- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-180-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB “Vilniaus energija”, J. Z. B.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei R. B.
atsakovui G. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. , atsakovo G. B. ir trečiojo asmens UAB "Vilniaus energija" apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl santuokinio turto padalijimo, pagal atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo, pagal trečiojo asmens J. Z. B. savarankišką reikalavimą ieškovei R. B. ir atsakovui G. B. dėl paskolos grąžinimo, pagal trečiojo asmens UAB “Vilniaus energija” savarankišką reikalavimą ieškovei R. B. ir atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir UAB "Šnipiškių ūkis".
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė R. B. pareiškusi ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl santuokinio turto padalijimo patikslintais reikalavimais prašė:
nutraukti santuoką su atsakovu G. B. dėl jo kaltės, paliekant ieškovei pavardę B.;nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. , gimusio 1999 10 21 ir A. B. , gimusio 2001 06 10, gyvenamąją vieta su ieškove;priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. , gimusiam 1999 10 21 ir A. B. , gimusiam 2001 06 10, periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės;nustatyti atsakovo bendravimo su vaikai tvarką: kas antrą mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima vaikus 10 val. ryto ir grąžina vaikus motinai tą pačią dieną 16 val.;dalijant santuokinį turtą priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2500 vnt. AB “Linas” akcijų 2500 Lt vertės, 45 vnt. AB „Ūkio bankas“ akcijų 540 Lt vertės, 500 vnt. AB „Lietuvos dujos“ akcijų 500 Lt vertės, 26 vnt. AB „Mažeikių elektrinė“ akcijų 26 Lt vertės, 1 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akciją 1 Lt vertės, dvigulę lovą „Modul-67“ 600 Lt vertės ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6420 Lt kompensaciją;atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti garažą (duomenys neskelbtini), Širvintose, 8560 Lt vertės, dujinę viryklę „Bora“ 400 Lt vertės, šaldytuvą „Elektrolux“ 550 Lt vertės, skalbimo mašiną „Zanussi“ 440 Lt vertės, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 15200 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka, kuri sudaryta 1996 09 07 Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje ir kurioje 1999 10 21 gimė sūnus D., o 2001 06 10 gimė sūnus A., iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio. Dėl vaikų mažametystės jų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su motina (ieškove), o dalijant turtą prašė atsižvelgti į vaikų interesus ir nukrypti nuo lygių dalių principo.
Atsakovas patikslintais priešiniais reikalavimais prašė:
nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės;nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su tėvu;priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų D. ir A. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 125,00 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės;dalijant santuokinį turtą priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn 2500 vnt. AB “Linas” akcijų , 45 vnt. AB „Ūkio bankas“ akcijų, 500 vnt. AB „Lietuvos dujos“ akcijų, 26 vnt. AB „Mažeikių elektrinė“ akcijų, 1 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akciją ir automobilį „Nissan Sunny“, kurio vertė 8000 Lt;atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisti iš atsakovo kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui J.Z. B. ; 8723,59 Lt skolą UAB „Vilniaus energija“ priteisti iš šalių lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Nurodė, jog jo pajamos yra didesnės ir jis galės geriau pasirūpinti sūnumis nei ieškovė, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Nurodė, jog butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo įgytas už pinigus, gautus atsakovui pardavus nuosavą butą Širvintose, todėl butas turėtų būti priteistas jam, o garažas Širvintose, (duomenys neskelbtini), nedalintinas, nes įgytas iki santuokos.
Tretysis asmuo Z.J. B. pareiškė savarankišką reikalavimą. Nurodė, kad šalių prašymu naujo buto įsigijimui 1998 11 01 su atsakovu (savo sūnumi) pasirašyta sutartimi paskolino sūnaus šeimai 40000 Lt. Paskola negrąžinta. Kadangi sutartyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos šalys trečiajam asmeniui iš viso skolingos 50000 Lt. Tretysis asmuo skolą prašė priteisti lygiomis dalimis - iš ieškovės ir atsakovo po 25000 Lt.
Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pareiškė savarankišką reikalavimą. Nurodė, kad butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris registruotas atsakovo vardu, tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Butas įgytas santuokos metu ir laikomas bendra jungtine nuosavybe. Šalys už paslaugą nemokėjo ir yra skolingi 8152,76 Lt. Prašė už laikotarpį nuo 1999 11 01 iki 2005 05 31 iš ieškovės ir atsakovo priteisti po 4076,38 Lt skolos ir po 285,42 Lt delspinigių iš kiekvieno.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:
šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;nepilnamečių D. B. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. B. ;priteisė iš atsakovo G. B. nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės;nustatė atsakovo G. B. bendravimo su vaikais tvarką;ieškovei R. B. priteisė 2500 vnt. AB “Linas” akcijų 2500,00 Lt vertės, 45 vnt. AB „Ūkio bankas“ akcijų 540,00 Lt vertės, 500 vnt. AB „Lietuvos dujos“ akcijų 500,00 Lt vertės, 26 vnt. AB „Mažeikių elektrinė“ akcijų 26,00 Lt vertės, 1 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akciją 1 Lt vertės ir dvigulę lovą „Modul-67“ 600,00 Lt vertės;atsakovui G. B. priteisė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje 60800,00 Lt vertės, garažą (duomenys neskelbtini), Širvintose 8560,00 Lt vertės, dujinę viryklę „Bora“ 400,00 Lt vertės, šaldytuvą „Elektrolux“ 550,00 Lt vertės ir skalbimo mašiną „Zanussi“ 440,00 Lt vertės;priteisė iš atsakovo G. B. ieškovės R. B. naudai 52470,75 Lt kompensaciją;trečiojo asmens J.Z. B. reikalavimą patenkino ir priteisė jam iš ieškovės R. B. 30000 Lt paskolos ir 7500 Lt palūkanų, o iš atsakovo G. B. – 10000 Lt paskolos ir 2500 Lt palūkanų;trečiojo asmens UAB “Vilniaus energija” ieškinį patenkino dalinai ir iš ieškovės R. B. bei atsakovo G. B. solidariai priteisė 4529,45 litų skolos.
Nutraukdamas santuoką teismas konstatavo, kad sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, jų santykiai nebuvo pagrįsti tarpusavio pagarba ir pakantumu.
Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas, atsižvelgdamas į mažamečių vaikų amžių (D. – 6 metai ir A. – 4 metai) bei gydytojo rekomendaciją jų teismo posėdyje neapklausė. Nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su ieškove teismas įvertino vaikų amžių, būtinumą turėti didesnius vaikų priežiūros įgūdžius, taip pat atsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą.
Priteisdamas išlaikymą vaikams teismas įvertino šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į nustatytą MMA (550 Lt) ir vaikų amžių.
Dalindamas santuokinį turtą teismas, vadovaudamasis vaikų interesais, nukrypo nuo lygių bendro turto dalių principo ir nusprendė ieškovei priteisti 3/4 dalis bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, o atsakovui – 1/4 dalį šio turto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje įgytas, o garažas (duomenys neskelbtini), Širvintose įregistruotas santuokos metu ir nusprendė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių (šalių) nuosavybė.
Nustatęs, kad buto natūra padalinti negalima, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė su vaikais ginčo bute negyvena nuo 2003 metų, į tai, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo Širvintose, o atsakovas kito gyvenamojo ploto nuosavybėje neturi, teismas butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje natūra priteisė atsakovui. Kitą turtą teismas padalino atsižvelgdamas į daiktų paskirtį ir šalių prašymus. Kompensaciją iš atsakovo ieškovei teismas priteisė atsižvelgdamas į priteisto turto vertę.
Taikydamas CPK 376 str. 3 d. teismas viršijo pareikštus reikalavimus ir nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Įvertinęs rašytiniu įrodymus teismas konstatavo, jog 40000 Lt paskola iš trečiojo asmens J.Z. B. buvo gauta ir panaudota buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimui. Teismas pripažino, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir pareiga grąžinti paskolą tenka abiem sutuoktiniams. Konkrečias sumas iš šalių teismas priteisė atsižvelgdamas į teismo nustatytą jungtinės nuosavybės padalijimą - 3/4 dalys ir 1/4 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 28000 Lt paskolos panaudojimą buto pirkimui ar kitoms šeimos reikmėms, todėl iš M. Z. ieškovės gautą 28000 Lt paskolą pripažino asmenine ieškovės skola.
Dėl trečiojo asmens UAB “Vilniaus energija” reikalavimo teismas nurodė, kad šalys pareigos mokėti už šildymą tinkamai nevykdė ir iš jų įsiskolinimas priteistinas solidariai. Tačiau iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad trečiojo asmens pateikti skaičiavimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl priteisė 4529,45 Lt įsiskolinimą už šildymą, sąnaudas bei papildomas paslaugas, o reikalavimą dėl 3953,20 Lt skolos už karštą vandenį ir 570,83 Lt delspinigių atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl paskolos ir palūkanų trečiajam asmeniui J.Z. B. priteisimo panaikinti ir trečiojo asmens reikalavimą atmesti, o sprendimo dalį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje priteisimo natūra atsakovui G. B. pakeisti ir butą natūra priteisti ieškovei atsakovui priteisiant 15 200 Lt kompensaciją.
Dėl paskolos J.Z. B. priteisimo ieškovė nurodo, kad ant paskolos sutarties nėra ieškovės parašo ir sutikimo, neįrodytas pinigų perdavimo faktas, ieškovė apie sutarties pasirašymą sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad paskola sudaryta apgaule piktavališkai susitarus prieš ieškovę, nenustatyta, ar J.Z. B. turėjo sutartyje įrašytą pinigų sumą.
Dėl buto priteisimo natūra atsakovui ieškovė nurodo, kad tokiu sprendimu teismas pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, nes ieškovei priklausančioje namo dalyje Širvintose nėra galimybės gyventi dėl nekokybiško pastato. Be to, išvykus į Širvintas ieškovė liks be darbo, o vaikai praras galimybę lankytis pas logopedą, lavintis, lankyti anglų kalbos užsiėmimus.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti dalyje:
vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;priteistą išlaikymą vaikams sumažinti iki 125 Lt per mėnesį;santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis į dalintino turto balansą įtraukiant ieškovės parduotą automobilį „Nissan sunny“ jo realia verte – 8950 Lt ir kompiuterį bei kitą buitinę techniką kurių bendra vertė yra 1390 Lt;
UAB “Vilniaus energija” reikalavimą atmesti.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas nurodo, kad teismas privalėjo išklausyti vaiką, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Teismas, nurodo atsakovas, neatkreipė dėmesio, kad atsakovui trukdoma bendrauti su vaikais, nevertino šiuo aspektu ieškovės elgesio ir jos melagingų paaiškinimų, apie šias aplinkybes neapklausė liudytojų. Atsakovas skunde teigia, kad jis turi geresnes buitines sąlygas nei ieškovė, o vaikai nori grįžti į savo butą. Pažymi, kad skundžiamame sprendime neaptartas atsakovo dalyvavimas vaikų auklėjime.
Šalies argumentai
Dėl priteisto išlaikymo atsakovas skunde nurodo, kad 300 Lt suma vaikui yra nepagrįstai didelė, neatitinka atsakovo pajamų ir kreditorinių įsipareigojimų.
Skunde teigia, kad teismas į dalintino turto balansą neįtraukė ieškovės parduoto automobilio „Nissan sunny“ ir kompiuterio bei kitos buitinės technikos. Dalijant turtą neįskaičiuota net simbolinė ieškovės nurodyta 600 Lt automobilio vertė, nors pagal žinyną jo vertė yra 8 950 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes vaikams priteistas didelis išlaikymas, ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą, o didesnioji priteisto turto dalis nebus naudojama vaikų poreikiams.
Atsakovas nesutinka su UAB “Vilniaus energija” priteista skola, nes jis su šia organizacija paslaugų tiekimo sutarties sudaręs nebuvo ir dar 2000 m. sausio mėn. pranešė, kad jos paslaugų atsisako. Teismas, pažymi atsakovas, taikė įstatymą galiojusį tik iki 2001-07-01.
Tretysis asmuo UAB “Vilniaus energija” padavė apeliacinį skundą. Prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu reikalavimą patenkinti pilnai. Nurodo, kad įsiskolinimas apskaičiuotas teisingai, nes karšto vandens skaitiklis neveikė, ieškovė į Širvintas išsikėlė gyventi tik 2003 m. lapkričio mėn., o dar vienas asmuo nebuvo laiku iš buto išregistruotas.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. ir tretysis asmuo J.Z. B. pateikė atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą. Laiko skundą nepagrįstu ir prašo atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas G. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB “Vilniaus energija” apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti.
Tretysis asmuo UAB “Vilniaus energija” pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Su skundo argumentais nesutinka.
Skundžiamas sprendimas keičiamas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Nagrinėdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas nurodė, kad pirmiausia vadovaujasi vaikų interesais (CK 3.174 str. 2 d.). Teismas atsižvelgė į vaikų amžių, vaikų priežiūros įgūdžius ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą. Atsakovo argumentas, kad buvo privalu apklausti vaikus teismo posėdyje ir tokiu būdu išsiaiškinti jų norą, atmetamas. CK 3.177 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras. Vaiko sugebėjimas išreikšti savo pažiūras neturi būti suprantamas vien tik kaip vaiko amžius, leidžiantis jam suprasti ir išreikšti nuomonę (norą) dėl jį liečiančio ginčo. Sprendžiant dėl vaiko sugebėjimo išreikšti nuomonę teisme reikalinga atsižvelgti į jo savijautą, reakcijas, aplinką ir kitas įtakojančias aplinkybes. Šiuo atveju, turint omenyje itin įtemptus tėvų tarpusavio santykius, į vaikų įtraukimą į konfliktą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į A. B. amžių bei D. B. padidintą jautrumą ir nutarė teismo posėdyje vaikų neapklausti. Juolab, kad CPK 380 str. 1 d. leidžia vaiko nuomonę išsiaiškinti per atstovą. Byloje esančios Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados yra pakankamas pagrindas spręsti apie vaikų norą gyventi su ieškove. Po skundžiamo sprendimo priėmimo aplinkybės, liečiančios galimą vaikų apklausą teisme į gerąją pusę nepasikeitė. Priešingai, tarp atsakovo ir ieškovės motinos kilo konfliktas vaiko akivaizdoje, savo ruožtu ieškovė slėpė gyvenamąją vietą, vaikai nelankė ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms vaikų jautrumas gali tik padidėti ir atsakovo reikalavimas apklausti vaikus teismo posėdyje negali būti tenkinamas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 01 04 informacijos ir inspektorės R. Š. tarnybinio rašto matyti vaikų, ypač D. B. noras gyventi su mama. Aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks noras prieštarauja vaikų interesams (CK 3.174 str. 2 d.) byloje nenustatyta. Tokia aplinkybe negali būti pripažintas atsakovo argumentas, kad jis turi geresnes buitines sąlygas. Kitas atsakovo argumentas, kad neaptartas atsakovo dalyvavimas vaikų auklėjime neatitinka tikrovės, nes skundžiamu sprendimu yra nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į trukdymą bendrauti su vaikais. Nutartyje jau paminėtas netinkamas abiejų šalių elgesys neabejotinai daro neigiamą įtaką vaikams, tačiau aptartų aplinkybių visuma, o pirmiausia vaikų nuomonė, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina labiau atitinka vaikų interesus.
Dėl išlaikymo dydžio
Priteisdamas išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės teismas vertino vaikų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį, sprendimo priėmimo metu LR Vyriausybės nutarimu nustatytą 550 Lt dydžio minimalią mėnesio algą (MMA). Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, ir teigia, kad tai neatitinka jo pajamų ir kreditorinių įsipareigojimų. Argumentas pagrįstas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaikų poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pateikdamos argumentus šiuo klausimu šalys teismui pateikė prieštaraujančias pažymas apie savo pajamas. Atsakovo darbo užmokestis pateiktuose dokumentuose svyruoja nuo 800 iki 1000 Lt, ieškovės apie 600 Lt. Iš atsakovo priteistas išlaikymas po 600 Lt kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atskaičius mokesčius atsakovui sumokama apie 800 Lt darbo užmokesčio, išlaikymo suma yra pernelyg didelė. Juolab, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie ženkliai pagerėjusią savo turtinę padėti – nuo 2007 m. sausio jai skirtas 2000 Lt darbo užmokestis. Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad materialinės teisės norma, reglamentuojanti proporcingumą pritaikyta netinkamai (CPK 330 str.). Šioje dalyje skundžiamas sprendimas keičiamas ir išlaikymas vaikams sumažinamas iki 200 Lt periodinių išmokų mokamų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Dėl santuokinio turto padalinimo
Atsakovas dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes vaikams priteistas didelis išlaikymas, ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą, o didesnioji priteisto turto dalis nebus naudojama vaikų poreikiams. Argumentas nepagrįstas ir atmetamas. Tėvų santuokos nutraukimas neturi įtakoti vaikų materialinės padėties. Nesant perteklinių materialinių gėrybių ieškovei priteisiamos 3/4 dalys keturių asmenų šeimos turto suteiks jai galimybę sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovo argumentas dėl priteisto didelio išlaikymo vaikams nėra pagrindas keisti turto padalijimo proporciją, nes periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas skirtas kasdienių poreikių tenkinimui, o su vaikais gyvenančiam sutuoktiniui priteista turto dalis leidžia sudaryti vaikams kuo palankiausią aplinką. Atsižvelgiama taip pat į tai, kad šia nutartimi nuspręsta sumažinti iš atsakovo priteistą periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Aptarta sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Ieškovė paduodama apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje natūra turi būti priteistas jai o ne atsakovui. Teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje Širvintose nėra galimybės gyventi dėl nekokybiško pastato, o išvykus į Širvintas ieškovė liks be darbo, vaikai praras galimybę lankytis pas logopedą, lavintis. Argumentas pagrįstas. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė su vaikais ginčo bute negyvena nuo 2003 metų, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teisės pagrindu valdo 1/2 gyvenamojo namo ir sklypo Širvintose, o atsakovas kito gyvenamojo ploto nuosavybėje neturi. Tokie teismo motyvai nėra pakankamas pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti jam butą natūra. Kadangi ginčo butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, jis realiai negali būti padalintas ir vienam iš sutuoktinių turi būti skiriama kompensacija. Toks padalijimo būdas numatytas CK 3.127 str. 3 d. Klausimas, kuriam iš sutuoktinių butas priteistinas natūra yra susijęs su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu. Šioje byloje vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirba Vilniuje, darželį vaikai taip pat lanko Vilniuje. Visi klausimai turi būti sprendžiami pirmiausia atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Kaip matyti ir ieškovės, ir atitinkamai vaikų interesai sukoncentruoti Vilniuje. Gyvenamosios vietos pakeitimas išvykstant gyventi į Širvintas reikštų įprastos aplinkos pakeitimą, infrastruktūros praradimą, taip pat sukeltų neabejotinas turtines pasekmes turint omenyje ieškovės galimybes įsidabinti Širvintose arba dirbti Vilniuje gyvenant Širvintose. Todėl aplinkybė, kad ieškovė kitame mieste turi nuosavybę, nėra pagrindas butą natūra priteisti atsakovui. Ieškovė tvirtina, kad su vaikais gyvena nuomojame bute. Šią aplinkybę patvirtina Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, Žirmūnų seniūnijos pažyma, o priešingų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė turi Vilniuje kitą gyvenamąją vietą, byloje nėra. Todėl sutuoktinis, kurio naudai priteisiama kompensacija, norėdamas gyventi Vilniaus mieste privalės nuomotis būstą arba įsigyti kitą būstą. Ir įsigijimas, ir nuoma, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes, bus lengviau įgyvendinami ir reikalaus mažiau sąnaudų, jei tai atliks vienas vyriškis nei moteris su dviem mažamečiais vaikais. Teismo motyvas, kad ieškovė su vaikais ginčo bute negyvena nuo 2003 metų nėra pagrindas priteisti butą natūra atsakovui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalių santykiai itin nepatenkinami, vyksta nuolatiniai konfliktai. Kitokių ieškovės išsikėlimo iš buto priežasčių byloje nenustatyta. Aplinkybė, kad vienas sutuoktinis santuokoje įgytame bute negyvena dėl blogų tarpusavio santykių nesuteikia kitam sutuoktiniui prioritetinių teisių į šį turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normą (CPK 330 str.). Sprendimas keičiamas ir butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje natūra priteisiamas ieškovei. Kadangi byloje nustatyta buto vertė yra 60800 Lt, o ieškovei nuspręsta priteisti 3/4 dalis santuokinio turto, atsakovui iš ieškovės priteisiama 15200 Lt dydžio kompensacija už 1/4 buto dalį.
Apeliacinio skundo dalyje dėl turto padalijimo atsakovas taip pat nurodo, kad teismas, įtraukdamas į dalintino turto balansą ieškovės parduotą automobilį „Nissan sunny“ neteisingai nustatė jo vertę 600 Lt. Atsakovas teigia, kad vertinant pagal LR susisiekimo ministro 1999-06-09 įsakymą Nr. 227 tokio modelio ir tokių metų automobilio reali vertė yra 8 950 Lt. Be to, nurodo apeliantas, net ir į sumažintą 600 Lt automobilio vertę dalinant turtą atsižvelgta nebuvo. Atsakovas prašo į dalintino turto balansą įtraukti ieškovės parduotą automobilį „Nissan sunny“ jo realia verte – 8950 Lt. Argumentas pagrįstas iš dalies. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė automobilį pardavė su atsakovo leidimu ar žinia. Taip pat nėra duomenų, kad už automobilį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms. Tokios aplinkybės yra pagrindas parduotą automobilį įtraukti į dalintino turto balansą. Tačiau padaręs tokią išvadą teismas neatliko paties veiksmo ir jo nustatyta 600 Lt automobilio vertė į dalijamo turto balansą neįtraukta. Materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimą (CK trečiosios knygos VIII skyrius) pritaikytos netinkamai ir šiuo aspektu ieškovo prašymas tenkinamas iš dalies – į bendrą dalijamo turto masę įrašoma automobilio vertė – 600 Lt, o atsakovui iš ieškovės priteisiama šios vertės dalis, proporcinga jam priteisiamai bendro turto daliai – 150 Lt, t.y. 1/4 dalis (CPK 330 str.). Atsakovo argumentas dėl automobilio vertės netenkinamas. Teismas automobilio vertę nustatė remdamasis byloje esančia pirkimo – pardavimo sutartimi. Žinynuose, kataloguose ar kitoje panašioje literatūroje nurodoma vidutinė tam tikro modelio ir tam tikrų metų pagaminimo automobilio kaina. O konkrečia sutartimi nustatoma konkretaus parduodamo automobilio vertė. Ieškovės pateikta sutartis nenuginčyta. Greta automobilio atsakovas apeliaciniu skundu į dalintino turto balansą prašo įtraukti kompiuterį bei kitą buitinę techniką kurių bendra vertė yra 1390 Lt. Prašymas negali būti patenkintas, nes byloje nėra įrodymų apie minimos technikos buvimą ir jos vertę. Be to toks ieškininis reikalavimas civilinio proceso nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme pareikštas nebuvo, o naujus reikalavimus kelti apeliaciniame skunde neleidžiama (CPK 312 str.).
Dėl trečiojo asmens J.Z. B. savarankiško reikalavimo
Tekindamas trečiojo asmens J.Z. B. savarankišką reikalavimą priteisti negrąžintą 40000 Lt paskolą ir palūkanas rėmėsi byloje esančia paskolos sutartimi ir Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio LR piliečio gyventojo pajamų deklaracija. Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama šią sprendimo dalį panaikinti nurodo, kad neįrodytas ieškovės sutikimo ir pinigų perdavimo faktas, kad ieškovė apie sutarties pasirašymą sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, kad sutartis sudaryta apgaule. Argumentas atmetamas. Byloje esanti sutartis atitinka įstatymo reikalaujamą rašytinę formą, jos surašymo faktą ir laiką patvirtina iš VMI gauti deklaracija ir paaiškinimas. Ieškovė neįrodė sutarties klastojimo, patikimais rašytiniais neįrodė kitų lėšų, už kurias galėjo būti nupirktas ginčo butas. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai konstatavo šalių solidarią atsakomybę ir priteisė ir ieškovės ir atsakovo trečiajam asmeniui negrąžintą paskolą bei palūkanas proporcingai jiems tenkančiam turtui. Aptarta sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl trečiojo asmens UAB “Vilniaus energija” savarankiško reikalavimo
Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti 8152,76 įsiskolinimo ir 570 Lt delspinigių už šilumą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 1999 11 01 iki 2005 05 31. Teismas reikalavimą patenkino iš dalies priteisė 4529,45 Lt įsiskolinimą.
Atsakovas prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą atmesti visiškai. Nurodo, jog jis su šia organizacija paslaugų tiekimo sutarties sudaręs nebuvo ir dar 2000 m. sausio mėn. pranešė, kad jos paslaugų atsisako, o teismas taikė įstatymą galiojusį tik iki 2001-07-01. Atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas. Byloje nustatyta, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Nors su atsakovu rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, tačiau esant tiekimo faktui apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad prievolė atsiranda ir iš juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymas sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Esant aplinkybėms, kai paslauga buvo realiai tiekiama, atsakovo raštas dėl paslaugų atsisakymo, nesant tinkamo tiekimo nutraukimo (atliekant atitinkamus projektavimo ir sistemų atjungimo darbus) paslaugos gavėjo nuo atsiskaitymo pagal prievolę neatleidžia. Atsakovo argumentas dėl netinkamo įstatymo taikymo nepagrįstas, kadangi byla išspęsta taikant galiojančio Civilinio kodekso normas.
Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo jo savarankišką reikalavimą patenkinti visiškai. Apylinkės teismas trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkino ir dalies ir priteisė įsiskolinimą tik už šilumą. Spręsdamas reikalavimą priteisti įsiskolinimą už karštą vandenį aprašomojoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad tik 2003 03 26 patikrinimo aktu nustatyta, jog karšto vandens skaitiklis nuplombuotas, nesisuka ir skaičiuoti reikia pagal normą, tačiau 2003 03 25, 2003 04 02 ir 2005 02 10 aktuose įrašyta, jog karšto vandens skaitiklis užplombuotas, skaitiklis tvarkingas, skaičiuoti pagal skaitiklio rodmenis. Atmesdamas reikalavimą priteisti skolą už karštą vandenį teismas nurodė, kad mokesčių už karštą vandenį priskaičiavimas iki 2003 07 01 neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir kad neatsižvelgta į atsakovo mokėjimus už karštą vandenį, neįvertinta, kad gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo tik atsakovas. Tretysis asmuo UAB “Vilniaus energija” apeliaciniu skundu prašydamas reikalavimą patenkinti pilnai nurodo, kad įsiskolinimas teisingai apskaičiuotas pagal normą, nes karšto vandens skaitiklis neveikė nuo 2003-03-26, o ieškovė gyventi į Širvintas išsikėlė tik 2003 m. lapkričio mėn. Šioje dalyje byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.). Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas dėl nuo 2003-03-26 neveikiančio karšto vandens skaitiklio atmetamas, nes byloje esantys 2003 03 25, 2003 04 02 ir 2005 02 10 aktai patvirtina, kad netvarkingas skaitiklis buvo tik nuo 2003-03-26 iki 2003 04 02 t.y. vieną savaitę, ir tuose aktuose trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai nurodė skaičiuoti pagal skaitiklio rodmenis. Dėl šių teismo motyvų, išdėstytų skundžiamame sprendime, apeliaciniame skunde argumentų nėra. Apeliantas taip pat nepasisako dėl aplinkybės, kad atsakovas už karštą vandenį mokėjo. Kadangi už karštą vandenį buvo privalu mokėti pagal skaitiklio rodmenis, mokėjimai buvo atliekami, o tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad mokėjimai neatitinka skaitiklio rodmenų, bute gyvenusių asmenų skaičius ir jų gyvenimo bute laikotarpis šiam ginčui teisiškai nereikšmingas. Trečiojo asmens apeliacinis skundas netenkinamas.
Remiantis išdėstytais motyvais skundžiamas sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.): iš atsakovo priteistas periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikams sumažinamas iki 200 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje natūra priteisiamas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 1/4 buto vertės dydžio kompensacija – 15200 Lt. Į dalijamo turto balansą įrašoma automobilio „Nissan sunny“ vertė – 600 Lt ir iš ieškovės atsakovui priteisiama jam priklausanti šios sumos dalis – 150 Lt. Dėl kito pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims priteisto turto – daiktų, jų vertės ir paskirstymo šalims, taip pat dėl 6870,75 Lt kompensacijos, kuri priteista iš atsakovo ieškovei atsižvelgus į nevienodą priteistų daiktų vertę, ginčo nėra. Iš ieškovės atsakovui priteista 6870,75 Lt kompensacija didinama atsakovui priklausančia automobilio vertės dalimi – 150 Lt ir nustatoma 7020,75 Lt dydžio iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija. Atliekant įskaitymą iš 15200 Lt kompensacijos, kuri priteistina iš ieškovės atsakovui, atimama 7020,75 Lt kompensacija, kuri priteistina iš atsakovo ieškovei, ir rezultate iš ieškovės atsakovui priteisiama 8179,25 Lt dydžio kompensacija (15200 - 7020,75 = 8179,25).
Dėl apeliacinės instancijos teismui pareikštų papildomų prašymų
Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2004 12 13 nutartimi skirtą laikinąją apsaugos priemonę, kuria ieškovei uždrausta su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. išvykti už Lietuvos ribų iki bus išnagrinėta ši byla. Prašymas tenkinamas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 str. 1 d.). Teismui atmetus ieškinį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.). Kadangi aptariama laikinoji apsaugos priemonė paskirta atsakovo iniciatyva, o paskelbiant šią nutartį įsigalioja sprendimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu neišsprendus panaikinimo klausimo (CPK 150 str. 4 d.), laikinoji apsaugos priemonė naikinama.
Atsakovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Laikinosios apsaugos priemonės paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.), arba iki bylos išsprendimo apginti sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus (CK 3.65 str.). Paskelbiant šią nutartį įsiteisėja skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo ieškininis reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Esant tokiai teisinei situacijai prašoma laikinoji apsaugos priemonė netaikytina. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas pareiškė prašymą taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti R. B. sugyventiniui A. K. prisiartinti arčiau kaip vieną šimtą metrų iki atsakovo vaikų, jų gyvenamosios vietos ir ikimokyklinės įstaigos, kur vaikai auklėjami. Tačiau šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl A. K. bendravimo su vaikais, tokie ieškininiai reikalavimai nepareikšti ir prašoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka įstatyme įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Kita vertus, laikinoji apsaugos priemonė po teismo sprendimo įsiteisėjimo gali būti palikta galioti tik tuo atveju, jei ji tampa priverstine vykdymo priemone sprendimo vykdymo procese (CPK 150 str. 5 d.). Šioje civilinėje byloje sprendimas A. K. atžvilgiu nepriimtas. Atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Keičiant paminėtas sprendimo dalis atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą už išlaikymo priteisimą priteistas 216 Lt žyminis mokestis mažinamas iki 144 Lt. Į dalijamą turtą įskaitant automobilio „Nissan sunny“ vertę 600 Lt ir atsakovui priteisiant 1/4 dalį šios vertės, iš ieškovės atsakovui priteistas 329,5 Lt žyminis mokestis didinamas iki 334 Lt.
Iš dalies tenkinant šalių apeliacinius skundus atitinkamai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1-3 d.). Tenkinant ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl buto natūra priteisimo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes priteisto turto vertė nesikeičia. Netenkinant ieškovės skundo dėl trečiojo asmens J.Z. B. savarankiško reikalavimo atmetimo iš ieškovės žyminis mokestis į valstybės biudžetą nepriteisiamas, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista 2006 05 18 teismo nutartimi. Atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas teismo 2006 05 29 nutartimi atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir į dalijamo turto masę įrašius automobilio „Nissan sunny“ vertę – 600 Lt iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiami 18 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.). Atmetant atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui UAB “Vilniaus energija” priteista 4529,45 Lt, įrašyti į dalijamo turo balansą buitinę techniką (1390 Lt) ir dalį automobilio „Nissan sunny“ vertės (8350 Lt) bei iš dalies (75 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko atžvilgiu) sumažinti priteistą išlaikymą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 482 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo G. B. nepilnamečių vaikų D. B. , gimusio 1999 10 21, ir A. B. , gimusio 2001 06 10, priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės sumažinti iki 200 Lt išlaikymo sumos, mokamos periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui.
Sprendimo dalį, kuria 60800 Lt vertės butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteistas atsakovo G. B. asmeninėn nuosavybėn panaikinti ir butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti asmeninėn ieškovės R. B. nuosavybėn.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. B. ieškovės R. B. naudai priteista 52470,75 Lt kompensacija panaikinti ir iš ieškovės R. B. atsakovui G. B. priteisti 8179,25 Lt kompensaciją.
Iš ieškovės R. B. atsakovui G. B. priteistą 329,50 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 334 Lt.
Iš atsakovo G. B. į valstybės biudžetą priteistą 216 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 144 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškovės R. B. prašymą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatytą draudimą R. B. išvykti už Lietuvos Respublikos ribų su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. .
Atsakovo G. B. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Iš ieškovės R. B. į valstybės biudžetą priteisti 18 Lt žyminio mokesčio.
Iš atsakovo G. B. į valstybės biudžetą priteisti 482 Lt žyminio mokesčio.