Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.3.6.4.5; 2.1.8; 2.12.2

2026 m. balandžio 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2026 m. kovo 20 d., apie 13.53 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, paėmė veržliasukį „DeWalt DCF961N“, kurio vertė 359 Eur, ir išėjo už jį nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė – veržliasukio nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, o veržliasukis grąžintas į prekybą, taip pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti, nedidelės – 359 Eur vertės, turtą.

Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Š. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Pasistengs daugiau taip nedaryti. Paaiškino, kad kovo 20 d. susiklostė nepalankios aplinkybės. Jam reikėjo pinigų kelionei, kad galėtų grįžti namo, todėl nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, pasiėmė prekę ir nesumokėjęs išėjo, net nebėgo. Apsauginis atidarė duris, jis (A. Š.) apsisuko ir suprato, kad neapsimoka bėgti, todėl priėjo prie jo. Apsauginis sučiupo jį už rankos ir nuvedė į apsaugos kambarį, kur sulaukė policijos. Buvo surašytas protokolas, po to jį paleido.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad neturėjo pinigų grįžti namo, buvo Vilniuje, pats yra iš (duomenys neskelbtini). Nelabai sekėsi su darbais, planavo padirbti ir tada grįžti namo, tačiau nieko nesigavo. Nenorėjo prašyti tėvų pinigų ar skolintis iš draugų, todėl nusprendė vogti. Jeigu būtų pavykę įsidarbinti, nebūtų ėmęs svetimo daikto ir tokių dalykų nedarytų. Tuo metu galvojo paimti prekę ir ją parduoti, o už gautus pinigus nuvykti namo. Jis pats prisidavė apsaugos darbuotojui. Išėjęs iš prekybos centro pasuko į dešinę, gal apie 20 metrų paėjo ir išgirdo, kad atsidaro durys. Atsisuko ir suprato, kad neapsimoka bėgti, todėl priėjo prie apsauginio, atidavė pavogtą dėžutę. Dėžutė nebuvo apgadinta, grąžino ją tokios būklės, kokios ji ir buvo. Finansinė padėtis yra prasta, ieško darbo pagal individualią veiklą. Neieško darbo kokioje nors bendrovėje, nes neranda tinkamo. Dėl vagystės paaiškino, kad negerai, kai tokie dalykai nutinka, geriau, kad tokių dalykų nebūtų. Gailisi, blogai vertina savo veiksmus. Šiuo metu viešieji darbai būtų geriausias sprendimas. Negali tiksliai nurodyti mėnesinių pajamų, nes jų nežino (b. l. 93-97).

Teisiamojo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas E. E. parodė, kad įmonės pozicija yra griežta, visada informuoja, jeigu įvyksta vagystės ir susitaikymo nebus (b. l. 93-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Š. parodė, kad dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Paaiškino, kad 2026 m. kovo 20 d., apie 14.00 val. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žinojo, kad vogs, nes reikėjo pinigų, neturėjo kaip grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Autobusu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilnių, nes turėjo darbo pasiūlymą. Kai atvyko į Vilnių, bandė susisiekti su žmogumi, pas kurį ir važiavo dirbti, tačiau jis neatsiliepė. Todėl nuėjo į minėtą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, nes reikėjo pinigų autobusui ir kitoms asmeninėms reikmėms. Kai užėjo į parduotuvę, nuėjo iki prekių lentynos, kur buvo sudėti statybiniai įrankiai, apžiūrėjo prekes, esančias ant lentynos. Nuo lentynos paėmė būtent įtarime nurodytą prekę, dėl jos vertės. Kai paėmė prekę nuo lentynos, pradėjo eiti link įėjimui skirtų vartelių, tada sustojo prie automatinių praėjimo vartelių, sulaukė, kol praeis žmogus, kad varteliai atsidarytų ir galėtų išeiti iš parduotuvės. Kai ėjo pro vartelius, rankas su preke laikė iškėlęs į viršų, virš įrengtos magnetinės signalizacijos vartelių, kad nesuveiktų signalizacija. Signalizacija suveikė, bet jis vis tiek išėjo iš parduotuvės. Kai išėjo iš prekybos centro, pasuko į dešinę, ir šiek tiek paėjęs išgirdo, kad atsidarė durys, todėl atsisuko pasižiūrėti kas ten. Atsisukęs pamatė apsaugos darbuotoją, nebėgo, ir nuėjo iki jo. Apsaugos darbuotojas jį paėmė už rankos ir nuvedė į sulaikymo kambarį. Apsaugos darbuotojas paėmė prekę ir tuo pačiu patikrino jo kuprinę. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2026 m. kovo 20 d. darbą pradėjo 08.00 val. ir darbą baigs 21.00 val. Dirba saugomame objekte – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13.50 val., būdamas apsaugos poste, stebint parduotuvės patalpas per vaizdo stebėjimo kameras, pastebėjo vyrą, kuris užėjęs per centrinį parduotuvės įėjimą iš karto nuėjo į elektrinių darbo įrankių skyrių. Kadangi vyras atrodė netvarkingai, t. y. buvo apsirengęs purvinais rūbais, su savimi turėjo suplyšusią kuprinę, visą laiką stebėjo jį per vaizdo stebėjimo kameras. Pamatė, kad minėtas vyras nuo stelažo su prekėmis paėmė supakuoto elektrinio įrankio dėžę ir pradėjo eiti kasų kryptimi, tačiau sustojo ties įėjimo į parduotuvę salę, kur įrengti automatiniai praėjimo varteliai bei signalizacijos sienelės. Sulaukęs momento, kai dėl į salė įeinančių pirkėjų varteliai atsidarė, jis išėjo pro šiuos vartelius iš parduotuvės salės. Eidamas vyras prekę laikė rankoje ir praeidamas pro signalizacijos sieneles pakėlė ranką į viršų, aukščiau nei signalizacijos sienelių aukštis, ir iš karto išėjo iš parduotuvės pastato pro centrinį įėjimą. Jis (V. B.) išbėgo iš parduotuvės pastato ir pasivijo vyrą gatvėje, prie parduotuvės. Pas minėtą vyrą buvo aptikta prekė, t. y. veržliasukis „Dewalt DCF961N“, kurio vertė yra 359 Eur. Prekė buvo supakuota gamintojo dėžutėje su apsaugos žyma, nesugadinta ir tinkama grąžinimui į prekybą. Nuvedus vyrą į tarnybinę patalpą, buvo iškviesta policija. Įvykis yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Prekę pavogusio asmens nepažįsta, anksčiau niekada nematęs (b. l. 27-30).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2026 m. kovo 20 išraše užfiksuota, kad 2026 m. kovo 20 d., 14.13 val., apsaugos darbuotojas pranešė, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ sulaikytas nesusimokėjęs asmuo (b. l. 8).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. kovo 20 d. pareiškime nurodyta, kad 2026 m. kovo 20 d., 13.53 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo sistemos pagalba prekybos centro salėje buvo pastebėtas pilietis, kuris paima prekę ir išneša ją pro įėjimo į prekybos centrą vartelius. Sulaikytasis prisistatė – A. Š.. Pas sulaikytąjį rasta ir paimta neapmokėta ir nesugadinta prekybos centro prekė – vienas veržliasukis „Dewalt DCF961N“, kurio kodas – 000101126863. Prekės būklė nesugadinta, 1 vnt. kaina – 359 Eur (b. l. 9).

Įvykio vietos (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini)) 2026 m. kovo 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, teritorija nėra aptverta. Į parduotuvės patalpas patenkama pro slenkančias stiklines duris. Už dvejų įėjimo durų matoma prekybos salė. Priešais įėjimo salę, matomi dveji apsaugos varteliai. Praėjus pro vartelius ir pasukus į dešinę, matomos prekių eilės, suskirstytos pagal skyrius. Virš praėjimų kabo nurodomosios lentelės, ant kurių nurodyti prekių skyrių pavadinimai. Priėjus prie lentelės su užrašu „El. įrankiai, El. įrankių priedai“, pasukus į kairę pusę, kur iš abiejų pusių yra įrengtos prekių lentynos. Kairėje pusėje matoma prekių lentyna, kurios apačioje stovi dėžės su prekėmis. Virš dėžių, prie prekių laikiklio sienelės, yra pritvirtintos prekės su kainų etiketėmis. Dešiniajame viršutiniame kampe matomas prie sienos pritvirtintas geltonos su juodu spalvų veržliasukis, ant kurio yra užrašas: „DeWalt 18V XR BRUSHLESS“. Virš jo matoma kainos etiketė, prie kurios yra Nr. 40. Ant geltonos spalvos etiketės nurodyta: „Akumuliatorinis smūginis veržliasukis dewaltDCF961N-XJ 18V“. Etiketėje nurodytos kainos: „Lojaliems – 319 Eur/vnt. ir „kaina be kortelės 359 Eur/vnt.“. Taip pat ant etiketės yra nurodytas brūkšninis kodas „5035048789209“. Apžiūros metu, apatinėje lentynoje, ties vieta, pažymėta Nr. 40, matomos stovinčios dvi geltonos spalvos dėžės su užrašais „18V LITHIUM ION“, „DCF961N“, „XR BRUSHLESS“. Ant dėžių matomos apsaugos žymos (b. l. 16- 24).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2026 m. kovo 20 d. protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas V. B. pateikė apžiūrai prekę – veržliasukį „Dewalt DCF961N“, kurį 2026 m. kovo 20 d. paėmė iš asmens, pasikėsinusio pavogti šią prekę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34).

Daiktų (geltonos spalvos kartoninės dėžės su užrašu „DeWalt“) 2026 m. kovo 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra geltonos spalvos kartoninė dėžė su užrašu „DeWalt“. Ant dėžės yra pavaizduotas įrankis – veržliasukis. Ant dėžės yra užrašai: „16V LITHIUM ION“, „DCF961N“, „XR BRUSHLESS“. Apžiūros metu dėžė yra uždaryta, išorinių dėžės pažeidimų nenustatyta. Apžiūros metu ant dėžės yra uždėta apsaugos žyma, kurią apžiūrėjus apgadinimų nepastebėta. Pakėlus dėžę, jaučiama, kad dėžė nėra tuščia, jos viduje yra svorio turintis objektas (b. l. 35-41).

2026 m. kovo 20 d. pakvitavimu V. B. buvo grąžintas veržliasukis „Dewalt DCF961N“. V. B. patvirtino savo parašu (b. l. 42-43).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2026 m. kovo 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 4 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „1. Įeina į PC“, kurio trukmė – 9 sekundės. Įraše fiksuojamas įėjimas į parduotuvę, laikotarpiu 2026 m. kovo 20 d., nuo 13:38:52 iki 13:39:02. Jame matoma, kaip pro parduotuvės automatiškai atsidarančius vartelius praeina vyras. Vyras vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, vilkintis juodos spalvos striukę, juodos spalvos „Adidas“ sportines kelnes, avintis pilkos spalvos batus, ant pečių užsidėjęs kuprinę. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „2. Pasiima prekę“, kurio trukmė – 01.39 min. Įraše fiksuojamos parduotuvės prekių lentynos su statybiniais įrankiais, laikotarpiu 2026 m. kovo 20 d., nuo 13:50:04 iki 13:51:43. Jame matoma, kaip anksčiau minėtas vyras ateina tarp šių lentynų ir apžiūri prekes. Tada abejomis rankomis nuo lentynos paima geltonos spalvos dėžę, ją apžiūri ir išeina iš šio prekių skyriaus. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „3. Išeina iš PC“, kurio trukmė – 12 sekundžių. Įraše fiksuojamas dalis parduotuvės salės vaizdo ir automatiniai varteliai, skirti įėjimui į parduotuvę, laikotarpiu nuo 13:52:23 iki 13:52:35. Jame matoma, kaip anksčiau minėtas vyras, su preke, išeina iš parduotuvės pro įėjimui skirtus vartelius. Vyras eidamas pro vartelius rankas laiko pakėlęs virš galvos. Vyras išeina iš parduotuvės. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „4. Išeina iš PC“, kurio trukmė – 12 sekundžių. Įraše fiksuojamas įėjimas į parduotuvę, laikotarpiu 2026 m. kovo 20 d., nuo 13:52:25 iki 13:52:37. Jame matoma, kaip anksčiau minėtas vyras išeina iš parduotuvės pro įėjimui skirtus vartelius. Vyras eidamas pro vartelius, rankas su preke laiko pakėlęs virš galvos. Vyras išeina iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę (b. l. 48-54).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 190 straipsnio redakcija, numato, kad nedidelės vertės turtas, tai turtas, kurio žemutinė vertės riba yra 3 MGL (150 Eur), o jo viršutinė vertės riba siekia 10 MGL (500 Eur). Tuo atveju, jeigu asmens pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) vertės ribą, tokie asmens veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad A. Š. 2026 m. kovo 20 d., apie 13.53 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ir tokiais savo veiksmais realizavo BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad bylai aktualiu laiku – 2026 m. kovo 20 d., apie 14.00 val. lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė prekę ir nesusimokėjęs už ją išėjo iš parduotuvės, ko pasėkoje buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Kaltinamasis detalizavo, kad tą dieną buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės, kadangi finansinė padėtis prasta, reikėjo pinigų kelionei namo į (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė pavogti prekę ir ją pardavus nusipirkti kelionės bilietą. Jis užėjęs į parduotuvę, pasiėmė veržliasukį ir su juo bandė išeiti iš parduotuvės, tačiau jau pasiekęs ir praėjęs pro parduotuvės apsaugos vartelius, pamatė parduotuvės apsaugos darbuotoją ir nusprendė jam grąžinti paimtą prekę (b. l. 60-63, 93-97). Teismas šiais kaltinamojo pateiktais parodymais neturi pagrindo abejoti, kadangi jie atitinka ir tiesiogiai kaltinamojo veiksmus per vaizdo stebėjimo kameras mačiusio apsaugos darbuotojo V. B. parodymus, kuriuose šis patvirtino, kad 2026 m. kovo 20 d., apie 13.50 val. dirbant saugomame objekte – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo per centrinį parduotuvės įėjimą įeinantį vyrą, kuris dėl išvaizdos požymių atrodė įtartinai. Jis jį nusprendė stebėti per vaizdo stebėjimo kameras, kai pamatė, kad minėtas vyras nuo prekių stelažo paėmė elektrinio įrankio dėžę ir pradėjo eiti kasų kryptimi. Asmuo sulaukęs, kol dėl į prekybos salę įeinančių klientų varteliai atsidarė, išėjo pro juos iš parduotuvės salės. Asmeniui vos tik išėjus iš parduotuvės pastato, jis pastarąjį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus, o paimta prekė nesugadinta grąžinta į prekybą. (b. l. 27-30). Bylai aktualiu laiku atliktus kaltinamojo A. Š. nusikalstamus veiksmus, o būtent – parduotuvėje buvusios prekės paėmimą ir bandymą ją išsinešti ir parduotuvės, patvirtina ne tik pirmiau aptarti ir šioje dalyje esminėse aplinkybėse sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pateikta vaizdinė medžiaga, detalizuota 2026 m. kovo 23 d. apžiūros protokole, iš kurios yra matomas tiek kaltinamojo atliktas veržliasukio paėmimo veiksmas, tiek pastarojo bandymas pasišalinti iš parduotuvės (b. l. 48-54). Galiausiai, kaltinamojo A. Š. bylai aktualiu laiku ir vietoje bandytos pagrobti prekės pobūdį ir vertę, kurios, be kita ko, neginčijo ir pats kaltinamasis, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. kovo 20 d. pareiškimas (b. l. 9).

Taigi, remiantis pirmiau teismo aptartais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. bylai aktualiu laiku ir vietoje – 2026 m. kovo 20 d., apie 13.53 val. užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė veržliasukį „DeWalt DCF961N“, kurio vertė 359 Eur, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 359 Eur vertės turtą. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – veržliasukio paėmimas, bandydamas jį išnešti iš parduotuvės nesumokant, patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL vertės dydžio. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo bandoma pagrobti prekė yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, išsinešdamas ją, jis šios prekės savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o būtent – atitinka 359 Eur sumą, darytina išvada, jog kaltinamajam inkriminuota ir teismo pripažinta padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, o kaltinamojo A. Š. kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su svetima nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Aptariant kaltinamąjį A. Š. charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog pastarasis yra neteistas (b. l. 66), tačiau administracinėn atsakomybėn per penkerių metų laikotarpį yra trauktas šešis kartus, taip pat ir už smulkios vagystės padarymą, dalį paskirtų baudų sumokėjęs (b. l. 73-79). Sodros duomenimis, pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (b. l. 80-82), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ieško darbo (b. l. 93-97).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį A. Š. ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o šioje byloje aptariama nusikalstama veika yra labiau vienkartinis, lengvabūdiškas atvejis, todėl teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Š. už padarytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga ir darys teigiamą įtaką A. Š. elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su viešųjų darbų bausme, nurodydamas, kad ši bausmė būtų geriausias sprendimas, atsižvelgiant į pastarojo dabartinę finansinę padėtį.

Kaltinamasis A. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. Š. neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 26 d. pažymoje Nr. APD- 2026-03547 dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam A. Š. baudžiamojoje byloje advokatas M. Girdiušas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 112,50 Eur (b. l. 98-99).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi, esant šiai aplinkybei gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į jau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2026 m. kovo 23 d. nutarimu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Š. netenkinti.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai;

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

3. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą;

4. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.