Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-350-1100/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-23
Bylos Nr.: 1-350-1100/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-12-1-04205-2014-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Darius Lukaitis
Kaltinamasis: R. J.
Advokatai: Eugenija Liutvinskienė

Kategorijos

1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-350-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04205-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; (S) 1.2.14.3.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam R. J.,gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Kupiškio rajono teismo 1991 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Kupiškio rajono teismo 1994 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, bausmė sumažinta 1/3, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 straipsniu, subendrinus su ankstesne bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

3) Kupiškio rajono teismo 1995 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesne bausme, laisvės atėmimu 3 metams;

4) Kupiškio rajono teismo 1996 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams, subendrinus su ankstesne bausme, laisvės atėmimas 5 metams.

Žemesnės instancijos teismas

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams su l/10 turto konfiskavimu;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) l80 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir 3 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 21 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (12 nusikalstamų veikų), subendrinus su ankstesne bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams ir 5 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesne bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 17 dienų;

9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

10) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 parų areštu;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesne bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesne bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. J. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), pribėgo prie nukentėjusiojo S. R. iš nugaros ir sudavė vieną smūgį kumščiu galvą. Šiam nukritus ant žemės ir praradus sąmonę, R. J. iš kompiuterio dėklo pagrobė planšetinį kompiuterį „Prestigio Multi pad 80HD“, 650 Lt (188,25 Eur) vertės, o iš striukės kišenės pagrobė piniginę, 50 Lt (14,48 eurų) vertės, kurioje buvo 70 Lt grynaisiais pinigais (20,27 Eur), ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam S. R. ir pagrobė S. R. priklausantį svetimą 251,96 Eur vertės turtą.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. J. 2015 m. sausio 16 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą, priėjo iš nugaros prie nukentėjusios M. K. ir į šono pusės veidą sudavė du smūgius kumščiu. Jai nukritus ir praradus sąmonę, R. J. nusegė jai nuo ausų auksinius auskarus, 145 Eur vertės, nuo piršto numovė vestuvinį žiedą, 174 Eur vertės, iš rankinės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330“, 44 Eur vertės, piniginę, 3 Eur vertės, kurioje buvo 50 Eur grynaisiais pinigais, Vilniečio kortelė su papildytais bilietais – 20,90 Lt (6,05 Eur) sumai, 70 Lt grynaisiais pinigais (20,27 Eur), taip padarė nukentėjusiajai M. K. daugybines poodines kraujosruvas veide, pereinančias į kaklo dešinį šoninį paviršių, kraujosruvas abiejuose akių obuoliuose, kraujosruvas dešinio žando gleivinėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje dešinėje ir galvos kairėje momeninėje smilkininėje srityje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, lūžius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir pagrobė svetimą M. K. priklausantį 442,32 Eur vertės turtą.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. sausio 2 d. apie 22.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį V. K. išgertuvių metu, šiam nematant, pagrobė nukentėjusiajai Ž. K. priklausantį turtą: moteriškus kvepalus „Amduage Interlude“, 200 Eur vertės, moteriškus kvepalus „Bre Courtambre“, 100 Eur vertės, smulkius papuošalus (biužiuterija), 30 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 50 Eur vertės, kompiuterį „Asus Transformer book“, 300 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „HP“, 50 Eur vertės, skaitmeninį fotoaparatą „OLYMPUS“ su rožiniu dėklu, 50 Eur vertės, du auksinius žiedus (sužadėtuvių), 1 vnt. vertė 50 Eur (bendra abiejų vertė – 100 Eur), vyrišką auksinį žiedą su juodu akmeniu, 150 Eur vertės, moteriškus auksinius auskarus, 150 Eur vertės, didelį sidabrinį žiedą su įvairių spalvų akmenukais, 100 Eur vertės, 2 vnt. auksinių žiedų su lapeliais, 1 vnt. vertė 50 Eur (bendra abiejų vertė – 100 Eur), 200 Lt grynaisiais pinigais (57,92 Eur), taip pagrobė svetimą Ž. K. priklausantį 1437,92 Eur vertės turtą.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl 2014 m. gruodžio 19 d. plėšimo

R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną, galėjo būti Rinktinės g., pastebėjo girtą žmogų, prie kurio priėjo, trenkė į galvą. Žmogus pargriuvo nuo smūgio. Tada kaltinamasis paėmė daiktus, t. y. kompiuterį, telefoną, piniginę ir korteles, kurias visas išmetė. Pripažįsta, kad pagrobtų daiktų vertė galėjo būti tokia, kuri nurodyta kaltinime. Taip pat pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius. Pardavė pagrobtus daiktus, nes reikėjo pinigų įsigyti narkotines medžiagas.

2014 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra šalia devynaukščio namo (duomenys neskelbtini), šalia yra kitas namas (duomenys neskelbtini). Yra automobilių stovėjimo aikštelė, įvykio vietoje filmavimo kamerų nėra, įvykio vieta apšviečiama dirbtiniu apšvietimu. Užpuolimo vieta yra šalia namo (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu lijo lietus. Apžiūros metu nieko nerasta. (1 t., b. l. 42 – 44).

Nukentėjusysis S. R., 2014 m. gruodžio 20 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. apie 21 val. automobilio draugai pavežė jį iki namų, jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o jį išleido prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Darbe vyko pasisėdėjimas, todėl buvo išgėręs truputį alaus. Eidamas link namų pagal garsą suprato, kad iš galo pribėga trys jaunuoliai, neįsidėmėjo jokių požymių, nematė jų. Kažkuris vienas iš jų sudavė jam per galvą kažkokiu kietu daiktu, jis iš karto prarado sąmonę, atsigavęs pamatė, kad iš kompiuterio dėklo dingo planšetinis kompiuteris „Prestigio Multi pad 80HD“, o iš palto vidinės kišenės dingo tamsiai rudos spalvos piniginė, joje buvo SEB banko kortelė, Master card kortelė, jos buvo užblokuotos, asmens tapatybės kortelė, Vilniečio kortelė, iš kitos kišenės dingo telefonas „Nokia“ senas, jame buvo Omnitel kortelė, taip pat dingo trys buto raktai. Po įvykio grįžo į namus apie 21.30 val., iš namų buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Po įvykio buvo sutrenkta galva, lūpa, užfiksuotas smegenų sukrėtimas. Tik prisimena, kad jie kalbėjo lietuviškai, kažkas pasakė „imk viską, ką turi“ (1 t., b. l. 47).

S. R., 2015 m. sausio 6 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad neturi išsaugojęs pavogto planšetinio kompiuterio dokumentų. Prie apklausos prideda pavogto mobiliojo ryšio telefono dokumentus (1 t., b. l. 49).

S. R., 2019 m. spalio 30 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prieš jį buvo padarytas plėšimas 2014 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu, kaip jau yra minėjęs, ėjo namo, kai iš nugaros pajuto, kad už jo eina trys jaunuoliai, kaip minėjo tada nieko atpažinti negalėtų. Jam buvo suduotas smūgis į galvą, tačiau kas iš trijų vaikinų tai padarė, nurodyti negali, prarado sąmonę, po to, pamatė, kad iš jo buvo pavogtas planšetinis kompiuteris „Prestigio“, 650 Lt (188,40 Eur) vertės, iš kišenės buvo ištraukti pinigai 70 Lt (20,28 Eur) ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 100 Lt (28,98 Eur) vertės. Piniginė su kortelėmis jam buvo grąžinta, ją rado kažkoks vaikinas, dėl jos pretenzijų neturi, kortelės po įvykio buvo užblokuotos. Kortelės materialinės vertės nesudaro, raktų komplektas taip pat. Dėl jam padaryto kūno sužalojimo buvo išduota užduotis atlikti kūno tyrimą, tačiau nuėjęs nebuvo, bet buvo nuvykęs į ligoninę, jo manymu, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio padaryta turtinė 237,66 Eur vertės žala (1 t., b. l. 55–57).

2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole užfiksuotoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo eksperto J. M. P. specialisto išvadoje nurodyta, kad S. R. nustatyta viršugalvio ir smilkinių sričių odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos lūpose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktų prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 66).

Dėl 2015 m. sausio 16 d. plėšimo

R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną, atrodo, viskas vyko Žirmūnų mikrorajone važiuojant link Antakalnio mikrorajono. Jis išlipo iš troleibuso ir pamatė garbaus amžiaus moterį bei spontaniškai kilo mintis apiplėšti ją. Jis ėjo iš paskos. Laiptinėje panaudojo fizinį smurtą, sudavė vieną smūgį į veidą prieidamas iš šono, o iš antro smūgio ji parkrito. Neatsimena, ar moteris buvo sąmoninga, ar priešinosi, ar ne. Jis nusegė auksinius auskarus, numovė žiedą nuo piršto, taip pat paėmė piniginę, mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo. Pagrobtus daiktus pardavė. Sutinka, kad galėjo jai padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.

2015 m. sausio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabutis namas, kurio laiptinėje yra butai nuo 31 iki 45. Laiptinės durų spyna kodinė, tačiau durys iki galo neužsidaro. Įėjus į laiptinę ir vienu laiptu palipus, dešinėje pusėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje. Per vidurį yra butas Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinė tvarkinga, išplauta. Jokių grumtynių pėdsakų nenustatyta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Jokių objektų ar pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 136–139).

Nukentėjusioji M. K., 2015 m. sausio 19 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji 2015 m. sausio 16 d. apie 8 val. išėjo iš namų ir nuvažiavo į Kalvarijų turgų, Vilniuje, Kalvarijų g. 61. Turguje prabuvo iki 14.50 val., tada Kalvarijų turgaus stotelėje sėdo į 10 maršruto troleibusą ir su juo nuvažiavo iki Kareivių stotelės. Ten išlipo ir pėsčiomis nuėjo iki savo namo adresu (duomenys neskelbtini). Tada pradarė savo laiptinės pirmąsias duris ir, įėjusi į laiptinę, jau ruošėsi atidaryti antrąsias, kai tuo metu iš nugaros pajuto du smūgius į veidą. Juos gavusi, ji pargriuvo ant žemės ir neteko sąmonės. Kai ją atgavo, jau buvo 15.15 val. Tada pastebėjo, kad iš jos abiejų ausų išsegti ir pavogti auksiniai auskarai apvalios formos su užsegimu, 3,5 g svorio, vertė 145 Eur, nuo dešinės rankos bevardžio piršto buvo numautas ir pavogtas auksinis žiedas, vertė 174 Eur, iš rankinės, kurią buvo pasikabinusi ant kaklo, buvo pavogtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2330“ su kortele, vertė 44 Eur, juodos spalvos piniginė, vertė 3 Eur, kurioje buvo 50 Eur, 1 banknotas, 70 Lt, kupiūromis po 10 ir 20 Lt, vertė 20 eurų. Atsigavusi ji pamatė, kad iš buto (duomenys neskelbtini), išėjo moteris ir pakvietė savo sūnų, kuris iškvietė greitąją pagalbą. Nuvežus į ligoninę, jai buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis. Kas ją užpuolė ji nepastebėjo, nes ją užpuolė iš nugaros. Nori pasakyti, kad jai pateiktoje nuotraukoje auskarai yra labai panašūs į tuos, kurie buvo pavogti iš jos. Jie labai panašūs pagal formą, taip pat pagal užsegimą. Iš viso jai padaryta 436 Eur žala. Taip pat jai padaryta fizinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 142–143).

Nukentėjusioji M. K., 2015 m. vasario 10 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad piniginėje buvo Vilniečio kortelė, 4 Lt vertės, kuri buvo papildyta 19 bilietų, iš viso 20,90 Lt (7,21 Eur) vertės. Iš viso pagrobtas jos turtas yra 443,48 Eur vertės. Dar plėšimo metu buvo sulaužyti akiniai, 10 Eur vertės, taip pat buvo taisyta dantų apatinė plokštelė. Remontas kainavo 23 Eur (1 t., b. l. 147–148).

Nukentėjusioji M. K., 2019 m. lapkričio 15 d. papildomai apklausta, parodė, kad ji

2015 m. sausio 16 d. buvo užpulta prie savo namo laiptinės ir iš jos pagrobti priklausantys daiktai. Asmuo įvykio metu priėjo jai iš nugaros, o smūgį gavo iš šono į veido pusę (būtent į skruostą), nes jai buvo sulaužytas žandikaulis. Po smūgio, kaip jau yra minėjusi, prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, jau iš jos buvo pavogti jai priklausantys daiktai, kuriuos buvo nurodžiusi. Auksiniai auskarai jai buvo grąžinti, dėl kitų daiktų pateikė civilinį ieškinį, turtinė žala sudaro 298,48 Eur, o dėl neturtinės – tai įvykio metu nuo smūgio buvo sudaužyti akiniai 10 Eur ir sugadintas dantų plokštelė 23 Eur vertės, dėl neturtinės bendrai padaryta žala sudaro 33 Eur. Bendrai jai padaryta žala yra 331,43 Eur (1 t., b. l. 150–151).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra du vienetai auskarų, geltonos spalvos metalo, kabantys burbulai pritvirtinti kabliukais, gale užsegami (1 t., b. l. 157–158).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nukentėjusioji M. K. atpažino auskarus, pažymėtus Nr. 1, kurie iš jos buvo pavogti (1 t., b. l. 159–161).

Liudytojas M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015 m. sausio 16 d. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), kai apie 15.15 val. motina M. N., nuėjusi į butą, pasakė, kad laiptinėje guli sumušta moteris. Išėjęs į laiptinę, M. N. pamatė moterį su sumuštu veidu, kuri gulėjo ant grindų prie laiptų. Moters nepažino, tačiau kai moteris pradėjo kalbėti, pažino, kad tai yra kaimynė. M. N. iškvietė medicinos darbuotojus ir policiją. Kol laukė, moteris papasakojo, kad ją laiptinėje užpuolė ir sumušė, kas tai padarė, nematė. Kas iš kaimynės pavogta, pasakyti negali (1 t., b. l. 163).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 333/15(01) M. K. nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, pereinančios į kaklo dešinį paviršių, kraujosruvos abiejuose akių obuoliuose, kraujosruva dešinio žando gleivinėje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešinėje ir galvos kairėje momeninėje smilkininėje srityje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikusi ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinė kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimas galvos kairėje momeninėje-smilkininėje srityje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 175–176).

Dėl vagystės

R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku susipažino su žmogumi stotyje, šis pakvietė išgerti, atvažiavo pas jį, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vartojo alkoholį bute. Po tam tikro laiko jis pagrobė iš buto matomoje vietoje buvusį svetimą turtą, t. y. kvepalus, bižuteriją, mobiliojo ryšio telefoną, kompiuterius, foto aparatą, auksinius žiedus, auskarus. Neatsimena, ką tuo metu, veikė vyras, bet greičiausiai buvo kitame kambaryje. Po to, paskambino draugui narkomanui, jis atvyko ir jie buvo trise. Vėliau grįžo namo moteris ir kaltinamasis išėjo iš buvo. Sutinka su kaltinime nurodytomis daiktų vertėmis, taip pat su pareikštu civiliniu ieškiniu. Visus daiktus pardavė ir už gautus pinigus nusipirko narkotinių medžiagų.

2015 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, esantis daugiabučio namo penktame aukšte. Užėjus į butą patenkama į prieškambarį, kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 1, toliau kairėje – į kambarį Nr. 2, tiesiai yra sandėliukas ir miegamasis kambarys Nr. 3. Dešinėje pusėje nuo įėjimo yra virtuvė. Kambaryje Nr. 1 yra sofa, sekcija, komoda ir rašomasis stalas. Ant spintelės prie rašomojo stalo guli atidaryta dėžutė sausainių su užrašu „Biscuits“ sausainiai išmėtyti ant stalo. Kambaryje Nr. 2 yra sekcija, televizorius, stalas ir minkštų baldų komplektas, sekcijos durys pravertos, stalčiai ištraukti. Sandėliuke tamsiajame kambaryje yra didelė dvigulė lova, prie sienos stovi spintelės, kurių stalčiai ištraukti, suversti. Virtuvėje yra šaldytuvas, virtuvės baldų komplektas ir staliukas baras ant kurio stovi du puodeliai su kavos likučiais viduje. Vienas puodelis pilkos spalvos kitas baltos spalvos. Įvykio metu paimtas dpl nuo pilkos spalvos puodelio, nuoplova – nuo baltos spalvos puodelio, ir nuo sausainių dėžutės – rankų pėdsakai (2 t., b. l. 82–83).

Nukentėjusioji Ž. K., 2015 m. sausio 5 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru V. K.. 2015 m. sausio 4 d. apie 22.30 val. ji grįžo iš darbo namo, įėjimo durys buvo užrakintos, atsirakinusi savo raktu, ji užėjo į butą ir pamatė, kad jos vyras sėdi miegamajame ant lovos, o bute yra dar trys vyrai, kurie bute apžiūrinėjo esančius daiktus, rausėsi spintose. Ji paklausė, kas vyksta, tada vienas iš jų lietuviškai pasakė, kad jos vyras jiems skolingas kažkokius dokumentus. Ji norėjo sužinoti, kas vyksta, pradėjo klausinėti, tačiau vyrai greitai išėjo iš buto, ji juos bandė sulaikyti, bet jie pasišalino. Vyrai buvo trise, visi buvo apie 40 metų amžiaus. Vyras, kuris kalbėjo su ja buvo apie 170 cm ūgio, šviesių plaukų, trumpai kirptų, su ryškios spalvos oranžine striuke vidutinio kūno sudėjimo. Antras vyras išėjęs iš kito kambario buvo apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke, trečias vyras, kuris išėjo iš svetainės, atėjo jam iš nugaros pusės nieko nekalbėdamas išėjo iš buto, todėl ji visai neįsidėmėjo jo. Kitų dviejų vyrų požymių ji daugiau taip pat nurodyti negali, kadangi stebėjo juos pusę minutės, buvo labai nustebusi ir sutrikusi. Minėti asmenys elgėsi neagresyviai, tik vienas iš jų kalbėjo, kad jos vyras kažkam skolingas. Jiems išėjus, ji pradėjo klausti vyro, kas čia buvo, bet vyras buvo labai girtas ir nieko paaiškinti negalėjo, sakė, kad jų nepažįsta ir pats nieko nesupranta. Apžiūrėjusi butą, pamatė, kad iš vieno kambario pavogti kvepalai „AMDUAGE INTERLUDE“, 200 Eur, „BRE COURTAMBRE“ 100 Eur, taip pat pavogti smulkūs papuošalai ir bižuterija, įvertinti šiuos daiktus galės tik vėliau. Iš svetainės pavogtas planšetinis kompiuteris „ASUS“, 300 Eur vertės, kuris buvo naujas; senas nešiojamasis kompiuteris „HP“, modelio nežino, juodos spalvos; vyro telefonas „Samsung Galaxy S2“ su SIM kortele. Iš svetainėje esančios spintos pavogti du auksiniai žiedai, paprasti be papuošimų, kurių bendra vertė apie 100 Eur, sidabrinis moteriškas žiedas su skirtingais akmenukais, 100 Eur vertės, taip pat du moteriški auksiniai žiedai su lapeliais. Pavogto nešiojamojo kompiuterio „HP“ vertė – 50 Eur, „Samsung Galaxy S2“ – 50 Eur vertė, tai pat pavogti grynieji pinigai 200 Lt, kurie buvo vyro drabužių kišenėje. Bendrai padaryta žala 1000 Eur (2 t., b. l. 79–81).

Nukentėjusioji Ž. K., 2019 m. spalio 14 d. papildomai apklausta, parodė, kad nori, jog ją šioje byloje pripažintų civiline ieškove, kadangi ji su vyru gyvena jau daug metų kartu bendroje santuokoje, todėl pavogtas turtas yra bendra jų abiejų nuosavybė. 2015 m. sausio pradžioje vėlai vakare po darbo ji grįžo namo, užėjusi į butą, pamatė savo vyrą, sėdintį ant lovos kambaryje, o bute – tris nepažįstamus vyrus. Minėti vyrai bute rausėsi po spintas, kažko ieškojo (pasakė, kad dokumentų, kuriuos neva jiems buvo skolingas vyras). Jos vyras tuo metu buvo išgėręs ir nieko paaiškinti negalėjo bei pasakė, kad nėra niekam skolingas. Vyrai negalėjo atsakyti, ko tiksliai ieško ir iš buto greitai pasišalino. Kiek pamena, vyrai su savimi nieko neturėjo. Kai vyrai pasišalino, ji paklausė vyro, kas čia tokie ar jis juos pažįsta, tačiau vyras dėl savo girtumo nieko atsakyti negalėjo. Tada ji pradėjo apžiūrinėti butą ir pastebėjo, kad iš kambario buvo pavogti kvepalai „AMDUAGE INTERLUDE“, 200 Eur, „BRE COURTAMBRE“, 100 Eur, iš to paties kambario pavogti smulkūs papuošalai, tačiau ne iš brangaus metalo, 30 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S2“ su SIM kortele, 50 Eur vertės, „ASUS“ kompiuteris, 300 Eur vertės, nešiojamasis kompiuteris, 50 Eur vertės, skaitmeninis fotoaparatas „OLYMPUS“ su rožiniu dėklu, 50 Eur vertės, du auksiniai žiedai be jokių papuošimų (sužadėtuvių), 1 vnt. vieneto vertė 50 Eur (bendra abiejų vertė 100 Eur), vyro auksinis žiedas su juodu akmeniu, 150 Eur vertės, moteriški paprasti auksiniai auskarai, 150 Eur vertės, didelis sidabrinis žiedas su įvairių spalvų akmenukais, 100 Eur vertės, ir dar du auksiniai žiedai su lapeliais, 1 vnt. vieneto vertė 50 Eur (bendra abiejų vertė 100 Eur), taip pat iš spintos pagrobta 200 Lt (kas atitinka 63,43 Eur) grynųjų pinigų. Kas iš minėtų vyrų galėjo pavogti daiktus, nežino, neatkreipė dėmesio, ar jie kažką buvo paslėpę po savo drabužiais, nes po jos atėjimo jie labai greitai iš buto pasišalino. Bendra padaryta žala yra 1443,43 Eur vertė (2 t., b. l. 96–98).

Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su savo žmona Ž. K. trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 4 d. apie 21.50 val. jis grįžo iš savo kaimynės namo. Per visą dieną buvo išgėręs apie 200 g degtinės. 2015 m. sausio 4 d. apie 22.20 val. jis išgirdo beldimą į duris ir jas atidarė. Už durų stovėjo vyras apie 32–33 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kirpimo plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke. Netrukus prie šio vyro priėjo dar du jam nepažįstami vyrai apie 32–33 m amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau nieko neįsidėmėjo. Visi trys nepažįstami vyrai užėjo į butą. Vienas iš jų pasakė, kad jis iš kažkurio vyro neva pavogė asmens pasą ir liepė grąžinti. Jis pasakė, kad nieko nepaėmė ir įvyko nesusipratimas, parodė savo kišenes, kad tikrai nieko neturi. Tuomet jie tarpusavyje kažką apsižodžiavo ir vienas iš jų pasakė, kad nors kavos padarytų. Tuomet parodė į virtuvę ir į puodelius, pasakė, kad patys gali pasidaryti. Vienas iš jų nuėjo daryti kavos, kitas liko koridoriuje ir spintelėje ieškojo neva pavogto paso, o kur buvo trečias vyras, nematė. Netrukus vyras padarė kavos ir jie visi trise gėrė kavą virtuvėje. Jis tuo metu nuėjo iki miegamojo kambario, atsisėdo ant lovos, nes po čiužiniu buvo paslėpta nemaža pinigų suma. Kadangi telefonas buvo išsikrovęs, jis negalėjo paskambinti į policiją, sėdėjo ant lovos ir galvojo ką toliau daryti. Kur buvo vyrai ir ar jie vaikščiojo po koridorių pasakyti negali, nematė. Netrukus į kambarį užėjo vienas iš vyrų ir paklausė gal spintelėje prie lovos yra tas pasas. Jis pasakė, kad nėra ir šis gali pats pažiūrėti, kadangi jis labai bijojo konfliktuoti su minėtais vyrais. Netrukus grįžo žmona. Po žmonos grįžimo vyrai išėjo. Tuo metu jo žmona paklausė, kas čia tokie buvo, jis atsakė, kad nežino, vyrus mato pirmą kartą ir papasakojo, kas nutiko. Tuomet žmona pradėjo žiūrėti po namus, ar kas nedingo, ir pasakė, kad iškvietė policiją. Apžiūrėjus namus, pamatė, kad dingo visiškai naujas „ASUS“ kompiuteris, 300 Eur vertės, nešiojamasis kompiuteris „HP“, 50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S2“ su SIM kortele, 50 Eur vertės, skaitmeninis fotoaparatas „OLYMPUS“ su rožiniu dėklu, 50 Eur vertės, du moteriškų kvepalų buteliukai (200 ir 100 Eur), du moteriški auksiniai žiedai (100 Eur), vyriškas auksinis žiedas su juodu akmeniu (150 Eur vertės), auksiniai moteriški auskarai (150 Eur), didelis moteriškas sidabrinis žiedas su įvairiaspalviais akmenukais (100 Eur) bei įvairi moteriška bižuterija, iš viso 30 Eur. Daugiau iš buto nieko pavogta nebuvo. Nepažįstamus vyrus jis matė pirmą kartą, tačiau mano, kad atpažinti galėtų. Vyrai kalbėjo lietuviškai (2 t., b. l. 90–91).

2015 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-00507-15 dėl vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje apžiūros metu buvo rasta ir paimta dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais. 2015 m. sausio 29 d. buvo paskirta užduotis atlikti daktiloskopinį tyrimą. Patikrinus latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre, buvo nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas sutampa su rankos piršto atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti asmens duomenys: R. J. (2 t., b. l. 102).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3101)-IS1-3277 nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 (žr. nuotrauką Nr. 1. 2015 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(625)-IS1-724) yra paliktas R. J. dešinės rankos nykščiu (2 t., b. l. 122–124).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(625)-IS1-724 nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant dėžutės nuo sausainių, paimti 2015 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint butą, esantį Vilniuje, Antakalnio g. 99-5 tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant dviejų daktiloskopinių plokštelių yra nukopijuotų rankų pėdsakų, o kiti rankų pėdsakai išryškinti ant dėžutės nuo sausainių netinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 2), išryškintas ant dėžutės nuo sausainių, yra paliktas V. K. dešinės rankos nykščiu. Vienas rankos piršto pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 1), nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, yra paliktas ne V. K. ir ne Ž. K.. (2 t., b. l. 115–118).

Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. vasario 9 d. pranešime nurodyta, kad, tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre, buvo nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 1 2015 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140- 625)-lS1-724 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00702-15) sutampa su rankos piršto atspaudu, esančioje daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: R. J. (2 t., b. l. 125).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, o BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, kas panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. byloje nurodytais laikais ir vietose padarė tris nusikalstamas veikas – du plėšimus ir vieną vagystę.

Dėl 2014 m. gruodžio 19 d. plėšimo

R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. R., t. y. sudavęs vieną smūgį jam į galvos sritį, ir po to pagrobė iš jo turėtus daiktus, išvardytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis padarė minėtus veiksmus, taip pat įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo, kuriuo teismas nenustatė aplinkybių netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo eksperto J. M. P. paaiškinimai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. R. J. sutiko su kaltinime nurodytais pagrobtais daiktais, taip pat jų vertėmis. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti pagrobtų daiktų pobūdžiu, kiekiu ir vertėmis, kurios atitinka protingumo kriterijus. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. J. veiksmai atitinka plėšimo objektyviuosius požymius.

R. J. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir mechanizmas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą, jog po to galėtų pagrobti svetimą turtą, ir taip sukelti neigiamus padarinius S. R., bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Esant tokioms aplinkybėms, R. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad plėšimo (BK 180 straipsnis) dalykas yra ekonominę vertę turintys daiktai. Todėl iš kaltinimo šalintini S. R. pagrobtoje piniginėje buvę daiktai, t. y. asmens tapatybės kortelė, Vilniečio kortelė, SEB banko kortelė, Master Card kortelė, nes jie nėra plėšimo dalykas, juolab tokie daiktai kaltinime neįvertinti jokia pinigų suma.

Pažymėtina ir tai, kad lito ir euro santykis 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 3,4528 (https://www.lb.lt/exchange/default.asp), todėl pareikštame kaltinime nurodytos daiktų vertės apskaičiuotinos pagal šį santykį ir kaltinimas atitinkamai tikslintinas.

Taigi laikytina įrodyta, kad R. J. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), pribėgo prie nukentėjusiojo S. R. iš nugaros ir sudavė vieną smūgį kumščiu galvą. Šiam nukritus ant žemės ir praradus sąmonę, R. J. iš kompiuterio dėklo pagrobė planšetinį kompiuterį „Prestigio Multi pad 80HD“, 650 Lt (188,25 Eur) vertės, o iš striukės kišenės pagrobė piniginę, 50 Lt (14,48 eurų) vertės, kurioje buvo 70 Lt grynaisiais pinigais (20,27 Eur), ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt (28,96 Eur) vertės, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam S. R. ir pagrobė S. R. priklausantį svetimą 251,96 Eur vertės turtą.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2015 m. sausio 16 d. plėšimo

R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. K., t. y. sudavęs du smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, ir po to pagrobė iš jos turėtus daiktus, išvardytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis padarė minėtus veiksmus, taip pat įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios, kuria teismas nenustatė aplinkybių netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; liudytojo M. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 26 d. specialisto išvada Nr. G 333/15(01); apžiūros protokolas ir daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas. Minėtoje specialisto išvadoje užfiksuoti M. K. padaryti sužalojimai, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. R. J. sutiko su kaltinime nurodytais pagrobtais daiktais, taip pat jų vertėmis. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti pagrobtų daiktų pobūdžiu, kiekiu ir vertėmis, kurios atitinka protingumo kriterijus. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. J. veiksmai atitinka plėšimo objektyviuosius požymius.

R. J. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir mechanizmas, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą, jog po to galėtų pagrobti svetimą turtą, ir taip sukelti neigiamus padarinius M. K., bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Esant tokioms aplinkybėms, R. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad lito ir euro santykis 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 3,4528 (https://www.lb.lt/exchange/default.asp), todėl pareikštame kaltinime nurodytos daiktų vertės litais apskaičiuotinos pagal šį santykį ir kaltinimas atitinkamai tikslintinas.

Taigi laikytina įrodyta, kad R. J. 2015 m. sausio 16 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą, priėjo iš nugaros prie nukentėjusios M. K. ir į šono pusės veidą sudavė du smūgius kumščiu. Jai nukritus ir praradus sąmonę, R. J. nusegė jai nuo ausų auksinius auskarus, 145 Eur vertės, nuo piršto numovė vestuvinį žiedą, 174 Eur vertės, iš rankinės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330“, 44 Eur vertės, piniginę, 3 Eur vertės, kurioje buvo 50 Eur grynaisiais pinigais, Vilniečio kortelė su papildytais bilietais – 20,90 Lt (6,05 Eur) sumai, 70 Lt grynaisiais pinigais (20,27 Eur), taip padarė nukentėjusiajai M. K. daugybines poodines kraujosruvas veide, pereinančias į kaklo dešinį šoninį paviršių, kraujosruvas abiejuose akių obuoliuose, kraujosruvas dešinio žando gleivinėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje dešinėje ir galvos kairėje momeninėje smilkininėje srityje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, lūžius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir pagrobė svetimą M. K. priklausantį 442,32 Eur vertės turtą.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl vagystės

R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje svetimą turtą. Jis bylą nagrinėjant teisme iš esmės išvardijo pagrobtus daiktus, papasakojo esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis padarė vagystę, taip pat įrodo nukentėjusiųjų Ž. K. ir V. K., kuriais teismas nenustatė aplinkybių netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2015 m. sausio 16 d. apžiūros protokolas; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. vasario 5 d. specialisto išvada Nr. 140-(625)-IS1-724, 2015 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. 140-(3101)-IS1-3277; Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. vasario 9 d. pranešimas. R. J. sutiko su kaltinime nurodytais pagrobtais daiktais, taip pat jų vertėmis. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti pagrobtų daiktų pobūdžiu, kiekiu ir vertėmis, kurios atitinka protingumo kriterijus. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. J. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius.

R. J. pagrobto svetimo turto vieta (kitiems asmenims priklausantis butas), pagrobtų daiktų kiekis ir pobūdis, neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, kad grobia svetimą turtą, taip siekia sukelti nukentėjusiajai neigiamus turtinius padarinius, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina ir tai, kad lito ir euro santykis 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 3,4528 (https://www.lb.lt/exchange/default.asp), todėl pareikštame kaltinime nurodyta pinigų suma litais apskaičiuotina pagal šį santykį ir kaltinimas atitinkamai tikslintinas.

Taigi byloje įrodyta, kad R. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. sausio 2 d. apie 22.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį V. K. išgertuvių metu, šiam nematant, pagrobė nukentėjusiajai Ž. K. priklausantį turtą: moteriškus kvepalus „Amduage Interlude“, 200 Eur vertės, moteriškus kvepalus „Bre Courtambre“, 100 Eur vertės, smulkius papuošalus (biužiuterija), 30 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, 50 Eur vertės, kompiuterį „Asus Transformer book“, 300 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „HP“, 50 Eur vertės, skaitmeninį fotoaparatą „OLYMPUS“ su rožiniu dėklu, 50 Eur vertės, du auksinius žiedus (sužadėtuvių), 1 vnt. vertė 50 Eur (bendra abiejų vertė – 100 Eur), vyrišką auksinį žiedą su juodu akmeniu, 150 Eur vertės, moteriškus auksinius auskarus, 150 Eur vertės, didelį sidabrinį žiedą su įvairių spalvų akmenukais, 100 Eur vertės, 2 vnt. auksinių žiedų su lapeliais, 1 vnt. vertė 50 Eur (bendra abiejų vertė – 100 Eur), 200 Lt grynaisiais pinigais (57,92 Eur), taip pagrobė svetimą Ž. K. priklausantį 1437,92 Eur vertės turtą.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. J. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. J. padarė tyčia (tiesiogine tyčia) tris baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių viena (vagystė) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o dvi (plėšimai) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nusikalto siekdamas gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti.

R. J. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso daugiau kaip dešimt kartų, dauguma atvejų už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, jis nusikalto ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje (3 t., b. l. 85–93), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 83). Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (3 t., b. l. 84). Visos R. J. nusikalstamos veikos padarytos per neilgą laiką – mažiau kaip vieną mėnesį, jis tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. J. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Nors nusikalstamos veikos buvo padarytos praėjus daugiau kaip penkeriems metams, tačiau ši aplinkybė nelaikytina itin švelninančia R. J. atsakomybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, jis savavališkai, pažeisdamas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, išvyko į užsienio valstybę (Vokietijos Federacinę Respubliką), kur darė nusikalstamas veikas ir vėliau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis. Šioje byloje buvo paskelbta R. J. paieška (3 t., b. l. 1–3), jis perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. Taigi bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas užtruko dėl paties kaltinamojo sąmoningų veiksmų, t. y. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra mažesni už sankcijų vidurkį, t. y. už 2014 m. gruodžio 19 d. plėšimą – 2 metus ir 8 mėnesius, už 2015 m. sausio 16 d. plėšimą – 3 metus, o už vagystę – 1 metus ir 6 mėnesius.

Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (3 metų laisvės atėmimo) pridėjus dalį švelnesnių bausmių (už 2014 m. gruodžio 19 d. plėšimą – 8 mėnesius; o už vagystę – 4 mėnesius) (BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalis). Tokie laisvės atėmimo bausmių dydžiai pridėtini atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo laipsnį, baigtumą, kaltės formą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat iš esmės neigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, kuri išsamiai aptarta. Todėl R. J. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. neatliko 45 parų arešto bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (3 t., b. l. 90). Todėl būtina šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama baudžiamajam nusižengimui. Šioje byloje kaltinamasis padarė kelis apysunkius nusikaltimus (plėšimus). Kadangi nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir jos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę) (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į R. J. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nustatytina, kad kaltinamasis atliks laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje nukentėjusysis S. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 237,66 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52–53), nukentėjusioji M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 331,48 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 145–146, 152), nukentėjusioji Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1443,43 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 99–100).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius atitinkamai 61,77 Eur ir 197,15 Eur dėl S. R. ir M. K. suteikto gydymo išlaidų (1 t., b. l. 69–75, 174–184).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. J. savo veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiesiems S. R., M. K. ir Ž. K.. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų ir nukentėjusiesiems padarytų turtinių žalų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pagrobto svetimo turto vertėmis. To neginčijo ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Anksčiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. J. nusikalstamais veiksmais iš viso pagrobė svetimo, S. R. priklausančio svetimo turto už 251,96 Eur (žiūrėti nuosprendžio 8 puslapį). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam piniginė buvo grąžinta (1 t., b. l. 30), todėl, atėmus šio daikto vertę, laikytina, kad S. R. padaryta turtinė žala yra iš viso 237,48 Eur. Ši turtinė žala priteistina iš R. J..

Anksčiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. J. nusikalstamais veiksmais iš viso pagrobė svetimo, M. K. priklausančio svetimo turto už 442,32 Eur (žiūrėti nuosprendžio 9 puslapį). Nukentėjusiajai buvo grąžinti auksiniai auskarai (1 t., b. l. 162), todėl šių daiktų vertė (145 Eur) atimama iš padarytos jai turtinės žalos. Be to, M. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji prašo atlyginti 33 Eur neturtinę žalą už sulaužytus akinius (10 Eur) ir sugadintą apatinę dantų plokštelę (23 Eur). Civiliniame ieškinyje klaidingai nurodyta, kad minėta bendra pinigų suma yra neturtinė žala. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios patirti nuostoliai yra turtinė žala, kuri priteistina iš nukentėjusiojo. Taigi iš R. J. priteistina atlyginti M. K. iš viso 330,32 Eur.

Anksčiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. J. nusikalstamais veiksmais iš viso pagrobė svetimo, Ž. K. priklausančio turto už 1437,92 Eur (žiūrėti nuosprendžio 9–10 puslapius), todėl ši pinigų suma priteistina iš R. J..

Be to, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais sutrikdė nukentėjusiesiems S. R. ir M. K. sveikatą. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiesiems buvo suteiktos gydymo paslaugos. Tarp R. J. nusikalstamų veikų ir nukentėjusiesiems gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkintini.

VI. Kiti klausimai

R. J. BPK 140 straipsnio tvarka 2019 m. rugsėjo 4 d. 15.10 val. buvo laikinai sulaikytas, o nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 39, 49 – 51). Ši kardomoji priemonė taikoma iki šiol.

R. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2019 m. rugsėjo 6 d.) išbūtą laiką, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. balandžio 15 d. 22 val. iki 2015 m. balandžio 16 d. 12.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas pažymi, kad, Vokietijos Federacinėje Respublikoje sprendžiant dėl perdavimo Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, R. J. nebuvo taikomas suėmimas (3 t., b. l. 38), todėl į paskirtą bausmę įskaitytinas tik laikas, nuo kurio jam realiai šioje byloje buvo apribota laisvė, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad R. J. pargabenimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką sudarė 1562,10 Eur išlaidų (3 t., b. l. 41). Kaip minėta, atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis išvyko į užsienį siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Tai atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342/2013).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti voką, kuriame yra Vilniečio kortelė ir „Ačiū“ Maximos kortelė, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2019 m. lapkričio 19 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003193) (2 t., b. l. 55–56);

2) sunaikinti voką su likusiais po tyrimų objektais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2019 m. lapkričio 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003185 (2 t., b. l. 132–133).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2014 m. gruodžio 19 d. plėšimo), ir jam paskirti 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2015 m. sausio 16 d. plėšimo), ir jam paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesius laisvės atėmimo, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo), ir R. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.) išbūtą laiką, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. balandžio 15 d. 22 val. iki 2015 m. balandžio 16 d. 12.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš R. J. priteisti atlyginti:

1) nukentėjusiajam S. R. 237,48 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos;

2) nukentėjusiajai M. K. 330,32 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir trisdešimt du euro centus) turtinės žalos;

3) nukentėjusiajai Ž. K. 1437,92 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt du euro centus) turtinės žalos;

4) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 61,77 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt septynis euro centus) už S. R. gydymą ir 197,15 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir penkiolika euro centų) už M. K. gydymą.

Iš R. J. priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1562,10 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus ir dešimt euro centų) dėl kaltinamojo atgabenimo į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis