Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-13616-1135/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas) įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 193,89 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 3 d.) priteisimo, priteisiant ne daugiau nei 70,30 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp 2019 m. spalio 3 d. Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartimi pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ atsakovui suteikė 200,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovės pateikta sąskaitos išrašo kopija patvirtina, kad 2019 m. kovo 3 d. 200 Eur suma buvo pervesta į atsakovui priklausančią Luminor bank AS banko sąskaitą. 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu pradinis kreditorius paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą, kuris sudarė 44,66 Eur, 2020 m. balandžio 21 d. – informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2020 m. gegužės 7 d., skolos suma pranešimo parengimo dieną – 44,89 Eur. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedu Nr. 4 pradinis kreditorius perleido ieškovei UAB Legal Balance reikalavimo teisę į atsakovo 233,04 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 193,89 Eur pagrindinė skola, 31,41 Eur palūkanos, 7,74 Eur administracinio mokesčio suma. 2020 m. gegužės 11 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo atsakovą apie 2020 m. gegužės 8 d. perimtą reikalavimo teisę į jo 233,04 Eur įsiskolinimą.

11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl iš dalies tenkinto reikalavimo - dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 193,89 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 3 d.) priteisimo, nurodant, kad ne daugiau nei 70,30 Eur, savo poziciją grindžia tuo, kad teismas neteisingai aiškino naujausią kasacinio teismo praktiką dėl apeliantės teisės reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taip pat nurodo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 1.9. p. numatyta, kad kredito kaina (pelno palūkanos) apskaičiuota preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Kadangi atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo grafike numatytų įmokų ir dėl to sutartis buvo nutraukta, apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 193,89 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 3 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Pabrėžia, kad sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu (palūkanoms mažėjant), yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

12. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, negali būti reiškiamas po sutarties pasibaigimo, nes pagal sukeliamus teisinius padarinius sutarties pasibaigimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis, šaliai pažeidus sutartį, keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

13. Nagrinėjamu atveju iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutartis galiojo iki 2022 m. spalio 3 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Tai yra paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

14. Iš Standartinės informacijos apie Vartojimo kreditą, t. y. Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 82,34 procentų, o fiksuota metinė palūkanų norma – 39 procentai, suteiktas vartojimo kreditas ir taikomos palūkanos - 200 Eur, 142,36 Eur - 39% metinių palūkanų. Iš įmokų mokėjimo lentelės matyti, jog mokamos palūkanos, tinkamai vykdant sutartį, mažėja. Pastebėtina, kad apeliantė vienais apeliacinio skundo argumentais teigia, jog nutraukus su atsakove sutartį dėl jos pažeidimo, mažėjančių palūkanų dydis atsakovei nebegali būti taikomas ir skaičiuotina tik 39 proc. metinių palūkanų suma iki visiško iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 3 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Kitais argumentais nurodo, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai neatitinka su atsakove sudarytų Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų. Sutarties specialiuose sąlygose nurodyta 142,36 Eur suma (skaičiuojant 39 % metinių palūkanų) ir yra būtent ta suma, kurią apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti. Tai, jog pasak apeliantės, ji pritaikė atsakovui paskolos mokėjimo būdą (anuitetas), su mažėjančiomis palūkanomis, tik tuo atveju, jei sutartis bus tinkamai vykdoma, nepaneigia Sutarties specialiuose sąlygose nurodytos atsakovės mokėtinos 142,36 Eur bendros palūkanų sumos. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys susitarė dėl 142,36 Eur palūkanų mokėjimo, o sprendimu priteista ieškovei 40,81 Eur ir 31,25 Eur (negautų pajamų ir mokėjimo palūkanų), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 70,30 Eur (142,36 Eur – 40,81 Eur – 31,25 Eur). Priešingu atveju, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo (tikėjosi) gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo naujausio kasacinio teismo išaiškinimų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių nepakeistą.