Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S. ir jos atstovei advokato padėjėjai D. G., atsakovui P. M. ir jo atstovei advokatei A.L.-R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui P. M. dėl daikto savininko teisių gynimo, tretieji asmenys – G. M. ir akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai (ieškinio dalykas) ir argumentai

1.1. Įpareigoti atsakovą P. M. (toliau – ir atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį – šiluminį vamzdyną.

1.2. Neįvykdžius per nustatytą terminą įpareigojimo atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį – šiluminį vamzdyną, priteisti iš atsakovo 759,95 Eur piniginę kompensaciją.

1.3. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (110 Eur žyminį mokestį ir 1 650 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą bei specialisto išvadą (70 Eur už konsultacijas, 730 Eur už ieškinio, dubliko parengimą, 350 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 500 Eur už specialisto N. B. išvadą).

3. Taigi, ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti 2023 m. birželio 19 d. ieškinyje Reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas):

4.1. Iki 1991 m. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojai bei (duomenys neskelbtini) namų gyventojai sudarė Gyvenamųjų namų termofikavimo kooperatyvą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kooperatyvas). Kooperatyvo narių bendru sutarimu ir asmeninėmis lėšomis minėtų namų gyventojai įsirengė šilumos tinklus pagal Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos suderintą Gyvenamųjų namų termofikavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų įvadų į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektą. Šilumos tinklų tiesimui pinigus rinko ir kooperatyvui atstovavo Z. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini) name. Šiluminis vamzdynas buvo valdomas bendraturčių bendru sutarimu. Minėtos inžinerinės sistemos ėjo per (duomenys neskelbtini) namų kiemus, sistema bendru savininkų sutarimu naudojosi visų namų gyventojai. Šiluminė trasa buvo naudojama (duomenys neskelbtini) (kaip ir kitų bendraturčių) namui šildyti bei vandeniui pašildyti.

4.2. Ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.3. 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas, gyvenęs (duomenys neskelbtini), name, (duomenys neskelbtini), išpjovė per (duomenys neskelbtini) namo kiemą ėjusios šiluminės trasos vamzdžio dalį (apie 6 metrų ilgio), buvusią pagal minėto namo sieną. Atsakovas savavališkai nupjovė vamzdį pagal savo namo sieną ir ieškovės tvorą, tokiu būdu sugadindamas šiluminį vamzdyną. Atsakovui išpjovus dalį vamzdžio, ieškovė neteko galimybės nei dabar, nei ateityje naudotis šiluminiu vamzdynu.

5. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai

I. Trečiųjų asmenų pozicija

9. Trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pozicija:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. Ieškovei S. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ankstesnis (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini) gatvė“.

12. Nuosavybės teise ieškovei šis turtas priklauso 1989 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Juridinių asmenų registre yra įregistruoti ir kiti nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai, t. y. 1997 m. balandžio 22 d. Statinio priėmimo naudoti aktas, 2003 m. balandžio 2 d. Perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. balandžio 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedą).

13. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, gyvenamojo namo šildymas yra „Vietinis centrinis šildymas“, o žemės sklypas yra Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedą).

14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, inžineriniai tinklai / servitutai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neregistruoti.

15. Žemės sklypas ir jame esantys pastatai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai), esantys adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. M. 2022 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui P. M. minėti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė 2017 m. spalio 24 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, inžineriniai tinklai / servitutai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neregistruoti.

16. Ginčas kilo tarp šių dviejų kaimyninių žemės sklypų savininkų – ieškovės S.S. ir P. M. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas, dar būdamas turto savininku, 2022 m. rugpjūčio 9 d. išmontavo vamzdžius, pakabintus pagal atsakovo namo sieną, kurie buvo šiluminės trasos dalis.

17. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad tokiais veiksmai atsakovas be šiluminės trasos savininkų, taigi, ir be ieškovės sutikimo, sugadino šiluminę trasą, kurią dar 1990 – 1991 metais pastatė kaimyninių sklypų savininkai, tuo tikslu įsteigę Kooperatyvą Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtai išardžius vamzdžius, ieškovė neteko galimybės naudotis vamzdynu ir į savo gyvenamąjį būstą gauti šilumos energiją iš AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kreipėsi į teismą dėl teisminės gynybos.

Dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo

18. Išanalizavus ieškinio faktinį pagrindą, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuojama, kad ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas atitinka CK nustatytą nuosavybės teisės gynimo paskirtį – užtikrinti daikto savininko pažeistos turtinės padėties atkūrimą ir žalą sukėlusių padarinių šalinimą.

19. Šioje dalyje ypatingai svarbią teisinę reikšmę turi nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovo demontuoti vamzdžiai (daiktas) yra faktiškai sunaikinti (daiktas išnyko). Atitinkamai negalima konstatuoti, kad atsakovas trukdo naudotis daiktu – daiktas tiesiog nebeegzistuoja, yra sunaikintas. Būtent todėl ieškovė ir reikalauja atkurti sunaikintą daiktą (pagaminti ir sumontuoti naują). Taigi, nustačius šią faktinę aplinkybę, atmestini ieškovės argumentai, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualus ir taikytinas negatorinio ieškinio reglamentavimas.

20. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos kitos teisės normos, t. y. reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą, ieškovei įrodinėjant, kad ji buvo sunaikinto daikto savininkė (bendraturtė), o atsakovas neteisėtais veiksmais padarė jai žalą – sunaikino vamzdžius (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, CK 6.246–6.249 straipsniai).

21. Teismas pažymi, kad, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia bus nagrinėjamas esminis klausimas, dėl kurio kilo ginčas – ar ieškovė buvo sunaikinto daikto savininkė (bendraturtė). Byloje buvo tiriama ir nustatinėjama, kas buvo šių inžinerinių tinklų (bendrojo naudojimo statinių, antraeilių daiktų) savininkas (-ai) jų sukūrimo metu. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, aiškinosi, ar keitėsi ir kokiu teisiniu pagrindu keitėsi inžinerinių tinklų savininkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-933/2025). Taigi, teismas byloje tyrė nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus įgijimo pagrindą ir su juo susijusius įrodymus.

22. Kaip nustatyta, ieškovė (ir jos sutuoktinis) lėšas (rublius) patikėjo kitam asmeniui (Kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini)) investuoti į tinklų statybą ir vėliau eksploatavimą. Kiek lėšų konkrečiai perdavė Kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė negalėjo nurodyti. Nieko konkretaus dėl įnašų negalėjo patvirtinti ir kitas kooperatyvo narys, t. y. liudytojas G. G. Tačiau iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė savarankiškai, visuose dokumentų tvarkymo etapuose prisiimdamas visas teises ir pareigas. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent Kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo statomo objekto (naujai gaminamo daikto) statytojas ir tapo savininkas daikto sukūrimo metu. Pažymėtina, kad tokia Kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė buvo leistina ir pagal tuometinį reglamentavimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau būtų perleidęs nuosavybės teisę į inžinerinį statinį ieškovei (ar kitiems kooperatyvo nariams). Pažymėtina ir tai, kad šis priklausinys niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip ieškovės nuosavybė (ar teise naudotis šiuo daiktu).

23. Tai, kad būtent Kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomo objekto (naujai gaminamo daikto) statytojas ir tapo savininkas daikto sukūrimo metu patvirtina šių byloje sistemiškai ištirtų įrodymų visuma, kartu įvertinta pagal atitinkamą teisinį reglamentavimą:

23.2. Nuo 1993 m. liepos 1 d. įsigaliojęs 1993 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas Nr. I-164 aiškiai reglamentavo, kooperatinių bendrovių veiklą, tame tarpe ir klausimus dėl turto nuosavybės:

· kooperatinė bendrovė – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika (2 straipsnis);

· kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai; pagal savo prievoles kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ūkinis subjektas, kuris atsako tik turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla; kooperatinę bendrovę sudaro ne mažiau kaip penki fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnis);

· kooperatinės bendrovės steigėjais gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje (4 straipsnis);

· kooperatinė bendrovė nuo įregistravimo dienos įgyja juridinio asmens teises (6 straipsnis);

· kooperatinė bendrovė turi teisę užsiimti įstatuose numatyta veikla, turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose, valdyti jai priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kt. (7 straipsnis);

· įstatymas reglamentavo ir kooperatinės bendrovės likvidavimo tvarką – patenkinus kreditorių reikalavimus, likęs turtas, praėjus 6 mėnesiams nuo likvidavimo paskelbimo dienos, padalijamas kooperatinės bendrovės nariams įstatuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į narių pajus ir priklausančio turto dydį (jei turtas priskirtas).

Bylos duomenimis, kooperatyvas, tikėtina, veikė ir po 1993 m. liepos 1 d., kuomet įsigaliojo 1993 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas Nr. I-164 (liudytojas G. G. paliudijo, kad kasmetiniais hidrauliniais bandymais rūpinosi pirmininkė, o ne gyvenamųjų namų savininkai kiekvienas atskirai). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal tuometinį reglamentavimą kooperatyvas įstatymo nustatyta tvarka būtų perleidęs kokiu nors teisiniu pagrindu nuosavybės teises į inžinerinį statinį.

23.3. Taigi, byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad vamzdyną pastatė ir juo vėliau eksploatavo juridinis asmuo Kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovė S. S. buvo šio kooperatyvo narė, tačiau nuosavybės teisių į juridinio asmens sukurtą daiktą automatiškai neįgijo. Byloje esantys rašytiniai ir kiti įrodymai nuosekliai patvirtina, kad ne kooperatyvo nariai kiekvienas asmeniškai, o būtent kooperatyvas, kaip juridinis asmuo, vamzdyną pastatė, o paskui juo eksploatavo:

23.3.1 Ieškovė pateikė į bylą Gyvenamųjų namų termofikavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl šilumos tinklų į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedą). 1990 m. gegužės 31 d. suderinimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kompleksinė inžinerinių tinklų išžiūrėjimo komisija sprendė suderinimo klausimą dėl gyvenamųjų namų termofikavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų įvado į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dokumentuose vienareikšmiai nurodyta, kad užsakovas yra (duomenys neskelbtini) gatvės termofikavimo kooperatyvas.

23.3.2 1991 m. spalio mėnesio Aptarnavimo ribų akte nurodyta, kad abonentas (mokėtojas) yra Z. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Šis asmuo taip pat nurodytas kaip atsakingas asmuo už šilumos ūkį. Pažymėtina, kad šiame akte abonento atstovė Z. M. yra nurodyta kaip asmuo, veikiantis „savininko teisėmis“. Objektu, kuris prijungiamas prie šilumos tinklų, yra nurodytas termofikavimo kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Šiame akte kaip abonento atstovas pasirašo Z. B. M. (asmens parašas ir antspaudas „(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Z. B. M.“) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą).

23.3.3 1991 m. lapkričio Šilumos energijos tiekimo karštu vandeniu sutartis patvirtina, kad tarp Kauno šilumos tinklų ir privačių gyvenamųjų namų termofikavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) atstovės Z. M. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu šilumos teikėjas įsipareigojo tiekti vartotojams šilumos energiją į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad nuolatiniam ryšiui su šilumos tiekėju palaikyti ir suderinti įvairius klausimus vartotojas skiria savo įgaliotą asmenį, t. y. įgaliotinį Z. M. Sutarties 15 punkte yra nustatyta, kad vartotojas (mokėtojas) yra „(duomenys neskelbtini) taup. kasa“. Sutarties sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas yra paliekamas šilumos tiekėjui (Kauno šilumos tinklams), kitas – vartotojui. Kaip vartotojas sutartį pasirašė 1991 m. lapkričio 20 d. Z. B. M. (asmens parašas ir antspaudas „(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Z. B. M.“) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą).

23.3.4 Iš ieškovės į bylą pateiktos Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)), techninės apskaitos bylos duomenų taip pat nenustatyta, kad byloje būtų fiksuoti kokie nors įrašai apie nuosavybės teisę (ar kitas daiktines teises) į centrinio šildymo įrenginius (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedą).

23.3.5 Ieškovės S. S. žodiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, kad ji veikė ir galėjo veikti tik kaip kooperatyvo narė, sumokėjusi savo dalį (pajaus dydis byloje nenustatytas; ieškovė neatsimena ir neturi išlikusių įrodymų), bet ne kaip nuosavybės teises į turtą turintis fizinis asmuo, nepaisant to, kad ji subjektyviai buvo ir yra įsitikinusi priešingai (ieškovės S. S. žodiniai paaiškinimai fiksuoti 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įraše: 10 min. 13 sek. – 1 val. 2 min. 39 sek.):

o ieškovė nurodė, kad šiuo metu (pastaruosius apie dešimt metų) jos būstas šildomas kietu kuru. Iki tol ieškovė naudojosi šilumine trasa (centriniu šildymu). Pakilus centrinio šildymo kainoms, buvo nutarta šildytis kietu kuru;

o ieškovė paaiškino, kad šiluminei trasai pastatyti ir buvo įsteigtas kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino, kad vamzdynas nėra jos asmeninis turtas; jos vertinimu, tai yra bendroji nuosavybė kartu su tais kaimynais, kurie savo piniginiu įnašu taip pat prisidėjo prie vamzdyno įrengimo, todėl ieškovė nurodė nesuprantanti, kokių dar dokumentų apie nuosavybę jai reikia pateikti, jei visus reikalingus dokumentus ir paaiškinimus pateikė: vamzdyną statė kooperatyvas, kaip ilgai veikė įsteigtas kooperatyvas ji nežino, į bylą yra pateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. brėžiniai, leidimai, suderinimai (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 56 sek. – 21 min. 30 sek.);

o teikdama paaiškinimus apie kooperatyvo veiklą, ieškovė nurodė, kad piniginius įnašus mokėjo rubliais (grynaisiais) kooperatyvo pirmininkei M. Ieškovė kvitų neišsaugojo. Būtent Z. M. viską derino, surado rangovus. Tai, kad ieškovė net negali tiksliai įvardinti ir neįvardijo asmenų, kurie, kaip kooperatyvo nariai, savo finansine dalimi prisidėjo prie vamzdyno įrengimo, patvirtina pačios ieškovės pozicija, nurodyta procesiniame dokumente Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė negalėjo tiksliai įvardinti, kurie asmenys buvo kooperatyvo nariai ir mokėjo pradinius įnašus tam, kad būtų įrengta šilumos trasa. Ieškovė galėjo nurodyti tik gyvenamuosius namus, kuriuos aptarnavo kooperatyvas.

23.3.6 Liudytojo G. G. parodymai patvirtino faktinę aplinkybę, kad kooperatyvas veikė savarankiškai. Liudytojas negalėjo patvirtinti, ar kooperatyvo nariams nuosavybės teisė į objektą (šilumos trasą) buvo perleista (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 39 sek. – 2 val. 6 min. 33 sek.). Ieškovės pakviestas liudyti liudytojas apskritai negalėjo išsamiai paaiškinti visų aplinkybių, susijusių su Kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) veikla, tiesiant šilumos trasą. Liudytojas patvirtino, kad toks kooperatyvas buvo įsteigtas (penki namai steigė), šilumos trasa buvo įrengta, bet kas ir kada nuo jos atsijungė tiksliai nežino (neprisimena). Liudytojas nurodė, kad datos jam nerūpi, tai neįdomu. Visi pinigus grynaisiais mokėjo kaimynei M., kuri viską ir organizavo, nes būtent jos name buvo įvestas šilumos mazgas. Liudytojas prisiminė, kad kiekvienais metais būdavo kviečiami specialistai atlikti hidraulinius bandymus. Atsakydamas į klausimą, kam priklauso (-ė) vamzdynas, liudytojas nurodė nežinantis ir tik samprotavo, kad gal priklauso visiems, kurie statė. Kaip toliau ir kaip ilgai veikė kooperatyvas, liudytojas taip pat nurodė nežinantis.

24. Taigi, byloje ieškovė pripažino aplinkybę, kad šilumos tinklai buvo pastatyti kooperatyvui perduotomis piniginėmis lėšomis. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pastačius šilumos trasą ja toliau rūpinosi kooperatyvas. Įrodymų, kad nuosavybė buvo perleista kitiems asmenims, taigi, ir ieškovei, byloje nėra. O remtis vien tik ieškovės iškelta prielaida ir tuo pagrindu pripažinti, kad ieškovė turi (kažkuriuo momentu įgijo) nuosavybę į šilumos tinklus, kaip antraeilius daiktus, teismas negali (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas turi būti paremtas faktais ir įrodymais, o ne spėlionėmis ir prielaidomis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Tuo pagrindu konstatuojama, kad ieškovė šioje byloje neįrodė esminę teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės – savo nuosavybės teisių į daiktą (šiluminę trasą).

25. Nors ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisių ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, tačiau, teismo vertinimu, byloje būtina pateikti teisinį vertinimą ir dėl ieškovės pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo – pasirinktas būdas nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžtas, be to, kritikuotinas ir dėl racionalumo stokos.

25.1. Pagal įstatymų reikalavimus ir teismų praktiką ieškinio reikalavimas turi būti aiškiai apibrėžiamas, nes jį tenkinus kyla tokio reikalavimo vykdytinumo klausimas. Tuo remdamasis teismas šioje byloje tiek ieškovės, tiek jos atstovės keletą kartų teiravosi, kokio konkrečiai teisinio rezultato ieškovė siekia. Ieškovė ir jos atstovė užtikrintai laikėsi pozicijos, kad ieškovė (i) neketina tikslinti ieškinio reikalavimų, (ii) neteiks reikalavimo, kad vamzdyno atstatymo darbus ji pati galėtų atlikti, jei atsakovas nevykdytų teismo sprendimo, (iii) neprašys atsakove nurodyti dabartinės turto savininkės G. M., aiškiai nurodžiusios, kad ji nesutinka, jog jos namų valdoje antžeminėje dalyje vėl būtų atstatyti nuo namo sienos numontuoti apie šešių metrų ilgio vamzdžiai. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje patvirtino suprantančios, kad pagal suformuluotus materialiuosius reikalavimus ieškovės teisių gynimas neapima teisės ieškovei pačiai atlikti vamzdžių atstatymo darbus, jei atsakovas savo jėgomis ir lėšomis neatstatys vamzdyno. Ieškovė ir jos atstovė patvirtino, kad galimai ieškovė ateityje inicijuos naują civilinį ginčą (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 48 sek. – 18 min. 55 sek.).

25.2. Taigi, pati ieškovė patvirtino suprantanti, kad šios bylos išnagrinėjimas galutinai neišspręstų tarp šalių kilusio ginčo. Tokia ieškovės pozicija kelia abejonių dėl sąžiningumo, vykdant įstatyme numatytą pareigą priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

25.4. Teismo iniciatyva AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi buvo būtina nustatyti, ar centralizuoto šildymo tiekėjas pagal technines galimybes galėtų užtikrinti ieškovei šildymo tiekimą, jei atsakovas būtų įpareigotas atstatyti vamzdynus būtent pagal tuos pačius parametrus, kurie buvo nustatyti 1990 – 1991 m. Ieškovė nurodė kategoriškai atsisakanti išsamiau aiškintis, ar jos pasirinktas teisių gynimo būdas atitiktų technines specifikacijas, kurias reikalautų įvykdyti AB „(duomenys neskelbtini)“ techninė taryba. Ieškovės subjektyviu vertinimu, ji turi teisę ateityje tokia galimybe pasinaudoti. Tokie ieškovės paaiškinimai yra vertinami itin kritiškai, nes teismas negali ginčo spręsti hipotetiškai, t. y. neįvertinęs visų realaus ginčo aspektų, tuo labiau, kai ginčas yra susijęs su labai specifiniu objektu – inžineriniais tinklais, kurių techninės specifikacijos privalo būti tiksliai nustatytos ir įvertintos, nes numato specialios šilumos energijos tiekimo infrastruktūrą reglamentuojančios teisės normos (Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160; aktuali redakcija nuo 2022 m. gegužės 31 d.). Ieškovė, kaip minėta, byloje atsisakė kreiptis į šilumos tiekėją AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios techninė taryba bent preliminariai galėtų įvertinti esamą situaciją ir atsakyti į esminį klausimą, ar atsakovui pagal namo sieną (antžeminėje dalyje) atstačius vamzdžius, bendrovė tiektų šilumos energiją. Vietoje to ieškovė teikė į bylą duomenis apie kitų bendrovių (pabrėžtina, ne šilumos tiekėjų) paslaugas ir galimybes sutvarkyti vamzdžius:

· 2022 m. gruodžio 21 d. N. B. parengtą specialisto išvadą teismas vertintina kritiškai dėl šių priežasčių (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą): pirma, iš išvados duomenų matyti, kad išvada parengta, neišanalizavus išsamių duomenų apie esamą situaciją, bet remiantis tik subjektyvaus pobūdžio informacija, t. y. užsakovės S. S. pateiktais duomenimis (2 nuotraukomis, esančiomis išvados 4 ir 5 puslapiuose) ir jos žodiniais paaiškinimais bei apžiūros metu surinktais duomenimis (nuotraukomis, esančiomis išvados 6, 7, 8 puslapiuose); antra, kaip jau minėta, išvadoje nurodyti duomenys nepatvirtina, kad tokio vamzdyno atstatymas būtų tinkamas tiekti šilumos energiją pagal dabar galiojančius reikalavimus, taikomus šilumos energijos tiekimui;

· ieškovės į bylą pateiktas dienraščio „Kauno diena“ straipsnis (kopija straipsnio) taip pat negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad straipsnyje minima bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ – tai visą parą dirbanti avarinė bendrovė, besispecializuojanti kanalizacijos avarijos padarinių šalinimo srityje. Taigi, ieškovės argumentai, kad šios bendrovės paslaugomis ji pasinaudotų, siekdama atstatyti išardytą vamzdyną, laikytini visiškai nepagrįstais ir neracionaliais. Ginčo objektas yra centrinio šildymo vamzdyno atstatymas. Pakartotinai pabrėžtina, kad šiems darbams atlikti būtini atitinkami teisės aktuose reglamentuoti sprendiniai ir specialios medžiagos, skirtos būtent šilumos energijos tiekimui, o ne nuotekų pašalinimui (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedą);

· ieškovės į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. liepos 30 d. raštas patvirtina, kad ši bendrovė teikė atsakymą į ieškovės užklausą dėl galimybės sutvarkyti šiluminę trasą, esančią (duomenys neskelbtini). Bendrovė nurodė, kad bendrovės vadovas susipažino su ieškovės atsiųstais dokumentais, pagal galimybes apžiūrėjo trasą ir tuo pagrindu gali pateikti atsakymą, jog egzistuoja galimybė suremontuoti šiluminę trasą – neardant dangų, įtraukti naujus vamzdžius ir kanalą užpildyti smėliu (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Tačiau akivaizdu, kad ir šios bendrovės raštas negali patvirtinti ieškinio pagrįstumo. Šios pažymos duomenys tik patvirtina, kad ieškovė siekia ne atstatyti buvusio vamzdyno dalį, bet siekia nutiesti naujus vamzdžius. Tokia ieškovės pozicija yra vertintina, kaip labai prieštaringa. Pati ieškovė, teikdama žodinius paaiškinimus, nurodė ir patikslino, kad ji nesiekia atkurti viso dar Kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyto vamzdyno, jai būtina tik tam tikra vamzdyno atšaka (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 55 sek. – 59 min. 02 sek.; 1 val. 00 min. 00 sek. – 1 val. 2 min. 16 sek.), patvirtino, kad šilumos energijos tiekimas turėtų atitikti šiuo metu galiojančius techninius reikalavimus, tačiau kartu reikalavo, kad atsakovas atkurtų / atstatytų šiluminį vamzdyną (jo atšaką) būtent tokiu būdu, kuris atitiktų Gyvenamųjų namų termofikavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) šiluminių tinklų į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inžinerinę dokumentaciją (ieškinio priedas Nr. 3) (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė neginčijo atsakovo paaiškinimų, kad realiai tai būtų maždaug apie 6 metrų ilgio vamzdžiai, kurių diametras – 5 cm diametro, apšiltinti stiklo / akmens vata apie 10 cm, apskardinti apie 2 mm storio skarda. Ieškovės subjektyviu vertinimu, tokius vamzdžius ji galėtų panaudoti, nes pro juos, pasitelkus specialistus (bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas), būtų pravesti dar kiti, nauji vamzdžiai, kuriais AB „(duomenys neskelbtini)“ ir galėtų tiekti į jos būstą šilumos energiją, kai tik ji, kaip vartotoja, tokią paraišką šilumos tiekėjai pateiktų (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 31 sek. – 23 min. 35 sek.; 1 val. 16 min. 49 sek. – 1 val. 20 min. 52 sek.). Teismas tokius ieškovės argumentus vertina, kaip visiškai negrįstus – ieškovė, byloje įrodinėjusi, kad atsakovas užkirto ieškovei galimybę naudotis centralizuotu šildymu, kurį Kauno mieste tiekia AB „(duomenys neskelbtini)“, ir privalėjo įrodyti, jog prašomas atstatyti vamzdynas pagal Kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) dar 1990 – 1991 metais parengtą projektą būtų tinkamas savo techninėmis savybėmis. Tokių duomenų ieškovė į bylą nepateikė.

26. Teismui konstatavus, kad (i) ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisių į daiktą (ginčo objektą), (ii) konstatavus, kad ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas nėra teisiškai pagrįstas, papildomai pasisakytina apie atsakovo atliktų veiksmų (ne) teisėtumą, nes ir šioje dalyje tarp šalių buvo kilęs ginčas.

· atsakovas taip pat į bylą pateikė dvi spalvotas nuotraukas, atsakovo teigimu, darytas prieš jam parduodant turtą. Iš šių nuotraukų matyti, kad vamzdis buvo užsandarintas suvirinimo būdu (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus).

26.3. Teismo vertinimu, faktą, kad dar iki atsakovo veiksmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. vamzdžiai jau buvo užsandarinti ir jais šilumos energija nebuvo tiekiama, patvirtina ir rašytiniai įrodymai bei trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas: (i) 2023 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniame laiške AB „(duomenys neskelbtini)“ Tinklo valdymo skyriaus vyresnysis inžinierius A. T. nurodė, kad vamzdynas, einantis pastato adresu (duomenys neskelbtini) siena, nėra AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, vamzdynas yra neveikiantis ir atjungtas iš šilumos kameros (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą); (ii) AB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio mėn. rašte nurodyta, kad šilumos tinklų vamzdynas, esantis pastato sienoje adresu (duomenys neskelbtini), atjungtas nuo šilumos kameros 2014 m. birželio 17 d. (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedą); (iii) trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį pakartotinai nurodė, kad šilumos energija buvo tiekiama (procesinis dokumentas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)): į (duomenys neskelbtini) (atsakovo turėto būsto adresas) – iki 2008 m. balandžio mėn.; į (duomenys neskelbtini) (1 butas) – iki 2018 m. vasario mėn.; į (duomenys neskelbtini) (2 butas) – iki 2015 m. kovo mėn.; į (duomenys neskelbtini) (ieškovės gyvenamasis namas) – GRANDIS sistemos duomenys yra nuo 2003 m. spalio mėn., tačiau vartojimo nuo šio laikotarpio nebuvo; į (duomenys neskelbtini)– iki 2011 m. lapkričio mėn.

26.4. Taigi, šių bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovas nuo savo namo sienos vamzdžius 2022 m. rugpjūčio 9 d. demontavo („nukabino“), tačiau šie vamzdžiai jau nebuvo prijungti prie iš žemės paviršiaus išsikišusių vamzdžių (šilumos tinklų). Atitinkamai, kaip nepagrįsti, atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. išmontavo / išardė vamzdyną, kuris buvo vientisas, nors realiai ir nenaudojamas. Objektyvūs duomenys paneigė šiuos ieškovės paaiškinimus.

26.5. Ypatingai svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė kaltino atsakovą, jog jis sunaikino pakankamai geros būklės vamzdžius, kuriais dar buvo galima realiai naudotis. Atsakovo žodiniu paaiškinimu, demontuoti vamzdžiai buvo visiškai nebetinkami naudoti. Pabrėžtina, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje, iš viso tris kartus paminėjo, kad turi filmuotą medžiagą (filmavo), kaip atsakovas ardė vamzdžius (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 5 sek. – 16 min. 10 sek.). Atsakovas, kaip jau minėta, taip pat patvirtino, kad vamzdžius demontuojant (pasak atsakovo, „nuimant nuo namo sienos“) visą eigą filmavo ieškovė. Tikslindama, kokios būklės buvo atsakovo išardyti vamzdynai, ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovo teiginiais, kad vamzdžiai buvo seni ir sugadinti, nes ji viską matė ir filmavo (2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 20 sek. – 1 val. 14 min. 21 sek.). Tačiau šios medžiagos ieškovė dėl nenustatytų aplinkybių į bylą neteikė, nors teismas buvo nustatęs terminą, per kurį šalims buvo sudaryta galimybė pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus (žr. 2025 m. vasario 6 d., 2025 m. birželio 16 d. nutartis). Daroma išvada, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti objektyvius duomenis (filmuotą medžiagą), kokios būklės buvo vamzdžiai jų demontavimo metu, tačiau tokių duomenų nepateikė, taigi, atitinkamai neįrodė fakto, kad 1990 – 1991 m. pastatyti vamzdžiai buvo tinkamos kokybės. Kita vertus, byloje nustatyta ir ieškovės neginčyta kita faktinė aplinkybė – pagal atsakovo namo sieną kaboję vamzdžiai jau žymiai anksčiau buvo atjungti nuo iš žemės išsikišusių šilumos vamzdžių. Taigi, akivaizdu, kad lauko sąlygomis likę kaboti daugiau kaip trisdešimties metų senumo vamzdžiai ilgainiui galėjo dar labiau prarasti savo technines savybes ir kokybiškumą. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo teiginius, kad akmens vata, kaip izoliacinis sluoksnis, jau buvo pradėjusi byrėti, o skarda, kaip apsauginis sluoksnis, pradėjo deformuotis.

26.6. Taigi, byloje ieškovė neįvykdė ir kitos jai tekusios pareigos įrodyti atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumą. Byloje nustatyta, kad nuo atsakovo namo sienos demontuoti maždaug šešių metrų ilgio vamzdžiai demontavimo metu jau nebuvo šildymo tinklų vientisos sistemos dalis, todėl negalima konstatuoti, kad tokiu būdu atsakovas sugadino šildymo trasą ir vien tik dėl to ieškovei buvo atimta galimybė naudotis šiais inžineriniais tinklais.

27. Remiantis teismo sprendimo 18–26.6. punktuose išdėstytais motyvais, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisių į daiktą, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, pasirinktas ieškovės civilinių teisių gynimo būdas nėra racionalus ir teisiškai pagrįstas. Todėl atsakovo atžvilgiu nustatyti įpareigojimą arba priteisti piniginę kompensaciją nėra pagrindo – ieškinys visa apimtimi yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29. Ieškinį atmetus, kaip pagrįstas, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės išlaidas už advokatės teisines paslaugas – 1 815 Eur (žr. teismo sprendimo 8 punktą).

30. Pažymėtina, kad išlaidos už advokatės teisines paslaugas yra patvirtintos mokėjimo dokumentais, priteistinos išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktas, 2 dalis, 98 straipsnis).

31. Byloje susidarė 61,68 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R- 386/1K- 411 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R- 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265–270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės S. S. ieškinį atsakovui P.M. dėl daikto savininko teisių gynimo, tretieji asmenys – G. M. ir akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 61,68 Eur (šešiasdešimt vieno euro 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.