Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimu, prie pareiškimo pateiktais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 1A1p, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 1-332. Likusi (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stovi ant suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. L. pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1622. 1995 m. sausio 1 d. neprivatizuota (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo buvo įtraukta į Joniškio rajono savivaldybės buhalterinę apskaitą. Joniškio rajono savivaldybės administracijos ilgalaikio turto apskaitoje, (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo apskaitoma nuo 1995 m. sausio 1 d. (Duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo buvo išnuomota kaip socialinis būstas R. J. D. ir jo šeimos nariams. Sutartis buvo nutraukta Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties su R. J. D. nutraukimo“, kadangi (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo nuomininkas mirė. Šiai dienai gyvenamasis butas kaip socialinis būstas nėra nuomojamas, kadangi neįteisinta (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo nuosavybė ir (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo būklė yra prasta, jis nėra tinkamas naudoti gyvenimui. Savivaldybės administracija negali atlikti gyvenamojo buto remonto darbų, kadangi gyvenamasis butas nėra savivaldybės administracijos nuosavybė.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos Joniškio rajono savivaldybei nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 1A1p, esantį (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis daiktas neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei dešimt metų iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai pagrįstų pretenzijų į valdomą pastato dalį ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog pastato dalis visą valdymo laikotarpį buvo valdoma sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Paskelbus 2021 m. spalio 8 d. viešai apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 1A1p, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimo. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad Joniškio rajono savivaldybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 1A1p, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Joniškio rajono savivaldybė, juridinio asmens kodas 111103351, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 1A1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.