- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-350-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07759-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- L. R.
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2467-615/2011 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisių pripažinimo į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. R. patikslintu ieškiniu (b.l. 56-58) prašė atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažinti jam teises į nuomojamą butą Nr. 5, gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, įpareigoti atsakovą atkurti jo (ieškovo) gyvenamosios vietos šiame bute deklaravimo duomenis, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. A-1953 dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutarties nutraukimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas reikšdamas šiuos reikalavimus nurodė, kad bute Nr. 5, gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste jis gyvena nuo 1973 metų. Butas buvo jo močiutės, mamos, o 2007 metais buvo pakeista šio buto nuomos sutartis ir jis 2007 04 23 su Kauno miesto savivaldybės atstovu dėl šio buto sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Butą jis tvarkė ir remontavo, jame nuolat gyveno, tik kartais išvykdavo trumpam, iki trijų mėnesių, padirbėti į užsienį, tokios išvykos niekada netruko ilgiau. Nuo 2010 m. birželio 18 d. jis nebegali patekti į butą, nes pakeista durų spyna. Po šio įvykio jis sužinojo, kad Petrašiūnų seniūnija Kauno miesto savivaldybės iniciatyva 2010 04 27 panaikino jo gyvenamosios vietos bute Nr. 5 (duomenys neskelbtini) name deklaravimo duomenis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-1953 buvo nutraukta su juo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartis. Jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti ir buto nuomos sutartis nutraukta nepagrįstai, nes nebuvo tokio laikotarpio, kad jis bute negyventų ilgiau kaip šešis mėnesius.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jis teigė, kad ieškovas ginčo bute negyveno ilgiau kaip šešis mėnesius, todėl Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su juo pagrįstai buvo nutraukta remiantis CK 6.591 ir 6.609 straipsniais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu (b.l. 102-111) ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. A-1953 „Dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo“, pripažino ieškovui L. R. teises į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę kreiptis į Kauno miesto Petrašiūnų seniūniją dėl ieškovo L. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų atkūrimo bute , esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisė iš atsakovo 1133 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 20,02 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Priimdamas tokį sprendimą teismas pripažino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas bute Nr. 5, (duomenys neskelbtini), Kaune negyveno daugiau kaip šešis mėnesius iki buto nuomos sutarties su juo nutraukimo, t.y. nuo 2009 11 31 iki 2010 05 31. Todėl teismas vertino, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškovu Kauno miesto savivaldybė nutraukė nepagrįstai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 116-121) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad šis Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl tokių priežasčių.
Kauno miesto savivaldybė, 2010 05 31 nutraukusi su ieškovu L. R. buto Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini) name, Kaune nuomos sutartį, praėjus daugiau kaip metams, 2011 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2657 išnuomojo tą patį butą V. A. trijų asmenų šeimai. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pripažinimo teisių į nuomojamą gyvenamąją patalpą praėjus daugiau nei pusei metų nuo nuomos sutarties nutraukimo, neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl savivaldybė, vykdydama įstatymo jai priskirtą funkciją - socialinio būsto nuomą, privalėjo patalpas išnuomoti kitiems asmenims, reikalingiems tokio būsto. Esant butui išnuomotam kitam asmeniui, skundžiamas teismo sprendimas tampa sunkiai įvykdomas. Vertintina, kad apskųstasis Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas turės įtakos V. A. šeimai, kurios nariai nebuvo įtraukti dalyvauti byloje. Todėl sprendimas turėtų būti panaikintas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.591 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Pagal CK 6.591 str. 4 d. pasibaigus šešių mėnesių terminui yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl tokį asmenį pripažinti netekusiu teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia, toks asmuo laikomas praradusiu teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta su ieškovu L. R., nutrūko, nes ieškovas daugiau kaip šešis mėnesius negyveno ginčo gyvenamosiose patalpose ir nemokėjo nuomos bei komunalinių mokesčių. Šias aplinkybes atvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog nuo 2008 metų atsakovas eilę kartų tikrino ginčo gyvenamąsias patalpas, ieškovo nei karto nerado.
Nepagrįstu atsakovas laiko ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad savivaldybė neįrodė, jog nuomos sutartį su ieškovu pagrįstai nutraukė ir ieškovą iškeldino vienasmeniu sprendimu ir veiksmais CK 6.591 str. ir 6.609 str. 3 d. numatytu pagrindu, t.y dėl nuomininko išvykimo iš nuomojamos patalpos. Ginčo patalpos buvo paskutinį kartą užplombuotos 2009 m. spalio 14 d., o nuomos sutartis nutraukta 2010 m. gegužės 31 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 124-126) ieškovas L. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir įrodymais pagrįstą sprendimą.
Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia trečiųjų asmenų neįtraukimo dalyvauti byloje aplinkybe. Trečiųjų asmenų teisėms šis teismo sprendimas jokios tiesioginės įtakos neturės, o be to atsakovas byloje nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Atsakovas nuslėpė nuo pirmosios instancijos teismo faktą, kad ginčo bute apgyvendinti kiti asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad vienas iš pagrindų Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimui panaikinti yra tai, kad teismas šiuo sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Taip nuspręsdama, teisėjų kolegija taip atsižvelgia į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).
Byloje priimtu teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė 2010 05 31 nepagrįstai nutraukė savivaldybės gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį, sudarytą su ieškovu. Priimant tokį teismo sprendimą ta pati gyvenamoji patalpa, kaip matyti iš atsakovo prie apeliacinio skundo pridėto 2011 07 25 įsakymo „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. A.“ (b.l. 121), išnuomota neįtrauktiems byloje dalyvauti asmenims – V. A. trijų asmenų šeimai. Todėl akivaizdu, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas turi įtakos ir V. A. šeimos narių teisinei padėčiai.
Tai, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuslėpė nuo teismo aplinkybę apie ginčo gyvenamosios patalpos išnuomojimą jau vykstant bylos nagrinėjimui V. A. šeimai, įrodymus apie tai pateikė tik po teismo sprendimo priėmimo kartu su apeliaciniu skundu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra kliūtimi priimti prie apeliacinio skundo pateiktą papildomą įrodymą. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad, siekiant, jog nebūtų pažeistos V. A. šeimos narių teisės, tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi teisėjų kolegija perduoda bylą nagrinėti iš naujo, neišsprendžia pagal atsakovo apeliacinį skundą bylos iš esmės, ji nevertina kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, taip pat nevertina ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad atsakovas byloje elgėsi nesąžiningai, nagrinėjant bylą galimai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.