Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-324-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
2A-324-580/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02306-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
A. Ž., S. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sigmista”
Civilinė byla Nr. 2A-324-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02306-2016-7Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Ž. ir S. Ž. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir S. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sigmista” dėl netinkamo sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovai A. Ž. ir S. Ž. prašė iš atsakovo UAB „Sigmista” priteisti 6 543,96 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo miškų ūkio paskirties, 3,1500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutiko, kad jiems priklausančiame žemės sklype (kv. 50, skl. 8, plotas 1,80 ha, skl.. 9, plotas 1,20 ha) būtų atliktas einamasis miško kirtimas, kurio metu būtų iškirsta ne daugiau kaip 180 ktm likvidinio medienos tūrio. Miškininkas R. K. 2014-07-21 sudarė tarpinio naudojimo kirtimo brėžinius, kuriuose numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris siekė 265 ktm (722 medžiai) ir pateikė Valstybinės miškų tarnybos padaliniui. Brėžiniai ieškovams susipažinimui nepateikti, įteiktas tik Pranešimas apie ketinimus kirsti mišką (toliau – Pranešimas), kurį ieškovai 2014-07-29 pateikė Valstybinės miškų tarnybos padaliniui. 2014-07-29 sudaryta Stataus miško pirkimo sutartis Nr.20140729-2 (toliau – Sutartis), kuria pardavėjas pardavė pušies medieną stačiu mišku pagal Pranešimą. Sutarties pasirašymo dieną atsakovas atsiskaitė, tačiau apie kirtimo pabaigą neinformavo bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu iškirstos medienos ieškovams neperdavė.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi ieškovai nėra miškininkai, 2014 m. rudenį užsukę į mišką, jie negalėjo objektyviai įvertinti iškirstos medienos tūrio ir iš karto kreiptis dėl žalos atlyginimo. Po miškų kirtimo savininkai privalo atnaujinti duomenis miškų valstybės kadastre. Tai ieškovai sužinojo kreipęsi dėl pažymos apie jų medynų vidutinę rinkos vertę ir suprato esantys apgauti. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai 2016-04-27 atliko iškirstų medžių kiekio ir tūrio pagal miško masyve išlikusius kelmus skaičiavimus. Paaiškėjo, kad miško iškirsta daugiau, iškirsti 1 074 medžiai.

Ieškovai nurodė, kad likvidinės medienos ieškovams priklausančiame miško žemės sklype iškirsta medienos 342,616 ktm. Pagal Sutartį numatyta iškirsti 265 ktm, atsakovas pasisavino 77,616 ktm. Pagal viešai skelbiamą informaciją ktm kainuoja 60 Eur, viso žala sudaro 4 656,96 Eur. Per einamąjį kirtimą 3 ha miško plote galėjo būti iškirsta ne daugiau kaip 180 m³/ha, o buvo iškirsta 342,616 m³/ha (342,616 - 180 = 162,616 m³), kas sudaro 48 proc. (162,616 : 342,616 = 0,48), tai nuo kirtimo datos (2014-09-01) iki dabar ieškovai neteko prieaugio 24,192 tūrio, ktm (8,43 / ha × 3 ha × 48 proc. × 2,6 (2 m. 6 mėn.) = 31,45) Šis prieaugis pinigine išraišką sudaro 1 887 Eur (31,45 × 60 = 1887). Ieškinio suma 6 543,96 Eur (77,616 × 60 +1887 = 6 543,96).

Dokumentai apie medienos gabenimą ir gamybos baro ataskaita nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, matyti, kad mediena buvo vežama 2014-09-15 ir po 2014-09-19, todėl gali būti, kad nenumatytas medienos kiekis nebuvo apskaitytas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m liepos mėn. sutarė atlikti einamąjį miško kirtimą ieškovams priklausančiame žemės sklype ir įsigyti nukirstą pušies medieną stačiu mišku. Susitarus dėl 265 ktm tūrio miško einamojo kirtimo, miško ūkio kvalifikaciją turintis specialistas R. K. paruošė miško kirtimo projektą, sudarė miško kirtimo brėžinius, pažymėjo kirstinus medžius. 2014-07-21 parengus miško kirtimo planą, ieškovai pasirašė Pranešimą. Sutartimi ieškovė leido iškirsti 265 ktm, o atsakovas sumokėjo 18 020 Lt. Miško kirtimo darbai atlikti 2014 m. rugsėjo 15-19 dienomis: 2014-09-15 (38,2 m³), 2014-09-16 (75,4 m³), 2014-09-18 (76,3 m³), 2014-09-19 (75,1 m³). Medienos gabenimo lapai patvirtina, kad atsakovas iškirto 265 m³ medienos. UAB „Sigmista" gamybos baro ataskaita ir išrašas iš apvalios medienos registravimo žurnalo patvirtina, kad nuo 2014-09-15 iki 2014-09-19 į atsakovo cechą pristatyta 265 m³ medienos.

Ieškovai nepateikia įrodymų, kad atsakovas viršijo Sutartyje ir Pranešime nustatytą likviduotiną miško tūrį. Ieškovai pretenzijas pradėjo kelti praėjus beveik dvejiems metams nuo Sutarties įvykdymo, kelmų skaičiavimai atlikti tik 2016-04-26. Teigė, kad neturi informacijos, koks tikslus iškirstų medžių vienetų skaičius. Sutartyje nustatyto likvidžios medienos tūrio jis neviršijo. Mediena į atsakovui priklausantį apdirbimo cechą iš skirtingų šaltinių tiekiama nuolat. Iki 2014-09-15 ir po 2014-09-19 mediena buvo vežama iš kitų šaltinių ir pagal kitus leidimus kirsti mišką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atsakovo turėtas 2 299 Eur atstovavimo išlaidas sumažino iki 1400 Eur ir iš kiekvieno ieškovo priteisė po 700 Eur. Nustatė, kad ieškovai 2014-07-29 sudarė Stataus miško pirkimo sutartį, kuria sutarė, kad ieškovai leidžia atsakovui atlikti einamąjį miško kirtimą, kurio metu numatoma iškirsti 265 ktm likvidinį medienos tūrį, o atsakovas sumoka 18 020 Lt. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai 2016-04-27 atliko iškirstų medžių kiekio ir tūrio pagal išlikusius kelmus skaičiavimus ir rado 1 074 kelmus. Perskaičiavus kelmų skersmenis į augusių medžių skersmenis 1,3 m. aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo apskaičiuoti stiebų ir likvidinis medžių tūriai. Nustatyta, kad iškirsta 342,616 m³ ± 15 proc. likvidinės medienos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė neteisėtų veiksmų. Miško kirtimo darbai atlikti 2014 m. rugsėjo 15-19 dienomis. Iš medienos gabenimo lapų, UAB „Sigmista" gamybos baro ataskaitos už 2014 m. rugsėjo mėn. ir išrašo iš apvalios medienos registravimo žurnalo matyti, kad iškirstas kiekis neviršytas. Liudytojas R. K. parodė, kad atžymint medžius kirtimui ir juos kertant ieškovai neišreiškė noro dalyvauti. Liudytojas nurodė, kad jis atrinko ir pažymėjo kirstinus medžius, medžių taškavimo lapuose nurodė, kad turi būti iškirsta 722 pušys. Liudytojas V. P. parodė, kad prižiūrėjo, jog nebūtų išpjauta netaškuotų medžių, skaičiavo kiekvieną išpjautą rąstą, rąsto gale rašė medienos diametrą. Nurodė, kad nerealu išpjauti 352 nepažymėtus medžius. Liudytojas J. K. parodė, kad matavo, kiek vežama medienos, užpildė medienos gabenimo važtaraščius ir išvežė medieną iš miško.

Ieškovai 2014 m. rugsėjį pastebėję, jog iškirsta daugiau medžių nei numatyta Sutartyje, nesikreipė į policiją ir nesiėmė kitų aktyvių veiksmų, kelmų skaičiavimai ir matavimai atlikti tik 2016-04-26, pretenziją išsiuntė tik 2016-05-26. Ieškovai neįrodė, kad atsakovas iškirto 342,616 ktm medienos, o vadovavosi tik prielaida, jog neteisėtai iškirsta papildomai 77,616 ktm miško.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nurodė, kad apylinkės teismas neįsigilino į tai, jog pirminio susitikimo metu su UAB „Sigmista" direktoriumi S. S. ir miškininku R. K. buvo tartasi, kad bus atliktas einamasis miško kirtimas, kurio metu bus iškirsta ne daugiau kaip 180 ktm likvidinio medienos tūrio. Vadovaujantis aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių 2 punktu miško kirtimai skirstomi į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus. R. K. pažymėjo kirstinus medžius ir paruošė miško kirtimo projektą jau 722 medžiams iškirsti kas sudaro 265 ktm likvidinės medienos tūrio, dokumentus paruošė ieškovų neinformavęs ir nepranešęs, kokie medžiai bus pažymėti kirtimui ir kada žymėjimas bus atliktas. 265 ktm likvidinės medienos kiekis buvo įrašytas į UAB „Sigmista" iniciatyva paruoštą Sutartį. R. K. nesivadovavo Miško kirtimų taisyklių 3 priede nurodyta tvarka, kad vykdant ugdomuosius miško kirtimus, visi medžiai skirstomi į tris kategorijas, o prie kirstinų medžių priskiriamos tam tikros rūšys. Tarpinio naudojimo kirtimo brėžiniai ieškovams nepateikti, todėl ieškovai nežinojo, kad biržės taksavimo lape kirtimui buvo pažymėta padarinė mediena: stambūs, vidutiniai ir smulkūs medžiai, t. y. sveiki, brandūs medžiai ir tik nežymus kiekis malkinės medienos. Trakų teismas neįvertino einamojo kirtimo tikslų, to, kad peržengtas pirminio susitikimo metu aptartas 180 ktm likvidinės medienos tūris bei kirsti pasirinkti sveikiausi ir geriausi medžiai. R. K. yra ir buvo UAB „Sigmista“ samdomas darbuotojas, nors pirmojo susitikimo metu ieškovams prisistatė miškininku ir miško sklypo įvertinimo aktuose pasirašė kaip VĮ Trakų miškų urėdijos darbuotojas.

Sutartis sudaryta tik atsakovui palankiomis sąlygomis. Sutartyje neaptarta viena iš esminių sutarties sąlygų – apvalios medienos priėmimo-perdavimo tvarka. Pažeisti Sutarties 6.2.4 punkto reikalavimai, atsakovas neatliko gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos matavimų ir nevedė apskaitos, kaip tai nustato aplinkos ministro 2007-12-12 įsakymu Dl-672 patvirtintas Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas. Pagal Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo 3 punktą medienos priėmimą turėjo vykdyti nepriklausomi medienos matuotojai arba fiziniai asmenys, kuriuos sieja darbo santykiai su pardavėjais bei kurių sąrašas tvirtinamas Miškų urėdijos miškų urėdo įsakymu. Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad vežant pirkėjui mediena, kurią priims nepriklausomi medienos matuotojai, išrašomi medienos važtaraščiai. Atsakovas pateikė Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo laukos aprašo priedą Medienos gabenimo lapus, kuriuo vadovautis negalėjo, nes Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašas (toliau – Gabenimo tvarkos aprašas), patvirtintas aplinkos ministro 2004-06-03 įsakymu Nr. D1-313 nurodė, kad medienos vežėjas yra fizinis asmuo ir jis gabena daugiau kaip 3 m³ medienos. Kadangi atsakovas yra bendrovė, jis neturėjo teisės pildyti Medienos gabenimo lapų.

UAB „Sigmista" pateikta gamybos baro ataskaita už 2014 m. rugsėjo mėn. yra vidinės apskaitos dalis. Nei gamybos išlaidų apskaita, nei pirminiai dokumentai norminiais aktais nereglamentuoti. Vadovaujantis Apvaliosios medienos apskaitos medienos ir medienos gaminius gaminančiose įmonėse tvarka (toliau – Apvaliosios medienos apskaitos tvarka), patvirtinta aplinkos ministro 2002-08-22 įsakymu Nr. 452 UAB „Sigmista“, įsigijusi medieną, pagamintą privačiuose miškuose, privalėjo pateikti medienos važtaraštį arba PVM sąskaitą faktūrą ir su miško savininku sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį arba, kai mediena perkama iš kito juridinio ar fizinio asmens, su pastaruoju asmeniu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nepateikė.

Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistų tyrimas parodė, koks medienos kiekis buvo iškirstas, nors buvo apskaičiuoti ir ne visi kelmai, nes dalis kelmų buvo apkrauti šakomis. UAB „Sigmista“ neužtikrino atliekamų darbų kokybės, nes kirtime liko iškirsti platūs valksmai, dalis medžių, kurie buvo pažymėti iškirtimui, palikti, o iškirsti kiti. Tai patvirtino Valstybinės miškų tarnybos 2017-04-12 raštas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų miške galimi tik sanitariniai kirtimai. Tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2017-03-27 raštas Nr. 8K-04-05.

Teismas nepakvietė Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų dėl išvadų apie iškirstą mišką pateikimo, neįvertino, kad ne vien tik miško savininkai matė 2014 m. iškirsto miško vaizdą, bet ir kiti liudytojai, kurie buvo pažymėti 2016-05-26 pretenzijoje. Liudytojas V. P. dirba UAB „Sigmista“ vadybininku-vairuotoju, liudytojas J. K. dirba vairuotoju. Ieškovų pateikti dokumentai pasirašyti su byla nesusijusiu asmenų. Derybose dėl taikos sutarties atsakovas pasiūlė ieškovams sumokėti 1 500 Eur, taip pripažino žalą. Tai, kad ieškovai kreipėsi tik po pusantrų metų negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Trakų teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl analogiškų atsakovo veiksmų.

Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą nepakeistą; ieškovams skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iš kurios 50 procentų skirti atsakovo naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pradeda kvestionuoti pačių pasirašytos Sutarties sąlygas, nepagrįstai teigia, kad susitarta kirsti 180 ktm., kai Sutartyje numatyta 265 ktm. likvidacinio medienos tūrio pirkimas-pardavimas. Už tiek atsakovas atsiskaitė. Ginčijo žalos skaičiavimą. Nurodė, kad 2016-04-26 pamatuota ne 392,58, o 342,61 likvidinės medienos, kad sudarytų 77 ktm. Dauginant žala būtų ne 9 029,83 Eur, o 1 784,09 Eur.

Ieškovai neva pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriuo neva atsisakė 2 485,87 Eur reikalavimo. Ieškovai ne atsisakė nuo reikalavimų, o pažeidžiant CPK 141 straipsnio nuostatas pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą beveik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Tai pagrindžia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų reiškimą.

Ieškovai yra privataus miško savininkai, o atsakovas nėra valstybės įmonė, parduotas status miškas, o ne apvalioji mediena. Stataus miško pirkimo-pardavimo nereglamentuoja viešosios teisės normos, išskyrus miško kirtimą – nereikia leidimo kirsti mišką, tam prilyginamas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką. Apeliantų cituojami teisės aktai netaikytini. Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas netaikomas stačiam miškui ir ne miškų urėdijoms, nacionalinių parkų direkcijoms, valstybinių miškų valdytojams. Prie apeliacinio skundo pateikiami dokumentai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, nors buvo galima dokumentus gauti anksčiau. Raštai nesusiję su Sutarties vykdymu, gauti daugiau nei po dvejų metų po Sutarties įvykdymo, todėl prašė dokumentų neprijungti.

Sutartyje nenumatyta pareiga informuoti ieškovus apie kirtimą, kirtimo pabaigos laikas įtvirtintas Sutartyje, todėl ieškovai galėjo stebėti miško kirtimą. Jeigu atsakovas 2014 metais būtų iškirtęs daugiau medžių, ieškovai dar 2014 metų rudenį būtų nedelsiant galėjo kreiptis į atsakovą ir į teisėsaugos institucijas, tačiau nepaaiškino, kodėl nesikreipė. Po 2014 metų rugsėjo galėjo įvykti daug įvykių, kurie nesusiję su atsakovo veiksmais.

Prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo, reikalavimų pakeitimo, faktinių aplinkybių neobjektyvaus nurodymo, žalos skaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nustačius, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovas viršijo sutartyje numatytą iškertamų status miško medžių skaičių.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinio proceso metu, prijungimo

Ieškovai prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus dokumentus – miško kirtimų klasifikavimo schemą, Valstybinės miškų tarnybos raštus, Trakų rajono policijos komisariato pažymą, Miškų instituto raštą, tačiau nesuformulavo prašymo dėl įrodymų prijungimo ir nepaaiškino, kodėl dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas prašo dokumentų neprijungti, kadangi jie galėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant šalių prašomus prijungti įrodymus nustatyta, jog dokumentai galėjo būti sudaryti bei pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jie parengti pagal ieškovų kreipimusis. Ieškovai turėjo galimybę į institucijas kreiptis anksčiau. Nenustačius pagrindų dokumentams prijungti apeliacinės instancijos teisme, dokumentai neprijungiami ir nevertinami.

Dėl Sutarties sąlygų ir vykdymo

Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovai parduoda, o atsakovas perka 265 ktm likvidacinės medienos (pušies) stačiu mišku pagal pranešimus apie ketinimus kirsti mišką Nr. V2405184. Nurodyta, kad darbas turi būti atliktas iki 2014-12-31. Pardavimo kaina skaičiuojama po 80 Lt už 1 ktm, papildomai paskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Pirkėjas įsipareigoja atlikti gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos matavimus ir vesti apskaitą (Sutarties 6.2.4 punktas). Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016-04-27 rašte Nr. 1207 nurodyta, jog ieškovams priklausančioje miško valdoje atliktas ištisinis kelmų matavimas. Viso apmatuoti 1 074 kelmai. Perskaičiavus kelmų skersmenis į augusių medžių skersmenis 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo apskaičiuoti stiebų ir likvidinis medžių tūriai. Nustatyta, kad viso iškirsta 392,588 kub. m ± 15 proc. stiebų tūrio, o likvidinės medienos – 342,616 kub. m ± 15 proc.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių ikisutartinius santykius ir atsižvelgti į tai, kad ieškovai pirminio susitikimo su UAB „Sigmista“ direktoriumi S. S. ir miškininku R. K. metu tarėsi dėl ne daugiau kaip 180 ktm medienos kirtimo. Jau pirminiame ieškinyje ieškovai nurodė, jog R. K. juos įkalbėjo iškirsti 180 ktm miško, tačiau žalą įrodinėjo, skaičiuodami ne nuo ikisutartinių santykių metu galimai aptarto kiekio (180 ktm), tačiau nuo Sutartyje nurodyto kiekio (265 ktm). Ieškovai patys pildė ir teikė Valstybinės miškų tarnybos padaliniui 2017-07-21 Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką (b. l. 18), kuriame nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris 265 ktm. Toks pat tūris nurodytas Sutartyje, atsakovas pagal Sutartį sumokėjo už 265 ktm. Ieškovų argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo vertinti, jog jie su atsakovu susitarė dėl 180 ktm kirtimo, yra nepagrįstas.

Ieškovai skundėsi, jog R. K. nesivadovavo Miško kirtimų taisyklių 3 priede nurodyta tvarka, kad vykdant ugdomuosius miško kirtimus, visi medžiai skirstomi į tris kategorijas, o prie kirstinų medžių priskiriamos išvardintos medžių rūšys. Miško kirtimo taisyklių 3 punktas (redakcija nuo 2013-04-11 iki 2014-08-12) miško kirtimus skirsto į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus. Miško kitimo taisyklių 52 punktas nurodo, jog pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus Sutartyje bei Pranešime nurodoma, jog bus vykdomas einamasis kirtimas. Pagal teismui pateiktus dokumentus turėjo būti atliktas ugdomasis einamasis kirtimas. Miško kirtimo taisyklių 3 priedas nustato Medžių klasifikavimą vykdant ugdomuosius miško kirtimus bei nurodo, kurie medžiai priskiriami prie kirstinų. Iš Sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė parduoti pušies medieną stačiu mišku, t. y. Sutartimi nusprendė nesilaikyti Miško kirtimo taisyklių 3 priedo reikalavimų. Tikslinių rūšių medžiai priskiriami paskutinei kirstinų medžių kategorijai ir ugdomojo kirtimo metu gali būti kertami tik tada, kai būtina išretinti tankiai augančias medžių grupes. Kadangi byloje nepakanka duomenų, jog būtų galima įsitikinti, kad einamasis kirtimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo metu yra praėję beveik ketveri metai, teisėjų kolegija atskirosios nutarties, kuria praneštų apie galimą pažeidimą, neturi pagrindo priimti.

Ieškovai nurodo, jog atsakovo pateikti dokumentai, kuriais įrodinėjami atsikirtimai į ieškinį bei grindžiama aplinkybė, jog atsakovas neviršijo Sutartyje nustatyto likvidinio tūrio, yra sudaryti ne pagal miško kirtimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, jog civilinio ginčo nagrinėjimo metu vertinami šalių pateikti įrodymai. Įrodymai apibrėžiami kaip bet kokie faktiniai duomenys, kurie padeda nustatyti tam tikras įrodinėtinas aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymų priėmimui nėra nustatytas reikalavimas, kad dokumentai būtų sudaryti laikantis tam tikrą veiklą reglamentuojančių taisyklių reikalavimų. Administracinės teisės nustatytų taisyklių nesilaikymas gali turėti įtakos administracine tvarka skiriant sankcijas už pažeidimus, tačiau tai neužkerta kelio dokumentus, turinčius trūkumų administracinės teisės prasme, laikyti įrodymais civilinėje byloje. Šioje civilinėje byloje nėra reikalinga tirti, ar atsakovo veiksmai atitiko miškų kirtimo procedūras reglamentuojančias teisės normas, tačiau reikalinga nustatyti ieškovų įrodinėjamų veiksmų buvimą ar nebuvimą. Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme yra sąlyga žalos atlyginimui, kai tais veiksmais buvo pakenkta ieškovo interesui, o ne viešajam interesui. Atsakovo veiksmų neatitikimas administracinėje byloje yra reikšmingas tik aiškinantis jo sąžiningumą civiliniuose santykiuose, tikrinant, ar sudarant apskaitą nebuvo sudarytos galimybės netinkamai apskaityti nukirstos medienos tūrį.

Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas pažeidė Sutarties 6.2.4 punkto reikalavimus, kadangi neatliko gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos matavimų ir nevedė apskaitos, kaip tai nustato Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas. Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas nustato apvaliosios medienos priėmimą, perdavimą, perklasifikavimą bei judėjimo fiksavimą apskaitoje ir yra privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms, nacionalinių parkų direkcijoms bei kitiems valstybinių miškų valdytojams (patikėtiniams). Šį aprašą gali taikyti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, gaminantys ir parduodantys medieną (1 punktas). Atsakovas teisingai nurodo, jog šis teisės aktas jam nebuvo privalomas, todėl ieškovų argumentai dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos reikalavimų nesilaikymo neanalizuotini. Gabenimo tvarkos aprašas reglamentuoja apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimą, kai medienos vežėjas yra fizinis asmuo ir jis gabena daugiau kaip 1 m³ medienos (1 punktas), todėl šioje byloje nagrinėjamo kirtimo atveju netaikomas. Ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovo pateikti Medienos gabenimo lapai sudaryti pagal kirtimui netaikomą Gabenimo tvarkos aprašą. Ieškovai nurodo Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos reikalavimų nesilaikymą, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų nėra aiškus šio argumento turinys. Ieškovai teigia, kad atsakovas privalėjo pateikti medienos važtaraštį arba PVM sąskaitą faktūrą ir su miško savininku sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Viena vertus, santykiuose su ieškovais dėl medienos įsigijimo pateikti atsiskaitymo dokumentai bei Sutartis, kita vertus, ieškovai nepareiškė reikalavimo, kad atsakovas pateiktų dokumentų dėl medienos įsigijimo pagal kitus apvalios medienos registravimo žurnalo įrašus iki 2014-09-15 ar po 2014-09-19. Nepareikalavus tokių dokumentų, negalima daryti išvados, jog apvalios medienos registravimo žurnale esantys įrašai yra suklastoti. Analizuojant ieškovų argumentus nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovas pažeidė Sutarties 6.2.4 punkto reikalavimus, kadangi neatliko gaminamos ir parduodamos medienos produkcijos matavimų. Atsakovas teismui pateikė dokumentus, jog jis atliko apskaitą tiek gabenimo metu, tiek gamybos bare. Kadangi nėra pateikta įrodymų, jog ši apskaita neatitinka faktinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais dokumentais.

Sutiktina su ieškovų pozicija, jog atsakovo pateikti dokumentai yra vidinės apskaitos dokumentai, jie nėra patvirtinti oficialių institucijų ir didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai neturi. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių įrodymus dėl iškirstų medžių kiekio ir padarė teisingą išvadą, jog remdamiesi vien tik Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016-04-27 pažyma ieškovai neįrodė, kad atsakovas iškirto daugiau medžių nei buvo numatyta Sutartyje. Matuotojai apmatavo 1 074 kelmus, tačiau nenustatė, kada medžiai buvo nupjauti. Remtis vien šiuo dokumentu tenkinant ieškinį, kai kitais įrodymais nebuvo patvirtinti atsakovo neteisėti veiksmai, nebūtų teisinga. Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas pateikė vidinės apskaitos dokumentus, kurių teisingumą patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas R. K., J. K. ir V. P. teismo posėdžio metu detaliai paaiškino miško kirtimo eigą bei tuo patvirtino atsakovo pateiktų dokumentų teisingumą. Nors liudytojai yra atsakovo darbuotojai, tačiau byloje nebuvo nustatyti kokie nors nepriklausomi liudytojai, kurie būtų stebėję miško kirtimo ar medienos gabenimo darbus. Ieškovai nurodo, jog teismas turėjo spręsti dėl 2016-05-26 pretenzijoje nurodytų asmenų iškvietimo. 2016-05-26 pretenzijoje nurodyta, kad 2014 m. rudenį ieškovai vyko apžiūrėti praretinto miško, tai gali patvirtinti S. B. ir A. B. Kadangi byloje nagrinėjamas teisinis santykis nėra viešojo intereso dalykas, tai rūpintis įrodymų teismui pateikimu buvo ieškovų, o ne teismo pareiga. Teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų bei kviesti liudyti taip pat ir Valstybinės miškų tarnybos specialistų. Jeigu ieškovai laikė, kad šie specialistai gali paliudyti reikšmingus faktus, ar, kad byloje reikalingas ekspertinis tyrimas, jis turėjo pareikšti teismui prašymus. Civilinėse bylose teismas turi teisę rinkti įrodymus tik tada, kai reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Liudytojas R. K. paaiškino, kad Miško sklypo įvertinimo akte nurodyta VĮ Trakų miškų urėdija yra rašto adresatas. Dėl to negalima pagrįsti ieškovų argumento, jog liudytojas siekė juos suklaidinti, kad yra urėdijos darbuotojas. VĮ Trakų miškų urėdijos kontaktai, darbuotojų pavardės yra skelbiamos internetiniame puslapyje, todėl, esant abejonei, ieškovai galėjo pasitikrinti informaciją.

Ieškovai aiškino, kad atsakovas pažeidė jų teises, nes nesudarė galimybės dalyvauti miško kirtimo bei gabenimo procedūrose. Tarpinio naudojimo kirtimo brėžiniai ieškovams nepateikti, todėl ieškovai nežinojo, kad biržės taksavimo lape buvo pažymėta kirtimui padarinė mediena. Ieškovai sudarė Sutartį, pateikė Pranešimą Valstybinei miškų tarnybos padaliniui, jiems buvo gerai žinoma apie būsimus kirtimus, tačiau jie kirtimų eiga nesidomėjo, todėl visos pretenzijos dėl to, kad dokumentai medžių kirtimui paruošti jų neinformavus ir nepranešus, yra nepagrįsti.

Taip pat nepagrįstais pripažįstami ir ieškovų argumentai, jog derybose dėl taikos sutarties atsakovas pripažino ieškinį, nes siūlė atlyginti dalį žalos. Teisinę reikšmę turi tik ieškinio pripažinimas, pareikštas CPK 140 straipsnio tvarka. Derybose dėl taikos sutarties šalių išsakytos pozicijos nėra ieškinio pripažinimas ir kaip atskiras įrodymas civilinėse bylose nevertinamas.

Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo vertinimo

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudarė ieškovams galimybę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai. Nustatyta, kad pirminiu ieškiniu ieškovai prašė priteisti 9 029,83 Eur ir padarytą žalą skaičiavo kaip kainą už papildomai iškirstus 127,558 ktm po 70,79 Eur. (127,558 x 70,790 – 9 029,83). Pareiškime dėl dalies ieškinio atsisakymo (b. l. 121) ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus iki 6 543,96 Eur ir perskaičiavo prašomos priteisti žalos atlyginimą, remdamiesi likvidinės medienos tūriu (342,616-265, viso 77,616), ieškinio reikalavimą skaičiavo 77,616 x 60 Eur, viso 4 656,96 Eur). Ieškovai minimu pareiškimu į prašomą žalos atlyginimą papildomai įtraukė 1 887 Eur, kuriuos skaičiavo kaip netektą medienos prieaugį. Pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo buvo pateiktas 2017-02-23 posėdyje, kuriame buvo klausomos byloje dalyvaujančių asmenų baigiamosios kalbos. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas metu pastebėjo, jog pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo negali būti priimamas, nes ieškovai keičia ieškinio reikalavimą ir pagrindą bei prašė nustatyti terminą susipažinimui. Teismas pareiškimą priėmė, nutaręs, jog tai yra pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo.

CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą yra numatyta iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba dalyko pakeitimas galimas tik esant trims aplinkybėms: 1) jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba 2) jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba 3) jeigu teismas mano, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui (2 dalis). Pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovai pareiškė naują, su pirminiu ieškiniu susijusį reikalavimą. Pareiškimu buvo praplėstas ieškinio pagrindas, nurodant, jog žala buvo padaryta taip pat ir netekus naudos dėl miško prieaugio, bei pakeitė ieškinio dalyką, prašydami priteisti turtinę žalą už negautą prieaugį. Sutiktina su atsakovo atstovu, jog toks pareiškimas turėjo būti svarstomas kaip ieškinio pakeitimas, o nustačius, jog vienu metu nekeičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, bei nusprendus, jog yra minėtos trys išskirtinės aplinkybės ar viena iš jų, teismas turėjo nustatyti 14 dienų terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismo padaryta procesinė klaida pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnis). CPK 329 straipsnyje neišvardintos klaidos įprastai šalinamos apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus, jog byloje buvo išnagrinėtos esminės aplinkybės, su kuriomis susijęs ir naujai pareikštas reikalavimas, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų iškertant daugiau medžių, nėra pagrindo ir žalos už negautą prieaugį atlyginimui, laikoma, kad nėra pagrindo šioje dalyje ieškinį nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškinio reikalavimo skaičiavimo

Atsakovas ginčijo ieškinyje nurodytą žalos paskaičiavimą, teigdamas, jog 2016-04-26 atlikto perskaičiavimo metu pamatuota ne 392,58 kub. m, o 342,61 kub. m likvidinės medienos, kas sudarytų 77 kub. m. Su atsakovo teiginiu dėl to, kad ieškovai netinkamai skaičiuoja papildomai iškirstą medienos kiekį sutiktina. Sutartimi šalys susitarė dėl likvidinio medienos tūrio, Pranešime taip pat nurodytas likvidinis medienos tūris, todėl skaičiuojant papildomai iškirstą medienos tūrį turi taip pat būti taikomas likvidinis medienos tūris. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016-04-27 rašte nurodyta, kad buvo apskaičiuotas stiebų ir likvidinis medžių tūriai, nustatyta, kad likvidinės medienos tūris yra 342,616 kub. m ± 15 proc., ieškovų nurodytas kiekis (392,588 kub. m ± 15 proc.) yra stiebų tūris. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631, 2 punkte nurodyta, kad likvidinė mediena yra padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iš stiebų arba likvidinių šakų. Padarinė mediena – apvalioji mediena, skirta perdirbimui. Stiebas yra antžeminė medžio dalis be šakų. Likvidinės šakos – ąžuolo, beržo, pušies ir uosio šakos, iš kurių galima pagaminti standartus atitinkančią padarinę ar malkinę medieną. Kadangi Sutartimi sutarta dėl likvidinio tūrio, tai nustatant galimą skirtumą turi būti vadovaujamasi tuo pačiu matavimo vienetu – likvidiniu medžių tūriu. Ieškovų pateiktame pareiškime dėl dalies ieškinio atsisakymo (b. l. 121) patys ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus ir perskaičiavo prašomos priteisti žalos atlyginimą, remdamiesi likvidinės medienos tūriu (342,616-265, viso 77,616) ir ieškinį skaičiavo 77,616 x 60 Eur). Ieškovai pareiškimu ieškinio dalies atsisakymo pripažino reikalingumą remtis likvidiniu medienos tūriu, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami argumentai neturi prasmės. Kaip netinkamą žalos skaičiavimą atsakovas nurodo, jog ieškinys turi būti skaičiuojamas taikant Sutartyje sulygtą kainą, skaičiuojant ne po 60 Eur už kubinį metrą, o po 23,17 Eur. Šis argumentas negali būti laikomas įrodančiu ieškinio reikalavimo skaičiavimo klaidą, nes ieškovai turi teisę prašyti priteisti žalą, skaičiuojant pagal kainą, kokia grindžia savo teisių pažeidimą.

Dėl baigiamųjų klausimų

Atsakovas prašė ieškovams skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iš kurios 50 procentų skirti atsakovo naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Baudos skyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galimas tik nustačius, jog nesąžiningai buvo pareikštas nepagrįstas ieškinys. Tai, kad ieškinys nebuvo įrodytas, nereiškia, jog jis buvo pareikštas nesąžiningai, todėl reikalo skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu nėra.Atsakovas prašė priteisti 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovų. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi prašomas maksimalus dydis, o byla nėra sudėtinga, tai bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 600 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovų A. Ž. ir S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. Ž. ir S. Ž. UAB „Sigmista“ naudai po 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Vilija MikuckienėVaclovas PaulikasJūra Marija Strumskienė