Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-22 · Byla Nr. Ik-2330-281/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
Ik-2330-281/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00509-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
H. S.
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų, Elektrėnų
Advokatai
Stasis Mačiulaitis
Kategorijos
  • 11.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2330-281/2012Proceso Nr. 3-61-3-00509-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.3; 11.6.2; 15.2.3; 74.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-06-22Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui H. S. (H. S.), jo atstovui advokatui Stasiui Mačiulaičiui, atsakovių Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus atstovui Tomui Steponavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovėms Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas H. S. 2012-02-22 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją įvykdyti 2005-12-15 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79401, t. y. sugrąžinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha žemės valdos dalį natūra senelio K. G. turėtoje vietoje pagal vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus; 2) priteisti iš Trakų rajono savivaldybės pareiškėjo naudai 15 000 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 1-6).

Pareiškėjas siekia susigrąžinti savo senelio K. G. ir motinos E. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi 1991-08-29, remiantis liudininkų parodymais 2005-08-17 buvo sudarytas ginčo sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. 2005-12-15 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79401 pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) ha žemės patenkintas, atkuriant nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2006-04-14 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštu buvo informuotas, kad ginčo žemė patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, nors ten auga krūmokšniai ir yra nedirbama žemė, be to, anksčiau ši žemė nebuvo priskirta valstybės išperkamai. Pareiškėjo nuomone, ginčo žemės schema parengta skubos tvarka siekiant neleisti pareiškėjui susigrąžinti turėtos žemės. Pareiškėjo teigimu, miško žemės priskyrimas valstybės išperkamai po to, kai jis pateikė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo, priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Trakų mieste, pažeidžia nuosavybės teisių tęstinumo principą ir Konstitucijos nuostatas. 2011-05-17 Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje pateikta svarstyti teritorijos, skirtos paplūdimiui prie Akmenos ežero, detalaus plano koncepcija, analogiška valstybinės reikšmės miško plotų schemai. Pareiškėjas pateikė projektą dėl paplūdimio steigimo ir įrengimo, bet į tai negavo jokio atsakymo. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu atsakovė vilkina nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nes iki šiol neįvykdė 2005-12-15 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79401, dėl to pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 protokolo 1 ir 6 str. Dėl atsakovės neveikimo pareiškėjas patyrė materialinę žalą – negalėjo naudotis žeme ir gauti iš jos pajamų. Be to, buvo sudeginta jo sodybos troba, pirtis, kluonas, nužudytas brolis, saugojęs šiuos statinius. Pažymėjo, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, orumo įžeidimo, netenkinant pareiškėjo skundų ir prašymų, jam atlygintina ir neturtinė žala.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Trakų rajono savivaldybė, atstovaujama Trakų rajono savivaldybės administracijos, ir Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 91-93).

Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, nagrinėdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos kreipimąsi dėl žemės nuosavybės teisėms atkurti, nustatė, jog ginčo žemė patenka į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą, ir apie tai informavo žemėtvarkos skyrių bei pareiškėją. Pagal Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, žemė, į kurią siekiama atkurti natūra nuosavybės teises, įtraukta į valstybinės reikšmės miško plotą. Patikslinus Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvo patikslintas ir 73 numeriu pažymėtas valstybinės reikšmės miško plotas. Žemės plotas, į kurį pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises, nebepateko į valstybinės reikšmės mišką. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-07 įsakymu Nr. 188, Nr. 189, Nr. 190 suformuoti žemės sklypai, grąžintini natūra pareiškėjui. Iš prašomų grąžinti 2,4298 ha suformuota (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypų, lieka negrąžinta (duomenys neskelbtini) kv. m žemės, tačiau nėra daugiau laisvos žemės plotų savininko turėtojo vietoje.

Per teismo posėdį atsakovių atstovas prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 86-89).

Nurodė, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-01-30 kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl to, ar ginčo žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir, jei ji grąžintina, suformuoti žemės sklypus, nustatyti ribas ir kt. Savivaldybės administracija informavo, kad vadovaujantis Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, ginčo žemė Trakų mieste patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Šis plotas patikslintas Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto schema. Paplūdimys prie Akmenos ežero patenka į Rėkalnio rekreacinės teritorijos ribas. Esant šioms aplinkybėms, kokią dalį pareiškėjui galima būtų grąžinti natūra, gali nustatyti tik Trakų rajono savivaldybė. Nurodė, kad žemėtvarkos skyrius iki šiol nėra gavęs suformuotų ir patvirtintų žemės sklypų dokumentų, skirtų atkurti nuosavybės teises į K. G. valdytą žemę Trakų mieste, juos gavus, NŽT galės spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į suformuotą sklypą pareiškėjui atkūrimo.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 1991-08-29 kreipėsi į Trakų miesto savivaldybę dėl buvusio savininko K. G. Trakų mieste turėtos žemės grąžinimo (2 t., b. l. 84).

2005-08-17, remiantis liudininkų parodymais, sudarytas buvusio savininko K. G. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo Trakų mieste vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas (2 t., b. l. 14-15).

Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl miesto žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2005-12-02 pasiūlymu pripažinta, kad savininkas K. G. Trakų mieste turėjo (duomenys neskelbtini) ha žemės (2 t., b. l. 11).

2005-12-15 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79401-356 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą prie nuosavybės teise turimų statinių (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės pareiškėjui bus atkurtos vėliau (1 t., b. l. 39).

2006-01-09 pareiškėjas pateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje į likusią (duomenys neskelbtini) ha žemės dalį (2 t., b. l. 1).

2006-01-30 Trakų žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 105 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) ha žemė, kurią susigrąžinti pageidauja pareiškėjas, nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o tokiai esant, suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir kt. (1 t., b. l. 33).

2006-04-14 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. AP3-882 informavo pareiškėją ir Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, kad pagal Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, buvusio savininko K. G. turėta žemė Trakų mieste patenka į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą, todėl ji priskirta valstybės išperkamai žemei (1 t., b. l. 34).

2006-11-24 pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės tarybą, prašydamas ištirti, ar 73 numeriu pažymėtas valstybinės reikšmės miško plotas schemoje atitinka miško sąvoką, ir atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra (2 t., b. l. 112-114).

2007-03-06 Trakų rajono savivaldybės meras raštu Nr. MP3-111 nurodė pareiškėjui, kad administracija kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl išvados pateikimo pareiškėjo nurodytu klausimu. Gautas atsakymas, kad valstybinės reikšmės miško ploto Nr. 73 skl. Nr. 3 ir skl. Nr. 8 yra „landšaftinės aikštelės“, o skl. Nr. 11 – „poilsio aikštelė“. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d., miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku plotas; miško žemei taip pat priskiriami tame plote esantys miško keliai, poilsio aikštelės ir kt. (2 t., b. l. 111).

2007-06-18 Aplinkos ministerija raštu Nr. (12.2)-D8-5264 pateikė Valstybinės miškotvarkos tarnybos išvadas, kuriose nurodoma, jog Trakų istorinio nacionalinio parko valdomo 73 kvartalo 3, 8, 9, 11, 23, 32, 33, 40, 41 taksaciniai sklypai ir 1, 12, 18, 35 sklypų dalys bei 244 kvartalo 6, 7 taksaciniai sklypai ir 8 sklypo dalis neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miško ir miško žemės reikalavimų, pažymima, kad yra netiksliai išbraižytos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos valdomo 73 kvartalo 5, 6, 7, 10 ir 14 sklypų ribos (1 t., b. l. 163).

2007-08-07 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. 20-601 informavo Trakų rajono savivaldybės administraciją, kad atsižvelgiant į Valstybinės miškotvarkos tarnybos išvadas, miškų kadastro duomenys bus tikslinami ir teikiamas siūlymas Vyriausybei tikslinti Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą (1 t., b. l. 133-134).

2009-06-23 pareiškėjas kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydamas inicijuoti Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370, kaip neatitinkančios Miškų įstatyme nustatytų miško ir miško žemės reikalavimų, panaikinimą (1 t., b. l. 70-72).

2009-11-30 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. V3-1.10-2109 paaiškino pareiškėjui, kad atsižvelgiant į Valstybinės miškotvarkos tarnybos išvadas buvo patikslinti miškų valstybės kadastro duomenys, parengta patikslinta schema, ji suderinta su suinteresuotomis institucijomis ir 2008-03-13 pateikta Aplinkos ministerijos vadovybei. Ši nusprendė nutarimo projekto Vyriausybei neteikti tol, kol paplūdimys prie Akmenos ežero Vyriausybės nutarimu nebus priskirtas rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms. Tai atlikta 2009-08-19 nutarimu Nr. 960, todėl trukdžių patvirtinti schemą nėra. Užbaigus pakartotines jos derinimo procedūras, galės būti atkurtos pareiškėjo nuosavybės teisės į dalį žemės (1 t., b. l. 98).

2011-10-05 pareiškėjas kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir Vyriausybės kanclerį, prašydamas įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją įvykdyti 2005-12-15 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79401-356, t. y. sugrąžinti jam (duomenys neskelbtini) ha žemės natūra turėjo vietoje (1 t., b. l. 61-63).

2011-11-10 NŽT raštu Nr. 1SS-(3.5)-2863, išnagrinėjusi Ministro Pirmininko kanclerio persiųstą pareiškėjo 2011-10-05 prašymą, nurodė, kad patikslinus Trakų rajono valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, ją patvirtinus Vyriausybės 2011-05-04 nutarimu Nr. 496, kuris įsigaliojo 2011-05-08, ginčo žemė nebepatenka į valstybinės reikšmės mišką. Informavo, kad Trakų rajono savivaldybės administracija nėra pateikusi ginčo sklypo kadastro duomenų bylos, pateikus dokumentus, NŽT suformuos sklypą ir priims atitinkamą sprendimą (1 t., b. l. 57).

2011-12-23 pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės merą, prašydamas spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2 t., b. l. 106).

2012-01-27 Trakų rajono savivaldybės meras raštu Nr. MP3-34 informavo pareiškėją, kad administracija kreipėsi į UAB „Aplinkos inžinerija“ dėl žemės sklypų, skirtų atkurti pareiškėjo nuosavybės teises, kadastrinių matavimų dokumentų parengimo, šie dokumentai derinimui pateikti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, vėliau jie bus pateikti NŽT (1 t., b. l. 55).

2012-03-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P2-188 nustatė žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, ribas, 9720 kv. m plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtino sklypo planą (2 t., b. l. 96). 2012-03-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P2-189 nustatė žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)este, ribas, (duomenys neskelbtini) kv. m plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtino sklypo planą (2 t., b. l. 102). 2012-03-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P2-190 nustatė žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ribas, (duomenys neskelbtini) kv. m plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtino sklypo planą. (2 t., b. l. 99). Planuose nurodyta, kad minimi žemės sklypai patenka į rekreacinės zonos miško parkų teritoriją.

2012-03-14 NŽT raštu Nr. 46SS-294 informavo pareiškėją, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-07 įsakymais Nr. P2-188, P2-189, P2-190 patvirtinti ir išmatuoti žemės sklypai Trakų mieste, o pareiškėjas kviečiamas susipažinti su kadastro duomenų bylomis.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmų, grąžinant likusį natūra negrąžintą žemės plotą, į kurį pareiškėjui turi būti atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – Įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. yra nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiška nuostata yra nustatyta 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. 1057 (toliau – Tvarka) 34 punkte.

Tvarkos 106 p. nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Remiantis Tvarkos 106¹ p., savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis) ir, be kita ko, raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis).

Anksčiau nurodytos teisės nuostatos patvirtina, kad NŽT direktoriui (iki 2010-07-01 apskrities viršininkui) nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su atitinkamais savivaldybės veiksmais, kadangi valstybinės žemės sklypų plotų ir ribų nustatymas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-01-30 kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl nuosavybės teises natūra į (duomenys neskelbtini) ha žemės pareiškėjui grąžinimo galimybės. Savivaldybės administracija 2006-04-14 nurodė, kad ginčo žemė priklauso valstybės išperkamai žemei, kadangi patenka į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą. Vadovaujantis Įstatymo (redakcija iki 2006-11-15) 13 str. 1 d. 1 p., miškai išperkami valstybės, jei jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė. Remiantis Trakų rajono savivaldybės Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (2005-12-02 nutarimo Nr. 1299 redakcija), ginčo žemė pateko į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą. Taigi savivaldybės administracija atitinkamą išvadą priėmė pagal tuo metu galiojusios Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos duomenis.

Nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjo pareiškimus dėl to, kad minėtas sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės sklypą, buvo atliktas tyrimas ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2007-06-18 išvadoje pripažino, jog būtina schemą tikslinti. Vyriausybė 2011-05-04 nutarimu Nr. 496 patvirtino patikslintą Trakų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, pagal kurią nustatyta, kad ginčo žemės sklypas į valstybinės reikšmės mišką nepatenka. Esant minėtoms aplinkybėms, savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Tvarkos 106¹ p., ėmėsi organizuoti žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą. Kaip minėta, grąžintinas natūra žemės sklypas suformuotas ir planas patvirtintas 2012-03-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymais Nr. P2-188, Nr. P2-189 ir Nr. P2-190. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2006 m. ginčo žemės sklypo formuoti ir atlikti kitų veiksmų, numatytų tuo metu galiojusios redakcijos Tvarkos 106 p., negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p., savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Dėl to, vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (2005-12-02 nutarimo Nr. 1299 redakcija), nustačiusia, jog ginčo žemė patenka į 73 numeriu pažymėtą valstybinės reikšmės miško plotą, savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisėto pagrindo organizuoti ginčo žemės sklypo projektavimą ar atlikti kitus veiksmus, siekiant grąžinti šį sklypą pareiškėjui natūra. Vyriausybei 2011 m. patikslinus schemą, savivaldybės administracijos direktorius atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjas siekia, kad jam natūra buvusioje vietoje būtų grąžinta (duomenys neskelbtini) ha žemės. Remiantis 2012-03-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintais žemės sklypų planais, pareiškėjui suformuota natūra grąžintinų (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypų. Atsakovės teigimu, likusi (duomenys neskelbtini) ha negali būti grąžinta natūra, nes nėra laisva. Nustatyta, kad į Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 960 patvirtintą rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planų sąrašą įtraukta Rėkalnio rekreacinė teritorija su paplūdimiu, esanti Trakų mieste. Bylos medžiaga patvirtina, kad ši teritorija patenka į pareiškėjo siekiamo susigrąžinti natūra žemės sklypo ribas. Vadovaujantis Įstatymo 12 str. 12 p., Tvarkos 70 p., žemė išperkama valstybės, jei ji yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Pažymėtina, kad detalusis planas teritorijai, skirtai paplūdimiui prie Akmenos ežero, apima dalį minėtos rekreaciniu požiūriu vertingos teritorijos (2 t., b. l. 119). Faktas, kad, kaip nurodo pareiškėjas, savivaldybė nesvarstė pareiškėjo pateikto projekto dėl paplūdimio įrengimo, šiuo atveju nėra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę įgyvendinimu, nes teritorija, priskirta ypač vertingoms rekreaciniu požiūriu, natūra negrąžinama ir valstybės yra išperkama.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo pakviestas atvykti susipažinti su kadastro duomenų bylomis. Jis buvo atvykęs, tačiau nuomonės dėl suformuotų žemės sklypų neišreiškė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2005 m. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą vykdyti ir formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra galėjo tik įsigaliojus Vyriausybės 2011-05-04 nutarimui Nr. 496, kuriuo patikslinta Trakų miesto kadastrinės vietovės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kadangi iki tol galiojusi schemos redakcija ginčo žemę priskyrė valstybės išperkamai. 2011-05-08 įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui, savivaldybės administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir įgyvendino apskrities viršininko sprendimą, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės natūra į ginčo žemę, ta dalimi, kurią žemę natūra grąžinti galima pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka jai suteiktos kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo atsakovę įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus (ABTĮ 90 str.).

Dėl žalos atlyginimo

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, šį reikalavimą grįsdamas tuo, kad dėl atsakovės vilkinimo negalėjo naudotis žeme, todėl negavo pajamų, patyrė nuostolių dėl sudegintų statinių, buvo įžeistas jo orumas, patyrė stresą, be to, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą buvo nužudytas pareiškėjo brolis, pats pareiškėjas taip pat buvo sužalotas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovių neteisėtų veiksmų. Dėl to, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo H. S. (H. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisMefodija PovilaitienėMilda Vainienė