Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

dalyvaujant atsakovų atstovams Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Renatai Domančikienei, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovei Anai Daugienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. (A. V. ) (skunde ir byloje V.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Vidaus reikalų ministerijos, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjai išdavė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius. Nei Lietuvos Respublikos įstatymai, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja vardų ir pavardžių rašymo leidimuose nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl taikytini analogiškus teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Asmenų, turėjusių (turinčių) užsienio valstybės pilietybę, vardas ir pavardė asmens dokumente gali būti perrašoma pagal pateikto valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento lotyniškus įrašus. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtina asmens tapatybės kortelė ir pasas, o užsieniečio, esančio Lietuvoje, – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis kelionės dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę ir pripažintas Lietuvos Respublikoje. Išduodami kiti asmens dokumentai turi atitikti asmens tapatybės kortelėje, pase, užsienio valstybės piliečio pase padarytus įrašus. Jeigu leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kituose dokumentuose užsieniečio vardas ir pavardė būtų įrašyta lietuviškais rašmenimis, o užsienio valstybės piliečio pase lotyniškais rašmenimis, tai minėtuose dokumentuose nurodytos pavardės nebūtų laikomos identiškomis. Įvairiose informacinėse sistemose tokių asmenų duomenis sunku būtų aptikti, nes jie būtų įtraukti į šias sistemas skirtingomis formomis. Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnį, valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato bei kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, vardus ir pavardes reikėtų nurašyti paraidžiui nuo lotyniško pagrindo įrašų.

Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad įrašant pareiškėjos pavardę leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punktu, kuris nustato, kad asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129, 7 punkto 2 pastraipa, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisinių institucijų departamento direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 03-02-04-5159, adresuotu Migracijos departamentui, Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 35-1-12 patvirtinta Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimo tvarkymo instrukcija. Pažymėjo, kad pareiškėjai turėtų būti išduotas naujas santuokos liudijimas, kuriame pavardė po santuokos turėtų būti įrašyta ,,V.“, perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis tiksliai pagal užsienietės pateiktą užsienio valstybės kelionės dokumentą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisme paaiškino, kad Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 35-1-12 patvirtinta Instrukcija yra parengta įvairių tarnybų, dirbančių su Asmens dokumentų išrašymo sistema, darbui koordinuoti bei užtikrinti, kad centrinėje duomenų bazėje kaupiami duomenys leistų kuo tiksliau vienareikšmiškai identifikuoti asmenį, net ir keičiantis jo pilietybei. Nurodyta Instrukcija – vidinis tarnybų, dirbančių Asmens dokumentų išrašymo sistemoje, dokumentas, kuris nebuvo skelbtas „Valstybės žiniose“. Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos manymu, tais atvejais, kai užsienietis turi arba turėjęs civilinę būklę Lietuvoje patvirtinančius dokumentus, arba yra civilinės būklės aktų įrašai arba duomenys gyventojų registre, užsieniečiui pageidaujant, jam turėtų būti paliekama teisė pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikoje suteiktų pavardžių, vadovaujantis protingumo kriterijumi bei galiojančiais teisės aktais. Bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II.

III.

Procesas atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

Kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo tvarka leidimuose nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuota. Tokiu atveju, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, reikia vadovautis teisės aktu, reglamentuojančiu panašius santykius. Ginčo nagrinėjimo metu galiojusios vidaus reikalų ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 294 patvirtintos Užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentavo užsieniečių leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką, taip pat ir vardo bei pavardės rašymą šiuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos nuomone, šis aktas reglamentuoja panašius santykius kaip ir leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juo nesirėmė. Pagal minėtų Taisyklių 36.1 punktą prašyme įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vardas ir pavardė rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis pagal užsieniečio pateikto kelionės dokumento, kuriuo remiantis išduodamas leidimas, lotyniškus įrašus. Pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal jos pateiktą Rusijos Federacijos pilietės pasą, kuriame jos pavardė lotyniškais rašmenimis buvo įrašyta „V.“. Vyriausiojo administracinio teismo kolegijai kilo abejonių, kad pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas minėtomis Taisyklėmis ir įpareigodamas pakeisti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įrašant jos pavardę ne pagal pateiktame Rusijos Federacijos pilietės pase esantį pavardės įrašą lotyniškais rašmenimis, galėjo padaryti esminį materialinės teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad iš esmės analogiškai užsieniečio vardo ir pavardės rašymas leidimuose laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje reglamentuojamas vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintose naujose Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklėse (79.4 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendime padarytos išvados dėl Taisyklių netaikymo neatitinka dabar susiklosčiusios administracinių teismų praktikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-1082/2005 konstatuota, kad, sprendžiant klausimą dėl užsieniečio vardo ir pavardės rašymo leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti vadovaujamasi artimiausiu pagal reguliuojamų teisinių santykių sritį aktu, t. y. Vidaus reikalų ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 294 patvirtintomis Užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo taisyklėmis. Būtent šių Taisyklių 36.3 punkto pagrindu buvo konstatuota, kad pareiškėjo pavardė turi būti rašoma pagal jo pateiktame užsienio valstybės pase esantį pavardės įrašą lotyniškais rašmenimis.

IV.

Pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal jos pateiktą Rusijos Federacijos pilietės pasą, kuriame jos pavardė lotyniškais rašmenimis buvo įrašyta „V.“. Tačiau, teismo nuomone, Taisyklių 36.1 punkto nuostata numato užsienio valstybių piliečių vardų ir pavardžių rašymą tais atvejais, kai šie asmenys turi ne lietuviškas pavardes ar jų originali forma yra su nelietuviškomis raidėmis. Tai patvirtina ir Valstybinės kalbos komisijos 2003 m. kovo 13 d. rašto Nr. 9K-6746 (t. I, b.l. 90) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. kovo 29 d. rašto Nr. 03-02-04-5159 (t. I, b.l. 188) turinys. Pareiškėja, užsienio valstybės pilietė, turi lietuvišką pavardę ir jos originali forma yra su lietuviškomis raidėmis. Pareiškėjai išduotame leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įrašyta pareiškėjos pavardė „V.“ neatitinka jos autentiškos lietuviškos pavardės, įgytos po santuokos Lietuvos Respublikoje. Leidime pavardės įrašas nėra įformintas kaip tikrinis daiktavardis ir neatitinka lietuviškų daiktavardžių galūnių rašymo. Valstybė privalo sudaryti tokias sąlygas, kad asmenvardžiai būtų saugomi, o jų keitimas ir koregavimas privalo būti numatytas įstatyme (Valstybinės kalbos įstatymo 15 str., 19 str.).

Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ l str. 5 d.). Pagal šią įstatymo nuostatą, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės teisinį ryšį, t.y. asmens teisinę padėtį valstybėje, ir šie santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis.

V.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrius prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjos skundą atmesti. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas Migracijos skyriaus atsisakymą pakeisti pareiškėjai 2003 m. lapkričio 5 d. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įrašant jos santuokinę pavardę – ,,V.“, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1V-445 ,,Dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 62.4 punktu bei Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus 2005m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintos Prašymų asmens dokumentams išduoti, pakeisti, įforminti registravimo, užsakymų asmens dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumentų galiojimą tvarkymo instrukcijos 5 priedu.

IV.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantų atstovai palaikė apeliacinį skundą. Naujų aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

Apeliaciniai skundai patenkinami. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 4, 57, 81, 86, 87 ir 143 str.). Jis (sprendimas) naikinamas ir priimamas naujas – pareiškėjos skundas atmetamas.

Ginčo esmė – pareiškėjos – užsienietės (Rusijos Federacijos pilietės) – pavardės įrašymo Leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje forma (toliau – ir Leidimas). Toks Leidimas jai (pareiškėjai) išduotas 2003 m. lapkričio 5 d. įrašant pareiškėjos pavardę lotyniškomis raidėmis V. (b. l. 20). Pareiškėjos įsitikinimu, jos pavardė turi būti įrašyta lietuviškomis raidėmis, kaip santuokos liudijime – V..

Išduodant pareiškėjai minėtą Leidimą, galiojo 1998 m. gruodžio 17 d Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-978 ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kuris apibrėžė Leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai (1 str. 5 d.). Reglamentuodamas tokių Leidimų išdavimo tvarką, Įstatymas nereglamentavo Leidimuose įrašomų asmens duomenų formos ir būdų. To nėra nustatyta ir šį Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d nutarime Nr. 486 ,,Dėl Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos patvirtinimo, išskyrus tai, kad užsienietis, norintis gauti nuolatinį leidimą, turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą ir jo kopiją (49. 49.2 p.). Teisėjų kolegija, aiškindamasi teisės aktus, reglamentuojančius Leidimų išrašymą, daro išvadą, kad teisės aktų, nustatančių asmens vardų ir pavardžių rašymo užsieniečiams išduodamuose Leidimuose nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Esant tokiai situacijai, turi būti vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatančia, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo Leidimo išdavimo metu panašius santykius reglamentavo 2002 m. birželio 10 d. Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 294 ,,Dėl užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), todėl jis (įsakymas), sprendžiant šį ginčą, turi būti taikomas.

Taisyklėse nustatyta, kad ,,Prašymas įforminti laikinąjį leidimą pildomas aiškia rašysena, užpildant visas eilutes. Prašymo eilutės pildomos taip: vardas ir pavardė rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis pagal užsieniečio pateikto kelionės dokumento, kuriuo remiantis išduodamas laikinasis leidimas, lotyniškus įrašus. Rašant pavardę gali būti naudojami šie ženklai: ".", ",", "( )" ir "/".(36, 36.1 p.). Iš šios normos turinio akivaizdu, kad įrašų formos Leidime pagrindas – užsieniečio kelionės dokumentas. Teisės norma imperatyvi, jokių alternatyvų, leidžiančių valstybės institucijai, išduodančiai Leidimą, pasielgti kitaip, nenumato, todėl įrašai Leidime turi būti atliekami tiktai tokia forma, kuria ji (teisės norma) nustato. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje kelionės dokumentu įvardintas užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis kelionės dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę ir pripažintas Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą, kuriame jos pavardė (greta rusiškomis raidėmis) įrašyta lotyniškais rašmenimis V.. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo įrašyti jos (pareiškėjos) pavardę kitaip nei ji įrašyta kelionės dokumente – pase. Taisyklės nustato vienintelį atvejį, kada užsieniečio pavardė rašoma Leidime lietuviškais rašmenimis – jei asmuo nepateikia kelionės dokumento. Kolegija pažymi, kad tik tuo atveju, jei būtų pakeista pavardės užrašymo forma pareiškėjos pase, atsakovas turėtų pagrindą pakeisti pavardės įrašą ir Leidime.

Teismas netinkamai aiškino 2002 m. birželio 10 d. Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 294 ,,Dėl užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo taisyklių patvirtinimo“ 36.1 punkto nuostatą, teigdamas, kad ši norma numato užsienio valstybių piliečių vardų ir pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis, kai šie asmenys turi nelietuviškas pavardes ar jų originali forma yra su nelietuviškomis raidėmis. Tokios nuostatos minėtoje teisės normoje nėra. Pirmosios instancijos teismo teisės normos turinio interpretacija – akivaizdžiai perteklinė. Vyrauja bendra taisyklė, kad viešosios teisės normų plečiamas aiškinimas negalimas. Minėtos Taisyklės ir jų teisės normos priskiriamos viešėjai teisei, todėl pirmosios instancijos teismas šių normų plečiamuoju aiškinimu pažeidė teisės aiškinimo taisykles.

Kiti teisės aktai (Konstitucijos 14, 22 ir 29 str., Valstybinės kalbos įstatymo 15 ir 19 str.), kuriais pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą, nagrinėjamam ginčo santykiui netaikytini. Valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taikytinas Lietuvos Respublikos piliečiams (tai nurodyta pačioje teisės normoje), o šio įstatymo 19 straipsnyje apibrėžtos valstybės pareigos rūpinantis ir puoselėjant lietuvių kalbos prestižą ir pan. Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Tai byloje neginčijama. Konstitucijos 22 straipsnis reglamentuoja asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, o 29 straipsnis draudžia žmogaus diskriminaciją dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos pavardės įrašymo Leidime forma pažeidžia minėtas Konstitucijos nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos A. V. (skunde ir byloje nurodyta V.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.