Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-09 · Administracinė byla Nr. I-8785-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
I-8785-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01948-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8785-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01948-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo A. R. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 49). Skunde (b. l. 1) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. kovo 7 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad kameroje Nr. 19 buvo 4 asmenys, kamerose Nr. 42, 40, 7, 31 visą laiką buvo 6 asmenys, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas ir jis neturėjo laisvės judėti. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimus. Prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 49).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 31-35) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-27 pažymos Nr. 60/09-30178 dėl A. R., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-09-25 iki 2019-03-07 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 33 buvo laikomas vienas ir jam teko 12,4 m², kameroje Nr. 36 buvo laikomas vienas ir jam teko 7,49 m², kameroje Nr. 19 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,6 iki 3,52 m², kameroje Nr. 69 buvo laikomas vienas ir jam teko 7,14 m², kameroje Nr. 82 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,63 iki 4,58 m², kameroje Nr. 106 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,82 iki 3,91 m², kameroje Nr. 66 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 3,77 m², kameroje Nr. 40 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22,9 iki 3,82 m², kameroje Nr. 22 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,3 iki 4,06 m², kameroje Nr. 21 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,24 iki 4,68 m², kameroje Nr. 6 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 4,51 m², kameroje Nr. 31 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 21,2 iki 4,25 m².

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes minėtuose įsakymuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas, išskyrus vienos dienos dalį (2017-10-13 vakare), tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Papildomai nurodo, kad minimaliai mažesnis plotas, nei nustato teisės aktai, pareiškėjui teko labai trumpą laiko tarpą, todėl tai negalėjo padaryti jokios žalos jo sveikatai, savijautai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas iš esmės nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo A. R. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-27 pažyma Nr. 60/09-30178 „Dėl A. R.“ (b. l. 11-22), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-09-25 iki 2019-03-07 (529 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 527 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, dvi dienas -po dalį dienos – 2017-10-13 ir 2017-10-14 kameroje Nr. 19) buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 33 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 11,03 m²) teko 11,03 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 36 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 6,71 m²) teko 6,71 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 31 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,34 m²) teko nuo 3,87 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,83 m² (kameroje 4 asmenys), 6,45 m² (kameroje 3 asmenys), 9,67 m² (kameroje 2 asmenys), 19,34 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,72 m²) teko nuo 4,18 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m² (kameroje 3 asmenys), 8,36 m² (kameroje 2 asmenys), 16,81 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 82 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,68 m²) teko nuo 4,14 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,17 m² (kameroje 4 asmenys), 6,89 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 106 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,51 m²) teko nuo 3,59 m² (kameroje 3 asmenys) iki 4,30 m² (kameroje 5 asmenys), 7,17 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 66 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,88 m²) teko nuo 3,65 m² (kameroje 6 asmenys) iki 10,94 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 40 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,44 m²) teko nuo 3,41 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,09 m² (kameroje 5 asmenys), 5,11 m² (kameroje 4 asmenys), 6,81 m² (kameroje 3 asmenys), 20,44 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,20 m²) teko nuo 3,84 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m² (kameroje 4 asmenys), 6,4 m² (kameroje 3 asmenys), 9,6 m² (kameroje 2 asmenys), 19,20 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 m²) teko nuo 4,46 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,95 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 69 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 6,42 m²) teko 6,42 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,08 m²) teko nuo 4,02 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,02 m² (kameroje 4 asmenys), 6,69 m² (kameroje 3 asmenys), 10,04 m² (kameroje 2 asmenys) . Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 26–29) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 19 visą laiką buvo 4 asmenys, o kamerose Nr. 42, 40, 7, 31 visą laiką buvo 6 asmenys. Toks pareiškėjo argumentas iš dalies neatitinka tikrovės, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-27 pažymos Nr. 60/09-30178 „Dėl A. R.“ (b. l. 11-22) matyti, kad kameroje Nr. 19 su pareiškėju buvo ir keturi, ir trys, ir du asmenys, bei pareiškėjas buvo vienas, o pareiškėjui kameroje Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,72 m²) teko nuo 4,18 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m² (kameroje 3 asmenys), 8,36 m² (kameroje 2 asmenys), 16,81 m² (kameroje 1 asmuo). Kameroje Nr. 40 su pareiškėju buvo šeši, penki, keturi, trys asmenys, bei pareiškėjas buvo ir vienas, o kameroje Nr. 40 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,44 m²) teko nuo 3,41 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,09 m² (kameroje 5 asmenys), 5,11 m² (kameroje 4 asmenys), 6,81 m² (kameroje 3 asmenys), 20,44 m² (kameroje 1 asmuo), taigi, kameroje Nr. 40 su pareiškėju šeši asmenys yra buvę, tačiau ne pastoviai, o epizodiškai. Kameroje Nr. 31 su pareiškėju buvo penki, keturi, trys, du asmenys ir pareiškėjas vienas, o pareiškėjui kameroje Nr. 31 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,34 m²) teko nuo 3,87 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,83 m² (kameroje 4 asmenys), 6,45 m² (kameroje 3 asmenys), 9,67 m² (kameroje 2 asmenys), 19,34 m² (kameroje 1 asmuo). Taigi, kameroje Nr. 31 su pareiškėju šeši asmenys niekada nebuvo. Iš aukščiau paminėtos Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos (b. l. 11-22) matyti, kad kamerose Nr. 42 ir Nr. 7 pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo ribas, bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas net nebuvo.

Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 26–29) matyti, kad kamerose Nr. 22 ir 21 yra po 5 gultus, tačiau pareiškėjui kameroje Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,20 m²) teko nuo 3,84 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m² (kameroje 4 asmenys), 6,4 m² (kameroje 3 asmenys), 9,6 m² (kameroje 2 asmenys), 19,20 m² (kameroje 1 asmuo), o pareiškėjui kameroje Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 m²) teko nuo 4,46 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,95 m² (kameroje 3 asmenys), t.y. gultai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 37) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė nusiskundimus, priklausomybę, žalingus įpročius, jam paskirtas gydymas. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl galvos, nugaros skausmo, skundėsi nemiga, konsultuotas psichiatro. 2017-11-30 nusiskundimų neturėjo. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. 61/04-2168 (b. l. 23) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-09-22 iki 2019-03-07 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Iš 529 dienų pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 527 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 527 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui 527 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto ir tik dvi dienas – po dalį dienos – 2017-10-13 ir 2017-10-14 kameroje Nr. 19 buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Vertinant dviejų dienų – po dalį dienos – 2017-10-13 ir 2017-10-14 kameroje Nr. 19 pareiškėjo laikymą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo nurodytas teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.

Pareiškėjo A. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė