- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-962-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00293-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bedrovės „Ribera“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Svirno medis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Svirno medis“ 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą ieškiniu atsakovei UAB „Ribera“ prašydama priteisti iš atsakovės 28 784,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimų ribose, t. y. 28 784,81 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2043-549/2020, be kita ko, priėmė ieškovės UAB „Svirno medis“ ieškinį atsakovei UAB „Ribera“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, be to, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 28 784,81 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškove. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais motyvai ir argumentais:
2.1. Ieškinys iš esmės atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl teismo priimamas.
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokį prašymą pateikiantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tikėtina grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog skolininko pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, ieškovo (kreditoriaus) pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti kreditoriaus interesus, o tuo pačiu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
2.4. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės UAB „Svirno medis“ reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Ieškovės reikalaujama priteisti suma, net ir įvertinus tai, kad skolininkė yra juridinis asmuo, yra pakankamai didelė (28 784,81 Eur). Teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, finansiniai įsipareigojimai, nes dėl skelbiamo karantino, informacija apie skolas Sodrai laikinai neskelbiama, finansinė ataskaita už 2019 m. VĮ Registrų centrui nepateikta. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neatsiskaito gana ilgą laiką, visais būdais stengiasi išsisukti nuo pareigos vykdymo, bendra atsakovės skola ieškovei siekia beveik 100 000 Eur, nes atsakovė delsia vykdyti savo prievoles ir kituose turimuose objektuose, o tai leidžia abejoti atsakovės mokumu ir leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovei trūksta lėšų, todėl netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
2.5. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkė. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
2.6. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepraneština skolininkei, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2043-549-2020 ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, prašo vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi skirti ieškovei 3 000 Eur baudą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovės naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
3.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi didele ieškinio suma kaip pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aktualioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje konstatuojama, kad didelė ieškinio suma dar nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
3.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės argumentu, kad finansinių ataskaitų nepateikimas už 2019 metus sudaro prielaidą spręsti klausimą dėl atsakovės turtinės padėties. Finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui reikėjo pateikti iki 2020 m. gegužės 31 d. Skundžiamos nutarties priėmimo metu 2020 m. gegužės 15 d. dar nebuvo suėjęs terminas pateikti finansines ataskaitas už 2019 metus. Teismas taip pat nepagrįstai vertino ieškovės argumentą dėl informacijos apie skolą Sodrai nebuvimo. Sprendimą, neteikti viešai informacijos apie įmonių skolas Sodrai karantino metu, priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl toks sprendimas yra nepriklausomas nuo atsakovės veiksmų.
3.3. Ieškovė pateikė teismui klaidingus duomenis dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ieškinio pateikimo dieną ieškovė dar yra nebaigusi defektų taisymo darbų atsakovės statybos objektuose. Ieškinio pateikimo dienai defektai pašalinti nėra, todėl nėra realaus pagrindo reikalauti pilnai atsiskaityti už darbus pagal sudarytą sutartį.
3.4. Ieškovė nesąžiningais veiksmais – paduodama ieškinį prieš atsakovę siekė ir toliau nevykdyti sudarytos statybos rangos sutarties. Tai įrodo ieškovės advokatės elektroninis laiškas, kuriame advokatė pataria nesilaikyti statybos rangos sutarties ir ieškinį dėl skolos priteisimo prieš atsakovę pateikti dar nesuėjus mokėjimo terminams.
3.5. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiama ne ginčo bylos aplinkybėmis. Kaip argumentą teismas įvardija atsakovės neatsiskaitymą už statybos darbus kituose, su ginčo dalyku nesusijusiuose, statybos objektuose. Toks teismo argumentas išeina už ginčo, dėl kurio taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ribų. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat turi šalinti statybos darbų defektus ir kituose, su ginčo dalyku nesusijusiuose, objektuose.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
4.1. Didelė ieškinio suma (įvertinus ją subjektyviuoju požiūriu) kartu su faktu, kad atsakovė tikėtinai nepagrįstai vengia vykdyti prievoles ieškovei ne tik ginčo objekte, bet ir kituose šalių bendruose objektuose, neabejotinai kelia grėsmę, jog atsakovė nebegalės įvykdyti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo, o bylinėjimas, atitinkamai, prarastų prasmę. Atsakovė atskiruoju skundu nepaneigė, kad ieškinio suma pagal jos turtinę padėtį jai yra nedidelė, kaip ir nepagrindė savo atsisakymo vykdyti prievoles ieškovei pagrindų. Ir šiai dienai atsakovė per VĮ Registrų centrą vis dar nėra išviešinusi savo 2019 metų finansinių metų rezultatų, be to, net ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių patikimų dokumentų, kurie liudytų gerą atsakovės įmonės finansinę būklę bei patikimai paneigtų riziką teismo sprendimo vykdymui.
4.2. Byloje žinoma bei ieškovės papildomai gauta informacija patvirtina tikėtinai prastą atsakovės turtinę padėtį, o taip pat ir atsakovės nesąžiningumą santykiuose su ieškove. Neradęs nekilnojamojo turto, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis areštavo atsakovei priklausiusius mobiliuosius telefonus, automobilius bei banko sąskaitas. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, paskutinius turėtus nekilnojamojo turto objektus perleido tretiesiems asmenims dar 2019 m. pavasarį. Lėšų likutis atsakovės banko sąskaitose ieškovei iki šiol nėra žinomas. Mobilieji telefonai ir automobiliai savo esme yra sparčiai vertę prarandantis turtas. Vien ieškovei už įvairiuose objektuose atliktus statybos rangos darbus atsakovė yra skolinga per 100 000 Eur sumą, tačiau nuo šios prievolės atsakovė išsisukinėja ir piktybiškai jos nevykdo. Pati atsakovė 2020 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku yra pripažinusi, kad jos suderinta skola 2020 m. sausio 31 d. siekė 99 449,32 Eur. Iš šios sumos per 45 000 Eur sumą už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus rangos darbus atsakovė ilgą laiką yra sulaikiusi apskritai be jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Įvertinus žinomą atsakovės turtą, darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo atveju yra akivaizdžiai didesnė tikimybė, kad atsakovės net ir turimas turtas iki bylos išnagrinėjimo nebus išsaugotas, o tai eliminuos ieškovės reikalavimų patenkinimą.
4.3. Kyla rimtų abejonių ne tik atsakovės gebėjimu įvykdyti prievoles ieškovei, bet ir apskritai atsakovės mokumu. Atsakovei slepiant savo finansinės būklės duomenis, atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti, be kita ko, contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Tai, kad atsakovė yra linkusi civiliniuose santykiuose elgtis nesąžiningai, piktnaudžiauti savo padėtimi bei laiku nevykdyti savo prievolių byloja ir viešai portale rekvizitai.lt skelbiami atsakovės kontrahentų komentarai.
Atsiliepimas
4.4. Ieškovės advokatės elektroninis laiškas atsakovės atstovams kartu su laišku atsakovės darbų vadovui buvo pateiktas ne atsitiktinai, o specialiai, siekiant atsakovės atstovams parodyti, jog ieškovė nebeketina toliau taikstytis su atsakovės nuolatiniu nesąžiningu bei piktavališku elgesiu ir kad nuo šiol savo pažeidžiamas teises gins įstatymo numatytais būdais bei teismo keliu. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė per nustatytus terminus neteikė jokių pastabų dėl pateiktų priimti darbų ginčo objekte bei nepasirašė ieškovės pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, tačiau po vienašalio akto pasirašymo momento ėmėsi įvairiausių pretenzijų reiškimo. Net ir ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė ir toliau vengia atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus. Aplinkybės bei faktai rodo, kad šiuo atveju būtent atsakovė yra nesąžininga santykiuose su ieškove.
4.5. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina prima facie ieškinio pagrįstumą, kurio atsakovė atskiruoju skundu ne tik nepaneigė, bet net ir apskritai neneigė, todėl vadovaujantis teismų praktika ieškovė pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant paneigti atsakovės išdėstytus kaltinimus ieškovei bei pagrįsti būtinybę palikti galioti ieškinio užtikrinimo priemones, ieškovė mato iškilusią būtinybę pateikti duomenis apie atsakovės nesąžiningumą vengiant vykdyti savo prievoles ir juos prašo vertinti sprendžiant
ginčą apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės UAB „Svirno medis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Svirno medis“ ieškinį atsakovei UAB „Ribera“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priimti naujus įrodymus – nekilnojamojo turto, turto arešto aktų registro išrašus, ieškovės patvirtinimą dėl skolų, atsakovės patvirtinimą dėl skolų, ieškovės atsakymą į pretenziją. Ieškovė paaiškina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė atskirajame skunde apkaltino ieškovę ir kaip galima suprasti ieškovės atstovę siekiu tyčia suklaidinti teismą, kad šis neva apgaulės įtakoje taikytų ieškinio užtikrinimo priemones. Nurodė, kad siekiant paneigti atsakovės kaltinimus ieškovei bei pagrįsti būtinybę palikti galioti ieškinio užtikrinimo priemones, ieškovė mato iškilusią būtinybę pateikti duomenis apie atsakovės nesąžiningumą vengiant vykdyti savo prievoles ir juos prašo vertinti sprendžiant ginčą apeliacine tvarka.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Svirno medis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ribera“, prašydama priteisti iš atsakovės 28 784,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimų ribose, t. y. 28 784,81 Eur sumai. Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2043-549/2020, be kita ko, priėmė ieškinį ir tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises neviršijant 28 784,81 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškove.
11. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
12. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
13. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-290-516/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas atlikęs prima facie ieškovės UAB „Svirno medis“ pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų bei atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas.
15. Ieškovė nurodė, kad yra rizika teismo sprendimo vykdymui, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra prasta, o jos įsipareigojimai ieškovei yra dideli. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis areštavo atsakovei priklausiusius mobiliuosius telefonus, automobilius bei banko sąskaitas, kuriose lėšų likutis nežinomas. Pati atsakovė 2020 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku yra pripažinusi, kad jos suderinta bendra skola 2020 m. sausio 31 d. ieškovei siekė 99 449,32 Eur. Ieškovė taip pat į bylą pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
16. Tuo tarpu, atsakovė nepaneigė ir apskritai neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės galimybėmis įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą. Atsakovė nepaneigė, kad VĮ Registrų centrui vis dar nėra pateikusi savo 2019 metų finansinių metų rezultatų, be to, atsakovė į bylą apskritai nepateikė jokių dokumentų, kurie apibūdintų atsakovės turtinę padėtį bei paneigtų riziką teismo sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, atsakovė elgdamasi sąžiningai, neturėdama tikslo išvengti galimai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes turėtų pripažinti arba neigti, pateigdama savo pozicijos pagrindimą ir tai patvirtinančius duomenis.
17. Įvertinus ieškinio sumą, duomenis apie areštuotą turtą, atsakovės pasyvų elgesį siekiant paneigti riziką įvykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas yra, kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl baudos skyrimo
18. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat prašė vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi skirti ieškovei 3 000 Eur baudą. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė patyrė suvaržymus ir veiklos sutrikdymus
19. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
20. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, juolab, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, todėl pagrindo skirti baudą nėra (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.