Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Brigevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

T. L., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kūriku – darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. L. piktnaudžiavo patėvio teisėmis ir pareigomis, fiziškai gniuždydamas vaiką:

laikotarpyje nuo 2014 m. pradžios iki 2016 m. kovo 16 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos r., T. L., būdamas mažamečių A. V., gim. 2006-06-06, Ž. P., gim. 2007-06-04 ir V. P., gim. 2008-05-15, patėviu, turėdamas teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, būdamas atsakingas už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos CK 3.155. str. 2 d.) sistemingai piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, auklėdamas savo vaikus taikė jiems fizines nuobaudas - tyčia mušdavo mažamečius A. V., V. P. ir Ž. P., mušdamas jiems ranka arba diržu per sėdmenis, spirdamas koja bei laikotarpyje nuo 2016-02-01 iki 2016-02-05, už netyčia sudaužytą telefoną A. V. sugriebė už plaukų ir ją tampė, trenkė su ranka per nugarą, be to 2016 m. kovo 16 d. A. V. purtė už rūbų, pešė plaukus. Šiais savo veiksmais T. L. fiziškai gniuždė nukentėjusiuosius mažamečius A. V., Ž. P. ir V. P. bei sukėlė jiems fizinį skausmą.

Iš įtariamojo T. L. parodymų nustatyta, kad dėl pareikšto įtarimo jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su J. V. ir jos trimis mažamečiais vaikais: A. V., Ž. P. ir V. P., kartu gyvena apie septynerius metus. Vaikai jį vadina tėvu. V. P. yra vaikas klausantis, o merginos jo ir mamos neklauso. Neklauso, kai joms liepiama susitvarkyti rūbus, kambarius ar išplauti indus, nepareina namo laiku, kai yra pasakyta. Tiek jis, tiek J. V. dėl tokio jų elgesio pyksta. Už tai, kad vaikai neatlieka jiems duotų darbų ir neatlieka pareigų jis juos baudžia: neišleidžia į lauką, liepia tvarkytis. Per įtarime nurodytą laiką auklėdamas vaikus yra jiems sudavęs. Tiksliai kuo sudavė, į kurias kūno vietas ir konkrečiai kuriam, negali pasakyti, nes nepamena, yra praėję daug laiko. Gal kuriai mergaitei ir už plaukų patempė, tačiau laiko ir aplinkybių nepamena. Buvo, kad A. V. gulėdama ligoninėje sudaužė jo telefoną, dėl ko jis supyko. Kai ji grįžo iš ligoninės, tai pykdamas gal ir sudavė kur, to neneigia, bet nepamena. Kad 2016-03-16 būtų už kažką A. V. pešęs plaukus, tampęs už rūbų ar kitaip kaip smurtavęs – nepamena. Sutinka, kad per įtarime nurodytą laikotarpį A. V., Ž. P. ir V. P., turėdamas teisę ir pareigą juos auklėti, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 156–158).

Iš nukentėjusiosios A. V. parodymų nustatyta, kad T. L. yra jos patėvis, bet vadina jį tėčiu. Tėtis yra ją mušęs, tampęs plaukus, spardęs, davęs per nugarą, jai nepatikdavo ir skaudėdavo. Yra mušęs sesę, brolį. Tėtis pasakęs, kad ji sudaužė jo telefoną ir pradėjo ją mušti, kai grįžo iš darbo, tai buvo kovo mėnesį, kai su tėčiu grįžo iš ligoninės. Kai grįžo iš parduotuvės pradėjo mušti, tempė už plaukų, davė per nugarą iš kumščio, tampė su ranka. Ji verkė, gulėjo lovoje, skaudėdavo nugarą, galvą, nebeidavo net užmigti. Mama buvo darbe, matė sesė ir brolis. Daug kartų yra buvę, kad spardydavosi, mušdavo per galvą, kai supyksta ant vaikų, ypač ant jos. Jis spardydavo ne tik ją, bet ir brolį su sese. Broliui spyrė į galvą, į užpakalį, kad prikakojo į kelnes. Papildomos apklausos metu A. V. nurodė, kad anksčiau patėvis mušdavo, o dabar nebemuša, anksčiau patėvis rėkdavo ant visų trijų, sesės, brolio ir jos, mušdavo taip pat visus tris, kai jie neklausydavo, kai nepareidavo laiku ir ginčydavosi. Tada neišleisdavo į lauką, nuobaudą skirdavo: savaitę ar mėnesį neišeidavo į lauką. Kai mušdavo tai su ranka, ar su diržu, bet seniau. Su diržu per užpakalį mušdavo, ji su rūbais būdavo, kiek kartų mušė neprisimena. Brolį taip pat nubausdavo, sakydavo, kad neišeis į lauką, su ranka brolį mušdavo, davė su diržu, už ką neatsimena. Sesę mušdavo nestipriai, nes jai su galva blogai, dažniausiai tik bardavo, nes ši iš karto pradėdavo verkti (b. l. 33–36, 37–38).

Iš nukentėjusiosios Ž. P. parodymų nustatyta, kad tėtis yra T. L.. Tėtis ją mušė, kandžiojo, rovė už plaukų, smaugdavo, daužydavo. Jis tai darė už nieką. Tėtis ir sesei tampė už plaukų, smaugdavo, mušdavo, rovė už plaukų ir mamai, daužė per veidą. Kai tėtis mušdavo A. V., ji būdavo namie, bet nėra mačiusi, kad mušė A. V., ji pati jai pasakojo (b. l. 46, 47-48).

Iš liudytojos J. V. parodymų nustatyta, kad su T. L.kartu gyvena apie šešerius metus. Gyvena nuomojamame bute, augina 3 jos vaikus. Jis padeda išlaikyti vaikus. Su T. L. sutaria gerai, nesibara, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, būna, kad išgeria, bet nuolatos negirtauja. Dar bendravimo pradžioje, kai apsigyveno Gerduvėnuose, T. L. buvo sudavęs diržu dukrai Ž. P., jog ši prišlapino į lovą. Vaikai T. L. vadina tėvu, sutaria normaliai. Vaikus auklėja ji, T. L. stebi iš šalies, tik A. V. pasako griežtą žodį, nes ji jo klauso, o jai su ja bendros kalbos surasti nepavyksta. T. L. nebeauklėja fizine jėga po to, kai turėjo problemų su policija, lankė pykčio tramdymo kursus, ėjo pas psichologą. Pati ji auklėjimo problemų turi su A. V., nes ji valkatauja, neina namo, net ir prašoma neina. Vaikai nėra guodęsis, jog T. L. naudotų prieš juos fizinį smurtą, pati jų sumuštų nėra radusi. Apie tai, kad kovo 16 d. T. L. smurtavo prieš A. V. ji nieko nežinojo. Visi trys vaikai savaitę gyvena ir mokosi Lapių mokykloje, gyvena bendrabutyje, o penktadieniais grįžta namo, namuose būna ir per atostogas. Atostogų metu visi trys vaikai lanko Gargždų dienos centrą. T. L. buvo A. V. supurtęs už tai, kad ji sudaužė mobilaus ryšio telefoną, kurį jis buvo neseniai susitvarkęs, smūgių tą kart jis tikrai nesudavė. Ji myli savo vaikus ir supranta, kad negalima prieš vaikus naudoti smurto (b. l. 68-71, 75-78, 81-82).

Iš liudytojos A. M., Gargždų seniūnijos socialinės darbuotojos, parodymų nustatyta, kad J. V. pažįsta nuo 2011 m., kai ji su trimis mažamečiais vaikais atsikraustė gyventi į Gargždus. Netrukus J. V. susidraugavo su T. L. ir kartu apsigyveno. Jie gyvenamąją vietą keitė ne kartą. Kai gyveno Vėžaičiuose, T. L. smurtavo prieš vaikus, todėl vaikai buvo paimti ir jie gyveno darželyje „Naminukas“. Kai po metų vaikai J. V. buvo grąžinti, jie apsigyveno nuomojamame bute Gargžduose, P. C. g. Šeimoje yra lankomasi pagal poreikį, nereguliariai. J. V. T. L. visada užstoja, jį palaiko, jei apie jį kas nors blogai kalbama. J. V. vaikus myli, bet nesugeba jais pasirūpinti, trūksta socialinių įgūdžių. Živilė ir V. P. turi sveikatos sutrikimų, lankosi pas psichiatrą ir neurologą. A. V. lankosi pas psichologą dėl problemiško elgesio, raidos sutrikimų ji neturi. Visiems trims vaikams yra reikalinga pastovi priežiūra. T. L. yra sakęs, kad nesikiša į J. V. ir vaikų santykius, bet vėliau kalbėjo, kad J. V. nemoka vaikų auklėti, jie jos neklauso. Iš T. L. kalbos ir elgesio matyti, kad jis turi daug agresyvumo, piktumo. T. L.sakė, kad su vaikais reikia griežtai ir paminėdavo, jog vaikus reikia mušti, griežtai juos auklėti, yra sakęs, kad išsiveš vaikus į kaimą ir duos „beržinės košės“. Jai atėjus, vaikai į kontaktą eiti nenori, laksto po kambarį, vengia klausimų, nenori atsakyti į užduodamus klausimus. Su A. V. galima pakalbėti apie tai, kas nesusiję su šeima, bet ji kalba labai atsargiai, žodžius reikia pešte išpešti, kalbant jos akys bėgioja. Nė vienas vaikas apie patirtą smurtą nėra prasitaręs. Įtarimų yra, kad T. L. smurtauja prieš A. V., nes ši neklauso, bet faktų ji neturi. Įtaria todėl, kad pokalbių metu T. L. pats išsireiškia už auklėjimą vaikų panaudojant jėgą ir to neslepia sakydamas, kad jei reiks, tai ir panaudos (b. l. 92-95).

Iš liudytojos V. D., Gargždų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, parodymų nustatyta, kad nuo 2013-06-25 A. V., nuo 2014-07-03 Ž. P. ir nuo 2015-06-12 V. P. pradėjo lankytis Gargždų socialinių paslaugų centre, nes mama J. V. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Vaikų emocinė būklė, ypač pirmadieniais, būna nestabili, jie būna irzlūs, nepailsėję, vartoja daug necenzūrinių žodžių. Jie nepaklūsta, ypač A. V., nustatytoms taisyklėms. Apie šeimą vaikai nepasakoja. A. V. yra uždara, apie šeimą kalbėti bijo, nes pasak jos, jei pasakos kas vyksta namuose ją muš tėtis, t. y. T. L.. Per atostogas A. V. paskambinęs T. L. liepdavo grįžti nors ir nepietavusiai, liepdavo sutvarkyti kambarius ir nueiti į parduotuvę. A. V. iškarto nurodymų klausydavo ir su baime išeidavo. Ji nėra minėjusi, kas jai būna, ką jai daro T. L. kai ji nepaklūsta jo paliepimams. Nors A. V. yra šneki, tačiau šeimą liečiančius įvykius slepia, neatsako į užduodamus klausimus. Pastebėjo, kad A. V. nenorėdavo eiti namo, tai darydavo tik liepiama. A. V. į centrą su smurto požymiais nėra atėjusi, apie patiriamą fizinį smurtą pasakojusi nėra. Ž. P. būsena emociškai nestabili, be priežasties pradeda garsiai šaukti, juoktis. Dėl jos sveikatos sutrikimų teisingo atsakymo į užduotą klausimą galima ir negauti, tačiau nei iš šio, nei iš to, net neklausiama gali pradėti pasakoti kas įvyko prieš dieną, ar kelias dienas, bet trumpais ir keliais sakiniais. Pokalbių metu T. L. leidžia suprasti, kad jam nepatinka, kai kas nors kišasi į jo gyvenimą. J. V. negali atstovauti savo vaikų ir ginti jų interesų, nes stokoja socialinių įgūdžių ir yra priklausoma nuo T. L.. Vaikai pastovių draugų neturi (b. l. 97-100).

Iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus E. Ž. pranešimo nustatyta, jog jis 2016-03-31 pranešimu Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK ir Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijai pranešė dėl galimai naudojamo smurto Ž. P. ir A. V. atžvilgiu (b. l. 1,2).

Iš Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo nustatyta, kad J. V. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros įrašyta į Klaipėdos r. socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai. Kartu gyvena T. L.. Nepaisant socialinio darbo su šeima, reguliarių susitikimų su J. V. ir T. L., VTAS ir seniūnijoje, vaikų socialiniai įgūdžiai nestiprėja. Sugyventiniai taiko iš esmės priešingus auklėjimo stilius, negeba rasti bendros pozicijos vaikų auklėjimo klausimais, be to, T. L. dažnokai iš darbo grįžta neblaivus ir su vaikais elgiasi grubiai, kategoriškai. Neseniai vaikai prasitarė, kad jis A. V. trenkė per veidą, pešė už plaukų. Nuo 2016-04-04 visi vaikai nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena ir mokosi Lapių pagrindinėje mokykloje, namo grįžta tik savaitgaliais (b. l. 103).

Iš Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad 2016-02-03 Vaiko teisių apsaugos skyriuje lankėsi T. L. ir A. V.. T. L. pripažino, kad yra piktas už tai, kad ji gulėdama ligoninėje sudaužė jo telefoną. Pokalbio metu T. L. keletą kartų piktai pabrėžė, kad gerai paauklėtų A. V. diržu ar rykšte ir visos problemos išsispręstų. To ir kitų pokalbių metu T. L. aiškinama apie nesmurtinės disciplinos priemones, apie būtinybę laikytis nuoseklios disciplinos, tačiau jis laikosi savo pozicijos, kad VTAS neleidžia jam mušti vaikų, todėl jie auga nevaldomi ir neklausantys tėvų (b. l. 106).

Iš Klaipėdos rajono Lapių pagrindinės mokyklos direktorės pranešimo nustatyta, kad A. V., Ž. P. ir V. P. per savaitę gyvena mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais važiuoja namo. Atostogų metu vaikai lanko Gargždų socialinių paslaugų centrą. Į bendrabutį po savaitgalių vaikai grįžta išsiblaškę, nesilaiko elgesio taisyklių, susitarimų, linkę priešgyniauti. Visiems būdinga nuotaikų kaita, irzlumas, tingi tvarkytis ir pyksta, kai iš jų reikalaujama atlikti savo pareigas. Visiems trims vaikams teikiamos individualios psichologo konsultacijos. Vaikai nieko nepasakoja apie praleistą laisvalaikį su mama, patėviu. Nepasakoja, kad namuose kas skriaustų, muštų (b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo T. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį, nes nustatyta, kad piktnaudžiavo patėvio teisėmis ir pareigomis, fiziškai gniuždydamas vaiką.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, neteistas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį ir paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti galutinę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. L., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.