Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-31834-20, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji J. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų būdama tinkamai pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė tokį pareiškimą ir melagingai įskundė nekaltą K. G., bei apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27294-20, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad sugyventinis K. G. 2020 m. liepos 10 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia jai du kartus delnu trenkė į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Kaltinamoji J. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kartu su sugyventiniu K. G., veda bendrą ūkį. 2020 m. liepos 10 d. vakare tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl garsiai grojančios muzikos. Būdama neblaivi, sugalvojo sugyventiniui atkeršyti už tai, kad jis žodžiais priekaištauja dėl namuose garsiai grojančios muzikos ir tą patį vakarą, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie vykstantį konfliktą. Atvykusiems policijos pareigūnams ji parašė pareiškimą apie tai, kad K. G. sudavė du kartus delnu į veidą. Tą patį policijos pareigūnams nurodė ir apklausos metu. Tačiau tai buvo ne tiesa, nes 2020 m. liepos 10 d. K. G. konflikto metu nemušė ir jai jokio skausmo nesukėlė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 40-41)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. J. kaltė įrodyta.

Liudytojas K. G., prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Apie pusę metų jis su J. J. yra sugyventiniai, veda bendra ūkį. 2020 m. liepos 10 d. jis kartu su J. J. buvo pas sugyventinės brolio draugę, ten su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Jau buvo tamsu, kai jis kartu su draugu išėjo į namus. Einant į namus, prie bažnyčios jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl ko sulaikė, jis nežinojo. Išgertuvių metu jis su sugyventine nekonfliktavo. Sugyventinė yra ne kartą bausta už melagingą pareigūnų iškvietimą, todėl ir šį kartą ji pareigūnams melavo. Jis tikrai nevartojo alkoholio namuose ir tikrai nesipyko su J. J. (b. l. 11-12).

- iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, PRIR duomenų matyti, kad J. J. 2020 m. liepos 10 d., 20 val., būdama neblaivi (kai nustatytas 1,77 promilių girtumas), kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti sugyventinį K. G., kuris 2020 m. liepos 10 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rankos delnu du kartus trenkė jai į veido sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 16, 21-24, 37-38);

- iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 10 d. įspėjimo nustatyta, kad J. J. kaip pareiškėja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 30);

- iš teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo nustatyta, kad 2020 m. liepos 10 d. J. J. kaip nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 32);

- iš 2020 m. liepos 10 d. liudytojo apklausos protokolo nustatyta, kad J. J. davė parodymus, kad 2020 m. liepos 10 d., apie 20 val., ji sukonfliktavo su sugyventiniu K. G., kuris du kartus rankos delnu trenkė jai į veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 34-35);

- iš 2020 m. liepos 16 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad J. J. davė parodymus, kad pasilieka prie savo 2020 m. liepos 10 d. duotų parodymų, tačiau juos tvirtina tik iš dalies. Patvirtina, kad tarp sugyventinio namuose įvyko žodinis konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė policijos pareigūnus. Tačiau netvirtina, kad sugyventinis K. G. smurtavo. Sugyventinis jokių smūgių jai nesudavė, nežino, kodėl policijos pareigūnams pasakė, kad sugyventinis smurtavo. Mano, kad būdama supykusi dėl sugyventinio elgesio ir būdama neblaivi, galėjo pasakyti policijos pareigūnams, kad jis sudavė delnu per veidą (b. l. 40-41);

- iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27294-20 dokumentų nustatyta, kad remiantis melagingu J. J. pranešimu ir melagingais parodymais apie nebūtą nusikaltimą, K. G. 2020 m. liepos 11 d. buvo laikinai sulaikytas, jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl J. J. sumušimo;

- 2020 m. liepos 24 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27294-20 buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus nustatyta, jog kaltinamoji J. J., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą ir dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad 2020 m. liepos 10 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. G. rankos delnu du kartus trenkė jai į veido sritį, o tyrėjos apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, kad 2020 m. liepos 10 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), K. G. dėl garsiai leidžiamos muzikos supyko ir du kartus trenkė jai į veido sritį, pataikė į dešinį skruostą, tačiau jokių žymių nepaliko, tik nežymiai paraudo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2011). Kadangi kaltinamoji policijos pareigūnams melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o vėliau tęsdama veiką ir apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji J. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 93-94, 95-98).

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. J. J. neteista (b. l. 59-60). Bausta administracine tvarka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61-86), ji net šešis kartus buvo bausta už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnis), kas suteikia pagrindo manyti, kad ji linkusi teikti melagingus pranešimus atitinkamoms institucijoms. Šiuo metu ji nedirba (b. l. 87), nėra registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad J. J. piktnaudžiauja alkoholiu, su sugyventiniu dažnai konfliktuoja, yra kviečiami policijos ir greitosios pagalbos ekipažai (b. l. 91). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. J. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Kadangi J. J. visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, byla išnagrinėta, todėl skirti kardomąją priemonę šiuo metu netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti J. J., kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Išaiškinti J. J., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.