Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, pareikštą atsakovui E. Š., trečiuoju asmeniu byloje esant N. T., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismui nepateikė, nors buvo tinkamai informuotas apie paskirto teismo posėdžio datą bei vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvu nurodytas E. Š.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais – tuo, kad santuoka tarp ieškovės S. Š. ir atsakovo E. Š. buvo nutraukta tik 2016 metais, tačiau šalys nuo 2015 metų pradžios kartu negyvena, tuo, kad ieškovė tuo metu pradėjo draugauti su N. T. ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T., tuo, kad sūnaus T. tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis, tai yra atsakovas E. Š., nes santuoka su juo iki 2016 metų buvo nenutraukta, nors gyveno su trečiuoju asmeniu N. T., tuo, kad ieškinio senaties atsakovas taikyti neprašo, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog tikslinga nustatyti, kad atsakovas E. Š. nėra T. Š. tėvas, teismas konstatuoja, jog įrodymų byloje pakanka, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl giminystės ryšių paneigimo medicininė ekspertizė šioje byloje nereikalinga ir ieškinys pripažintinas pagrįstas bei tenkintinas visiškai, pripažįstant, jog atsakovas E. Š. negali būti T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu.

Kadangi visos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas E. Š. nėra T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini). biologinis tėvas, todėl įrašas apie T. Š. tėvą gimimo akto įrašuose neatitinka tikrovės ir yra naikintinas.

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3646-14724 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. pažymos Nr. NTP-7-11418 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 143 Eur.

CPK 93 straipsnio 4 dalis įgalina teismą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tai yra į vaiko gimimo įrašo sudarymo teisinį reglamentavimą, į tai, kad abi šalys savalaikiai nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, nors jau nuo 2015 metų pradžios kartu negyveno – ieškovė šiuo atveju gyveno su trečiuoju asmeniu, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sprendžia, kad valstybei iš atsakovo priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų – 71,50 Eur (143 Eur – 50 proc. = 71,50 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Be to teismas sprendžia, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nuginčyti tėvystę, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (100 – 50 proc. = 50 Eur) bei 3 Eur (6 – 50 proc. = 3 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, jog T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos tėvą E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų (71,50 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris eurus (3 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, penkiasdešimt eurų (50 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.