- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- eI2-2747-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04706-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Nedas Valiulis
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ atstovui advokatui Nedui Valiuliui,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Giedriui Ikomui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auto Idea“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33590 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas advokatas Nedas Valiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad VDI 2024 m. liepos 26 d. konstatavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalies nuostatų bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus. Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėja neneigia. Dėl itin sudėtingo užsieniečių įdarbinimo teisinio reglamentavimo supratimo ir taikymo, o taip pat neteisingo situacijos įvertinimo ir netyčinio suklydimo susidarė tokia situacija, kad nuo 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškėja įdarbino trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietę R. I., kuri tuo metu turėjo Lietuvos Respublikos išduotas nacionalines vizas kitos įmonės (UAB „Auto LT“) tarpininkavimo pagrindu. Nepaisant to, kad darbuotoja buvo įdarbinta sąlyginai trumpą laiką, pažeidimas turi akivaizdžių formalumo ir atsitiktinumo požymių. Pareiškėja nevengė atlikti įstatymo nustatytų privalomų užsieniečio įdarbinimo procedūrų, neslėpė įdarbinimo fakto, nevengė mokėti mokesčių ar sukelti žalos valstybei, nesiekė pažeisti galiojančią sistemą ar piktybiškai pažeisti nusistovėjusią trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Pareiškėja apsiriko ir buvo suklaidinta painaus užsieniečių įdarbinimo teisinio reglamentavimo bei valstybės institucijų darbuotojų konsultavimo. Pareiškėjos administracinių normų pažeidimas yra formalaus pobūdžio, o paskirtos ekonominės sankcijos sukels įmonei pažeidimo mastui neproporcingų pasekmių, kurias įmonė patirs vien dėl to, kad formaliai turės administracinį baustumą už užsieniečių įdarbinimo tvarkos ir taisyklių pažeidimą. Pareiškėja įdarbina darbuotojus iš trečiųjų šalių, todėl, kad neranda reikalingų darbuotojų Lietuvoje. Šiuo metu pareiškėja įdarbinusi daugiau nei 174 darbuotojus ir būtų neproporcinga stabdyti įmonės veiklą dėl klaidingai įdarbinto 1 darbuotojo. Įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos veika gali būti vertinama kaip ypatingai mažai pavojinga, todėl nurodytos administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. VDI nustatė formalų pažeidimą ir skirdama baudą neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes pareiškėjai sukels baudos paskyrimo faktas, nors sisteminė teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių analizė rodo, kad tokio pobūdžio pažeidimas nesukėlė jokių didelių neigiamų teisinių ar mokestinių pasekmių bei nepažeidė visuomenės interesų. Nors VDI priimtame nutarime pareiškėjai skiriant administracinę sankciją yra įvardinama tik paskirta administracinė bauda, tačiau dėl darbdavio patraukimo administracinėn atsakomybėn taikomos kitos papildomo poveikio priemonės ir atsiranda daug didesnę žalą sukeliančios pasekmės, kurios nesuderinamos su proporcingumo ir teisingumo principais, o taip pat neatitinka administracinėje teisėje siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, suvaržo asmenį labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Atsakovė nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėja praeityje nėra bausta administracinėmis nuobaudomis. Tai buvo vienkartinis ir atsitiktinio pobūdžio pažeidimas. Administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja anksčiau būtų padariusi pažeidimų, susijusių su įdarbinimo tvarka. Pareiškėja pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės sąlygoja, kad pareiškėja, įdarbindama užsienietę, kuriai leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas darbui kitoje įmonėje, formaliai galėjo pažeisti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį, tačiau nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad šis pažeidimas būtų ištaisytas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialininės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovas Giedrius Ikomas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. liepos 26 d. priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33590, kuriuo pripažino atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį UAB „Auto Idea“ kaltu, pažeidus įstatymo 57 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė 300 Eur baudą. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Auto Idea“, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent nuo 2023 m. lapkričio 13 d. įdarbino trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietę R. I., tuo metu, kada ji turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „Auto LT“. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Auto Idea“ pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsakovė, priimdama nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 33590 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 14 d. – 2024 m. birželio 28 d. VDI atliko UAB „Auto Idea“ patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „Auto Idea“, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent nuo 2023 m. lapkričio 13 d. įdarbino trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietę R. I., tuo metu, kada ji turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „Auto LT“. 2024 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33590, kuriuo už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą skirta 300 Eur bauda.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties.
2024 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2785 5 straipsniu pakeista 57 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, nustatyti iki šiuo įstatymu keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
VDI pareiškėjos padarytą pažeidimą nustatė 2024 m. birželio 28 d. (Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA1598-0137), todėl šio ginčo nagrinėjimui aktuali Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. liepos 1 d.
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos įdarbintai darbuotojai R. I. 2023 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Įvertinus aukščiau aptartą teisės normą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog asmeniui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnyje numatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, t. y. pareiškėjos įdarbinta R. I. galėjo dirbti tik UAB „Auto LT“.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Byloje duomenų, jog pareiškėjos įdarbinta darbuotoja būtų atlikusi įstatyme numatytus veiksmus, nėra.
Pareiškėja, būdama darbdaviu, privalėjo įsitikinti, jog įdarbinamas trečiosios šalies pilietis turėjo visus reikiamus dokumentus. Be to, kaip pati pareiškėja nurodė, ji yra įdarbinusi daugiau nei 170 užsieniečių, todėl teismas daro išvadą, jog trečiųjų šalių įdarbinimo procedūra pareiškėjai buvo žinoma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl atsakovė tinkamai įvertino nustatyto pažeidimo sudėtį.
LVAT savo praktikoje yra nurodžiusi, kad Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą), ar ne (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024).
Pareiškėja teigia, jog šiuo atveju padaryta veika galėjo būti vertinama kaip ypatingai mažai pavojinga, o paskirtos nuobaudos tikslai galėjo būti įgyvendinti netraukiant juridinio asmens administracinėn atsakomybėn.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Ginčijamu sprendimu pareiškėjai paskirta 300 Eur bauda. Atsakovė nutarime nurodė, kad finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Skirdama finansinę sankciją atsakovė atsižvelgė į tai, jog juridinio asmens vadovas nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, dėl jo neapgailestauja, nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl skyrė sankcijoje numatytą vidutinę baudą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų sąrašas, kada veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, gali būti pripažinta mažai pavojinga.
Teismas, įvertinęs Užimtumo įstatymo 60 straipsnio nuostatas bei ANK 12 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažiau pavojingu ANK 12 straipsnio atžvilgiu.
Pareiškėja nurodė, kad dėl formalaus teisės aktų pažeidimo ateityje gali būti taikomos poveikio priemonės, numatytos UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte ar 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte.
UTPĮ 19 straipsnis reglamentuoja atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindus. UTPĮ 35 straipsnis numato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus, o UTPĮ 50 straipsnis reglamentuoja leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei viena aukščiau nurodytų teisės normų pareiškėjai nebuvo pritaikyta. Pažymėtina, jog nepritaikius nei vienos iš aukščiau nurodytos teisės normos nėra galima spręsti, ar buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir ar toks pažeidimas galėtų būti neproporcingas. Be to, visos aukščiau aptartos teisės normos nėra taikomos tiesiogiai juridiniam asmeniui, o sudaro prielaidas panaikinti nacionalinę visą, atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ar panaikinti leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams. Būtent šių asmenų teisėms ir pareigoms pareiškėjos padarytas pažeidimas ateityje galimai turės įtakos.
Teismas, įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, daro išvadą, kad jis atitinka galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama nutarimą atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodyta pareiškėjos padaryta veika kvalifikuota tinkamai, o paskirta ekonominė sankcija atitinka įstatymo nuostatas, todėl naikinti nutarimo nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.