- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-281-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Viktoro Kažio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 11 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punktu, V. A., J. Š., R. J. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, o būtent:
V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo bei parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis; V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą; nurodė L. K. nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos; nurodė V. A. susitikti su jo, V. G., atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje; J. Š. V. A. nurodė iš sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartą vietą padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; nurodė R. J., kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.
Taigi V. G. kaltinamas tuo, kad 2013-03-23 nuo 17.18 val. iki 19.28 val. telefonu ir per elektroninio pašto „Gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną, apie 20.15 val., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „E.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. A. jo, V. G., nurodymu perdavė 28 000 Lt (8 109,36 EUR) už narkotinę medžiagą. Po to, V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną – 2013-03-23 21.38 val. jis, V. G., telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21.42 val. V. A. nurodymu J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013-03-25 14.04 val.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, V. G., 2013-03-25 nuo 11.12 val. iki 12.35 val. telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 EUR) atlygį, kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta jo, V. G., užsakyta narkotinė medžiaga, o taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. Jis, V. G., 11.34 val. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13.34 val. V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą - prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14.04 val. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, 2013-03-25, apie 21.10 val. R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto automobiliu „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „T.“, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), paėmė L. K.. L. K. apie 21.16 val. pranešė telefonu jam - V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu jis, V. G., L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K., kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.55 val. įvažiavo į teritoriją, esančią Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį - 74,510 g narkotinės medžiagos - heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to, apie 23.15 val. L. K. pranešė jam, V. G., apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013-03-26 apie 00.40 val. policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „F. S.“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius, R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti, po ko 2013-03-26 apie 03.45 val., kelio Vilnius – Panevėžys automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km), atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.
2. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. G. 2014 m. sausio 21 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas įvertino, jog V. G. praeityje ne kartą teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat įvertino, kad kaltinamajam inkriminuota veika nebuvo atsitiktinė, o padaryta iš anksto gerai suplanavus, bylos aplinkybės suteikė teismui pagrindą manyti, kad vykdant šį nusikaltimą, buvo siekiama naudos sau. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino baudžiamosios bylos sudėtingumą bei apimtį ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis V. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir jam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti į namų areštą, pareigą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, intensyvią priežiūrą.
4.1. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti suėmimo pagrindai yra deklaratyvūs, nutartis paremta prielaidomis. Suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau griežčiausia kardomoji priemonė ir gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimas konkrečioje byloje gali būti teismo skirtas tik esant aiškioms viešo intereso apraiškoms, kuris įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Suėmimui skirti nepakanka vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas.
4.2. Kaltinamojo manymu, pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas tokį ilgą laiką – 44 mėnesius, rodo teismo šališkumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis kiekvienam kaltinamajam garantuoja teisę į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad teismas privalo būti ne tik teisingas, nešališkas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti tokiu, sprendime byloje Langborger prieš Švediją yra nurodęs, jog būtina ir išoriškai apsaugoti nuomonę apie teismų objektyvų nešališkumą ir nepriklausomumą (Langborger c. Sučde, du 22 juin 1989, sėrie A rfi 155). Teismui būti objektyviai nešališku reiškia, jog teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.
4.3. Kaltinamasis nurodo ir tai, kad Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnyje yra numatyta kiekvieno asmens teisė į laisvę ir saugumą. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teisminio nagrinėjimo laukiančių asmenų suėmimas neturi būti bendroji taisyklė, bet paleidimas gali būti lemiamas garantijų, jog tokie asmenys stos prieš teismą ir dalyvaus visose teisminio nagrinėjimo stadijose bei prireikus atvyks, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija patvirtintuose „Visų asmenų, esančių bet kokių formų suėmime ar įkalinime, apsaugos principuose“ pabrėžiama, kad su įtariamaisiais turi būti elgiamasi atsižvelgiant į teisinį statusą, kurį apibrėžia nekaltumo prezumpcija (36 punkto l dalis). Tokia pozicija atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kur nurodoma, jog besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pratęstas tik esant aiškioms tikro viešo intereso apraiškoms, kuris įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę.
Daugumoje teisės aktų bei teismų sprendimų akcentuojama, jog suėmimas turi būti taikomas tik kaip (ultima ratio), kuri nulemia būtinybę kuo plačiau taikyti kitas kardomąsias priemones. Pasak kaltinamojo, šiuo atveju, suėmimo termino pratęsimas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes (suėmimo skyrimo pagrindus), buvo nepagrįstas. Teismo nurodyti suėmimo taikymo pagrindai yra tik teismo prielaidos, nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kurie patvirtintų nustatytų suėmimo pagrindų buvimą. Kaltinamojo nuomone, nutartis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
4.3.1. Nors BPK 122 straipsnyje suėmimo skyrimo pagrindai yra suformuluoti kaip spėjimas, prognozė, kad įtariamasis gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja, kad ši prognozė būtų pagrįsta. Pasak kaltinamojo teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad griežčiausia kardomoji priemonė jam taikomas jau 44 mėnesius, jis laikomas sąlygomis, teismų pripažintomis nežmoniškomis. Teismas nurodė, kad byla yra didėlės apimties (12 tomų), tačiau tik keturi iš jų svarbūs nusikalstamai veikai tirti. Toks ilgas bylos nagrinėjimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatai, suteikiančiai asmeniui teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama, kiek tai įmanoma, per trumpiausią laiką. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per kuo trumpesnį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Byloje Balčiūnas prieš Lietuvą (2010-07-20 sprendimas, pareiškimo Nr. 17095/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad įtariamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau ir atidžiau turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Kuo ilgiau asmuo yra suimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad suimtasis bėgs, slėpsis, darys nusikaltimus, turi būti vertinamas proporcingumo principas. Pasak kaltinamojo, griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau nuo suėmimo paskyrimo praėjus 44 mėnesiams, šis pagrindas tapo ne toks reikšmingas.
4.3.2. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą kaltinamojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją). Tokių aplinkybių, kaltinamojo manymu, byloje nėra.
4.3.3. Teismo teiginys, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, prieštarauja bylos duomenims. Kaltinamasis nurodo, jog jis iki suėmimo buvo vedęs, palaiko socialinius ryšius. Teismui pateikti duomenys, kad paleistas iš suėmimo jis įsidarbintų (duomenys neskelbtini) vadybininku. Taip pat nurodo, jog du nusikaltimai, už kurių padarymą jis praeityje nuteistas, padaryti jam būnant nepilnamečiu, be to, tai ne finansinio pobūdžio nusikaltimai, tai paneigia teismo manymą, kad jis lėšų pragyvenimui gaudavo nusikalstamu būdu. Teismas darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, ją grindė inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu, jų organizuotumu, tačiau, pasak kaltinamojo, tokie teismo argumentai yra netinkami, nes įtarimas sunkių nusikalstamų veikų padarymu dar savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus (Lietuvos A. T. senato 2004-12-30 nutarimas Nr.50, LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr.22, P. 330). Kaltinamasis nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų sistemingai vykdęs nusikalstamas veikas ir/ar pelnęsis iš nusikalstamų veikų vykdymo.
4.4. BPK 121 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Pritaikius kelias švelnesnes priemones tam tikrais atvejais galima pasiekti tų pačių tikslų kaip ir suėmus įtariamąjį. Kaltinamojo manymu, jam būtų tikslinga pritaikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, kurių kompleksas taip esmingai nevaržys jo teisių.
Šalies argumentai
4.5. Kaltinamasis skunde nurodo ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimą būtina atsižvelgti ir į proceso greitumo principą. Šio principo įtvirtinimo BPK ir jo nuoseklaus įgyvendinimo reikalauja Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus nustatantys tarptautiniai dokumentai - Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir kiti. Kaltinamasis nurodo, jog bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė ne dėl bylos apimties, bet dėl vieno kaltinamųjų sveikatos problemų. Teismui buvo teikiamos medicininės pažymos, kurios kaip paaiškėjo buvo išduotos neteisėtai.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
8. Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo skundo teiginiu, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. V. G. nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl teismo šališkumo. Aukštesnysis teismas nenustatė aplinkybių, kurios rodytų baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitų aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjantis teisėjas pagal BPK 58 straipsnio nuostatas negalėtų nagrinėti šios baudžiamosios bylos.
8. Sąlygos pratęsti kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
9. Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų visuma – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
10. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
10.1. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10.2. V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas V. G. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. G. praeityje buvo keturis kartus teistas, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Taip pat teismas įvertino, kad iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio. Tai rodo, kad kaltinamasis neturėjo tamprių ryšių su visuomene. Šių aplinkybių visuma, nepaisant to, jog kaltinamasis V. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (pagal Gyventojų registro duomenis, jo deklaruota gyvenamoji vieta - Kėdainiai, (duomenys neskelbtini)), paleistas iš suėmimo turi galimybę įsidarbinti, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
11. Taip pat pagrįstai Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas pagrindė baudžiamojoje byloje esančiai faktiniais duomenimis. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. G. praeityje ne kartą teistas. Jam inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis buvo gerai organizuotas. V. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo ir gabenimo organizavimu. Nusikalstamos veikos pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas V. G., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. G. būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
12. Kaltinamasis teisus skunde nurodydamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Aptariamu atveju taikoma kardomąją priemone V. G. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimo, kurį padaręs kaltinamas V. G., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.
12.1. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti V. G., nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis. Šiuo metu byla teisme yra baigta nagrinėti, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, kuris bus skelbiamas 2017 m. spalio 11 d.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo skunde išdėstytus argumentus dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu, o taip pat kitus baudžiamosios bylos duomenis, atsižvelgusi į V. G. galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, vaidmenį darant jam inkriminuotą veiką, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo V. G., kaltinamojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. G. skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam V. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.