Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011-11-21 · Civilinė byla Nr. 2-645-805/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
2-645-805/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-004162011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
N. K., S. S.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-645-805/2011Teisminio proceso Nr.2-34-3-004162011-7Procesinio sprendimo kategorija 116.1; (S) 128.2
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.lapkričio 21 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant pareiškėjai N. K., pareiškėjos S. S. atstovui advokatui - A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. K., S. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos patikslintu pareiškimu (b.l.34-36) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. kovo 13 d., palikimą priėmė jos dukra S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bei jos anūkė N. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad 1994-03-13 mirė pareiškėjos S. S., motina ir pareiškėjos N. K. senelė J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi Vydžionių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav. Po J. V. mirties jokių kitų paveldėtojų, išskyrus pareiškėjas, neliko, kadangi senelė daugiau vaikų neturėjo, o jos sutuoktinis P. V. bei sūnus ir pareiškėjos N. K. tėvas Č. V. yra mirę anksčiau nei pati turto palikėja. P. S. Staselienės dukra šiuo metu taip pat yra mirusi. Po J. V. mirties liko jai priklausantis turtas - asmeniniai daiktai ir kiti buities reikmenys, kuriuos priėmė pareiškėja S. S.. Nekilnojamąjį turtą - sodybą mirusioji jau buvo pardavusi ir iki mirties gyveno pas dabar jau mirusią pareiškėjos S. S. dukrą. Dar būdama gyva J. V. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės į jos tėvo J. V. turėtą nuosavybę - žemės sklypus, unikalūs Nr. 4400-0805-7044, Nr. 4400-0805-6986 bei kartu su kitais bendrasavininkiais miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0806-6897, buvo atkurtos 2006-02-10 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-1700, t.y. jau po jos mirties. Pareiškėjos po J. V. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo jos turtą valdyti, juo rūpintis. Mirusiąją palaidojo, prižiūri jos kapą. Po palikėjos mirties rūpinosi dokumentų rinkimu ir rengimu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, šiuo metu rūpinasi, kad po palikėjos mirties likusi žemė būtų dirbama, ėmėsi priemonių, kad po 2010 metų audros būtų sutvarkytas nuniokotas mirusiajai priklausęs miškas, moka mokesčius už žemę.

Pareiškėja N. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaiko. Paaiškino, kad 1994-03-13 mirė jos senelė ir pareiškėjos S. S. motina J. V.. Ji yra J. V. anūkė. Jos tėtis Č. V. buvo mirusiosios J. V. sūnus ir pareiškėjos S. S. brolis. Tėvas Č. V. mirė metais anksčiau nei jo motina (pareiškėjos senelė) J. V.. Po senelės J. V. mirties likusi gyva tik jos dukra S. S., daugiau vaikų senelė neturėjo. Senelės sutuoktinis yra miręs anksčiau nei senelė. Iki savo mirties senelė gyveno pas pareiškėjos S. S. dukrą, kuri šiuo metu taip pat yra mirusi. Po senelės mirties liko nekilnojamasis turtas - 8 ha žemės ir miško. Kito turto, apart žemės, mirus senelei, nebeliko. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) J. V., kuri pati padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, buvo atkurtos 2006-02-10, t.y. praėjus daugel metų po senelės mirties. Mirus senelei ji rinko duomenis ir tvarkė kitą dokumentaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Senelės vardu registruotiems žemės sklypams prižiūrėti yra pasamdytas žmogus, kuris joje gano galvijus, nušienauja pievas. N. K. lanko ir prižiūri senelės kapą.

P. S. Staselienės atstovas advokatas A. B. paaiškino, kad jo atstovaujamoji S. S. yra 1994-03-13 mirusios J. V. dukra. Daugiau gyvų palikėjos vaikų ir vaikaičių nėra, todėl jo atstovaujamoji S. S. ir jos brolio Č. V. dukra (mirusiosios vaikaitė) N. K. yra likusios vienintelės mirusiosios J. V. įstatyminės įpėdinės, kadangi mirties metu palikėjos sutuoktinis ir pareiškėjos N. K. tėvas jau buvo mirę. Abi pareiškėjos po turto palikėjos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti ir juo rūpintis. Jos palaidojo mirusiąją, pasiliko asmeninius daiktus, likusius po jos mirties, rinko ir tvarkė kitą dokumentaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, moka mokesčius už žemę, rūpinasi ir prižiūri jos kapą. Per nustatytą įstatymo terminą nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad joms bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apie tai, kad per šešis mėnesius pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK reikalavimus privalėjo būtinai kreiptis į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo pareiškėjos nežinojo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b.l.49).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. V., mirties 1994 m. kovo 13 d., jos palikimą priėmė įstatyminės įpėdinės - dukra S. S. ir vaikaitė N. K.. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b.l.51-53).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

P. C. kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio mirus 1994 m. kovo 13 d. J. V., priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V., gimusi 1917-01-15, mirė 1994-03-13 (įrašo Nr. 17) (b.l.6). J. V. iki mirties gyveno Vydžionių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav. (b.l.46), kitų įstatyminių įpėdinių nėra (b.l.7-8, 13, 37). P. S. Staselienė yra J. V., mirusios 1994-03-13, dukra (b.l.8-9, 38, 41), o pareiškėja N. K. yra palikėjos vaikaitė, t.y. mirusio palikėjos sūnaus Č. V. dukra (b.l.10-13, 38,44). Palikėjos vardu atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus, kurių registro numeriai: 44/548052 (unikalus Nr. 4400-0805-7044), 44/548047 (unikalus Nr. 4400-0805-6986), 44/548041 (unikalus Nr. 4400-0805-6897), esančius Vydžionių k., Stakliškių sen., Prienų r. sav. (b.l.16-21, 55-58). Po J. V. mirties 1994-03-13, paveldėjimo byla neužvesta (b.l.15).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado J. V. mirties momentu, t.y. 1994-03-14. Kitų pirmesnės eilės įstatyminių įstatyminių įpėdinių nėra, palikėjos sutuoktinis ir sūnus yra mirę (b.l.7, 13). Bylos duomenimis palikėja testamento nepaliko. Po motinos ir senelės mirties pareiškėjos priėmė mirusiosios palikimą - palikėjos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktais, po palikėjos mirties rinko rašytinius įrodymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, prižiūri, kad būtų dirbama ir tvarkoma palikėjos žemės, moka už ją mokesčius, tokiu būdu faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, tokiu būdu faktiškai priimdamos palikimą. Kad pareiškėja N. K. iki šiol rūpinasi po palikėjos mirties likusiu turtu patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (b.l.45). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.). Taigi, nors pareiškėjos palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad jos faktiškai priėmė J. V., mirusios 1994-03-13, palikimą.

Pareiškėjų išdėstytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja Č. K. Šlaičiūnienė, nurodydama analogiškai pareiškėjoms. Liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jos parodymai atitinka pareiškėjų išdėstytas aplinkybes. Bylos rašytiniai duomenys pagrindžia pareiškimą. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Vertinant šių įrodymų visumą darytina išvada, kad pareiškėjos po J. V. a..k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. kovo 13 d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Esant išreikštai pareiškėjų valiai priimti palikimą, nesant kitų įpėdinių, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, pradėjus faktiškai valdyti pareiškėjų motinai ir senelei priklausiusį turtą, kuriuo rūpinasi iki šiol, nustatytinas palikimo priėmimo faktas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)270 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. kovo 13 d., priėmė palikimą, pradėjusios jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjų S. S. ir N. K. po 9,00 Lt iš kiekvienos jų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja L. R.