- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- 1-1375-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44259-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443-450 str.)
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis:
1) 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 00.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu suko kairę ranką savo motinai J. A., mojuodamas rankomis kliudė sieninį šviestuvą, kuris nukrito nukentėjusiajai ant veido, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje;
2) 2018 m. birželio 2 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu metė į motiną J. A. plastikinį kibirėlį su bulvėmis, kuriuo pataikė nukentėjusiajai į kaktą, tuo padarydamas kaktos odos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. A. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pirmo įvykio metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 29 d. namuose gėrė alų, vakare motinos paklausė, kur jo katinas, kurį ankščiau iš gatvės parsinešė namo. Ši atsakė, kad atidavė svetimiems žmonėms. Jis tada susinervino, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, pavadino ukrainiete ir ši tada jį pradėjo stumdyti. Kadangi buvo neblaivus, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo motinos kambaryje ant grindų. Vėliau kai mama nuėjo į savo kambarį, naktį, nepamena kiek buvo valandų, užėjo į jos kambarį, be jokios priežasties pradėjo sukti ranką. Motina bandė jį atstumti, galbūt buvo supykęs dėl katino, tiksliai nepamena. Stipriai mojavo rankomis ir netyčia užkliuvo už sieninio šviestuvo, kuris nukrito ant mamos veido, kai ši gulėjo lovoje ant nugaros. Tuomet mama išbėgo į laiptinę, o jis liko namuose. Kuomet ši išbėgo, tada jis pamatė katiną, apie kurį mama sakė, jog atidavė kitiems žmonėms, suprato, kad ši tik pajuokavo. Antrą kartą, t. y. 2018 m. birželio 2 d. diena gėrė alų, motinos namuose nebuvo. Po to ji atvažiavo, pradėjo jam priekaištauti, gal dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Motina tada su plastikiniu indu sudavė jam per galvą, o jis pagriebė plastikinį kibirėlį, kuris stovėjo prieškambaryje, koridoriuje, jame buvo bulvės ir tuo kibirėliu sudavė motinai per galvą, pataikė į kaktą. Motina pradėjo dar daugiau rėkti, varyti iš namų. Jis iškvietė medikus. Atvažiavo pirmi policijos pareigūnai, jie kalbėjo su juo ir su motina. Motina pasakė, kad jai sudavė ir pareigūnai nusprendė, kad jis kaltas dėl konflikto ir jį išvežė. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 63-65, 138-139).
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiosios J. A. pranešimu policijos komisariatui (b. l. 23), pareiškimu (b. l. 103) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., nakties metu jos sūnus, būdamas neblaivus atėjo į jos kambarį ir be priežasties pradėjo sukti jai kairę ranką, jai labai skaudėjo. Sūnus sakė: ,,aš tau sulaužysiu ranką, važiuok iš Lietuvos į Ukrainą“. Po to, kai ji ištraukė ranką, jis pradėjo mosikuoti rankomis ir užkliudė sieninę lempą, kuri nukrito jai tiesiai ant veido kairės pusės, veidas stipriai patino, o vėliau atsirado ir mėlynė. Sūnus toliau kabinėjosi, sakė išvažiuoti, varė ją iš buto, keikė necenzūriniais žodžiais. Ji pagriebusi telefoną išbėgo į laiptinę, pirmą aukštą, išsikvietė policiją, nes tokį sūnų matė jau ne pirmą kartą, labai išsigando, visa drebėjo. Tarp jos ir sūnaus būna dažni konfliktai, šis nuolat jai priekaištauja kai kas ateina į namus. Dėl sužalojimo nuo GMP atsisakė, sveikatos sužalojimo nenustatinės. Civilinio ieškinio nereikš. Antro įvykio metu apie 22.00 val., ji grįžo namo, sūnus buvo neblaivus. Pradėjo priekaištauti, kad ji vėlai grįžo namo. Tarp jos su sūnumi įvyko žodinis konfliktas. Nenorėdama daugiau konfliktuoti, ji nuėjo į savo kambarį. Apie 23.30 val. į kambarį užėjo sūnus, kuris rankose laikė baltos spalvos nedidelį plastikinį kibirėlį su bulvėmis. Sūnus pradėjo reikalauti, kad pasakytų kur buvo išėjusi ir kodėl taip vėlai grįžo. Sūnus vadino ją necenzūriniais žodžiais ir metė minėtą kibirėlį į ją bei pataikė į kaktos sritį. Nubrozdino kaktą, smūgis buvo stiprus, ji patyrė fizinį skausmą. Po to, kai sūnus metė į ją kibirą, jis pabėgo į savo kambarį. Dėl šių savo sūnaus veiksmų norėjo iškviesti policiją, tačiau sūnus pirmas paėmė telefoną ir paskambinęs į policiją pasakė, kad tai ji elgiasi neadekvačiai, nors nieko panašaus nebuvo. Policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Materialinės žalos nepatyrė ieškinio nereikš (b. l. 35, 104, 118-119);
-tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, kuriuose užfiksuota, kokį smurtą abu kartus patyrė nukentėjusioji nuo kaltinamojo ir kad dėl tokių veiksmų ji juto fizinį skausmą (b. l. 24-25, 97-98);
-įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimų vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-33, 103-107); kuriame rastas ir paimtas kibirėlis (b. l. 109-111), po apžiūros grąžintas (b. l. 113);
-garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro suvestine, kuria užfiksuotas nukentėjusiosios J. A. skambutis į pagalbos centrą ir pranešimas, kad ją sumušė sūnus (b. l. 45);
-asmens blaivumo testais Nr. 23959 ir 27594, kuriuo užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. 1.47 val. V. A. iškvėptame ore nustatyta 1,75 promilių alkoholio (b. l. 69); o 2018 m. birželio 3 d. 00.56 val. – 1,49 promilės alkoholio (b. l. 123);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1820/2018(01), kurioje nurodyta, kad remiantis J. A., gim. (duomenys neskelbtini)m., apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada, kad J. A. nustatytas kaktos odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-02). Nustatytas sužalojimas padarytas vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto paviršiaus. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 117).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis skirtingu laiku du kartus sumušė nukentėjusiąją - savo motiną - ir tuo pirmą kartą sukėlė jai fizinį skausmą, o antrą kartą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad abu kartus nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, į tai, kad smurtauta buvo du kartus, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant, o galutinė subendrinta bausmė BK 64¹ straipsniu pagrindu mažintina 1/3 dalimi.
Nors prokurorė savo pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nenurodė, tačiau teismas, atsižvelgęs į siūlomos bausmės dydį, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju laisvės apribojimo – dydis turėtų būti toks, kad kaltinamasis ne tik būtų nubaustas, bet kad ji būtų adekvati ir proporcinga padarytai veikai. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, materialinę padėtį (nedirba), jam skirtinų bausmių dydžiai nustatomi nesiekiantys numatytų sankcijose už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vidurkių, o pridedamos bausmės dydis nustatomas artimas minimaliam laisvės apribojimo dydžiui, numatytam BK 48 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 29 d.) - laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;
-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 2 d.) - laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo.
Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-08-29 01.15 val. iki 2017-08-30 14.47 val. (1 parą) ir nuo 2018-06-03 00.04 val. iki 2018-06-04 14.09 val. (1 parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam V. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.