių. A. O. atsisakius duoti cigarečių, jis pradėjo grasinti, kad jeigu negaus dviejų pakelių cigarečių, tai išdaužys kambario langus, t. y. A. O. atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą. A. O., norėdamas, kad R. J. pasišalintų iš jo gyvenamųjų patalpų ir neišdaužytų langų, turėjo duoti jam du pakelius cigarečių, t. y. turėjo vykdyti neteisėtus R. J. reikalavimus prieš savo valią.

4. 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas A. O. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. A. O. prašymas buvo perduotas nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, nenustačiusi BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų aplinkybių, 2020 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5. A. O. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2020 m. sausio 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apskundė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą atmesti A. O. skundą. Įvertinęs A. O. skunde nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad A. O. nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnyje.

6. A. O. paminėtą Generalinio prokuroro nutarimą atmesti jo skundą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. O. skundas atmetamas

10. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo A. O. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 21 d. nutarimo atmesti A. O. skundą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino pareiškėjo A. O. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

11. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje.

12. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Be to, šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. PK-82-607/2019 medžiaga, konstatuoja, kad pareiškėjo A. O. skunduose dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 21 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.

14. Pareiškėjas A. O. tvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, norėjo nuslėpti chuliganiška išpuolį, kurį R. J. įvykdė 2013 m. lapkričio 5 d. prieš nukentėjusįjį. Be to, Klaipėdos apygardos teismas tyčia ignoravo liudytojos parodymus - nukentėjusiojo artimas giminaitis, 2018 m. lapkričio mėn. bylą nagrinėjant Tauragės apylinkės teisme, paliudijo, kad R. J. kelis kartus buvo įsibrovęs į gyvenamąsias patalpas ir naudojo psichologinę prievartą. Tačiau tokie skundo teiginiai nepagrindžia esant BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindą. Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nusikalstamas teisėjų piktnaudžiavimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, tokio nuosprendžio baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teisėjams nėra.

15. Byloje nėra jokių duomenų, kurie aukštesniajam teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėję bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aukštesnysis teismas nenustatė, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų pažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo A. O. skundo turinys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia abejones dėl bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad pagal jo skundą privataus kaltinimo tvarka iškeltoje byloje buvo priimtas jam nepalankus teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstamas kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje tokių duomenų nėra.

16. Privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje R. J. išteisinamasis nuosprendis priimtas įvertinus bylos įrodymų visumą. Išteisinamajame nuosprendyje įrodymai aptarti, išdėstytos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teisme buvo nagrinėjama A. O. versija apie esą R. J. prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, įvertinti ir liudytojos J. O. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl R. J. pagal BK 148 straipsnio 1 dalį išteisintas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs privataus kaltintojo A. O. apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį R. J. grindė įvertinęs ir išanalizavęs bylos įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus duomenis ir nutartyje pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi baudžiamoji byla pagal privataus kaltintojo A. O. skundą yra išnagrinėta ir bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad R. J. pagal BK 148 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo skundo argumentai nepagrindžia jame daromų išvadų apie neva egzistuojančius BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytus baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, todėl šiuo metu iš naujo tirti byloje surinktus įrodymus ar rinkti naujus įrodymus nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad visos pareiškėjo A. O. skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek R. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau privačiam kaltintojui, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.

17. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. O. nurodomos aplinkybės neatitinka nei vieno iš BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo A. O. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 21 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Pareiškėjo A. O. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.