- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1419-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04522-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. J. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei K. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo V. J., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė teismui ieškinį dėl šalių nepilnametės dukros V. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovės. Ieškovas prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones apribojant atsakovės (ir jos artimųjų giminaičių) valdžią bendravimui su dukra V. J., nes laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas dėl atsakovės neprognozuojamo elgesio grasinant dukrą nužudyti gali apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukra V. J. tvarką, pagal kurią atsakovė su dukra bendrauja iš anksto su laikinąja globėja V. J. sutartu laiku ir sutartoje vietoje, dalyvaujant laikinajai globėjai. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnametės dukters V. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina atsakove. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nuosprendžiu atsakovė buvo nuteista už tai, kad panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė savo mažametei dukrai V. J. fizinį skausmą. 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1099 V. J. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta ieškovo motina V. J.. Teismo nuomone, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, o tėvas, pas kurį gyvena vaikas, neturi kliudyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 1–2 d.). Ieškovo ieškinio reikalavimai ir reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba apriboti atsakovei motinos valdžią nėra susiję. Ieškovas nenurodė pagrindo apriboti atsakovės artimųjų giminaičių bendravimą su dukra, nepagrindė, kodėl toks bendravimas gali kenkti vaiko interesams, nereiškia ieškiniu reikalavimo vaiko giminaičiams, todėl teismas negali pasisakyti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, vaiko bendravimas su giminaičiais yra viena iš jo teisių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo apriboti atsakovės ir jos artimųjų giminaičių valdžios bendravimui su nepilnamete dukra, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra teista už smurtą, panaudotą prieš dukrą, į tai, kad vaiko apklausos protokole užfiksuota, jog dukra atsakovės bijo, vadovaujantis CPK 376 str., turi būti taikomas alternatyvus asmens teisių gynimo būdas ir nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią atsakovė su dukra galės bendrauti iš anksto su laikinąja globėja sutartu laiku ir sutartoje vietoje, dalyvaujant laikinajai globėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai.
Patikslintu atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutarties dalį, kurioje nustatyta, jog apeliantės bendravimas su dukra turi vykti dalyvaujant laikinajai globėjai V. J., o kitą nutarties dalį palikti galioti. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Apeliantės ir dukters globėjos santykiai yra įtempti, globėja trukdo bendrauti su dukra. Dukra teigia, kad močiutė (globėja) neleidžia su apeliante susitikti. Pasimatymai su dukra trumpalaikiai ir neužtikrina dukters bei apeliantės poreikių, traumuoja dukrą. Apeliantės ryšiai su dukra yra artimi, jai motinos valdžia dukters atžvilgiu nėra apribota, apeliantė sieks, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja;
2. Bendravimas stebint globėjai negali vykti natūraliai, dėl to gali nukentėti vaiko interesai, todėl susitikimai su dukra turi vykti nevaržomai, nestebint pašaliniams asmenims, galimai norintiems pabloginti apeliantės ir dukros santykius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė patikslintą atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimuose į atskirojo skundo argumentus nurodė, kad atskirojo skundo argumentus apie tai, jog apeliantė ir dukra gerai sutaria, paneigia teismo 2012-03-20 nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kurios pavirtina neprognozuojamą apeliantės elgesį, amoralų gyvenimo būdą, didelį potraukį alkoholiui, fizinio ir psichologinio smurto naudojimą prieš dukrą. Apeliantei turi būti neterminuotai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu Apeliantė nelanko teismo įpareigotų programų, todėl negalima teigti, kad apeliantė pasitaisė. Teismui pateiktą dukters raštą, kuriame teigiama, jog dukra motinos nebijo, nori su motina bendrauti nedalyvaujant močiutei, apeliantė privertė dukrą perrašyti tekstą iš jau parašyto lapo. Tai patvirtina 2012-05-11 Kauno Vaikų teisių apsaugos skyriaus Vaiko apklausos protokolas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį palikti nepakeistą, patikslintą atskirąjį skundą atmesti. Trečiasis asmuo pritarė ieškovo atsiliepime nurodytiems argumentams, papildomai nurodė, jog apeliantė nevykdo teismo pritaikytų apribojimų, su globėja nederina susitikimų su dukra, dukrai daro psichologinį spaudimą, morališkai traumuoja. Apeliantės elgesys yra neprognozuojamas, todėl negalima jai leisti bendrauti su dukra globėjai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje vienas iš pareikšto ieškinio reikalavimų yra dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. vietoje nustatytos gyvenamosios vietos su atsakove pakeitimo į gyvenamąją vietą su ieškovu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje nustatė apeliantės bendravimo tvarką su savo nepilnamete dukra. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti bendravimo tvarką, kadangi CPK 145 str. 1 d. 13 p. suteikia teismui teisę pritaikyti ir kitas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad CPK 144 str. 2 d. yra numatyta teismo teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir savo iniciatyva, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. CK 3.3 str. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad, bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Jungtinių vaiko teisių apsaugos Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaiko teisių ir interesų apsauga sietina su viešojo intereso gynimu. Negali būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jų panaikinamas sąlygotų viešojo intereso pažeidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė yra nuteista Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nuosprendžiu penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, už tai, kad būdama neblaivi, padarė nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo nepilnametei dukrai V. J. (b. l. 13–17). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2012-04-11. 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1099 V. J. nustatyta laikinoji globa iki 2012-03-26, globėja paskirta V. J..
Atskirajame skunde apeliantė prašo leisti jai bendrauti su dukra nedalyvaujant globėjai. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog globėja trukdo jai bendrauti su dukra, galimai nori pabloginti apeliantės ir dukros santykius. Laikinosios globos, kuri yra viena iš globos rūšių (CK 3.252 str. 1 d.), tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkami augti, vystytis ir tobulėti (CPK 3.248 str. 1 d.). Viena iš vaiko globėjo pareigų yra užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą (CK 3.271 str. 1 p.). Akivaizdu, kad šalių dukters fizinis ir psichinis saugumas turi būti užtikrinamas ir apeliantės susitikimų su dukra metu. Globėjos galimybės užtikrinti globotinės saugumą jai nedalyvaujant susitikimų metu yra ribotos. Teismas negali pakeisti bendravimo tvarkos taip, kad apribotų galimybę globėjai tinkamai įgyvendinti įstatymo nustatytas pareigas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ypač svarbią reikšmę turi šios aplinkybės: padarytas nusikaltimas yra smurtinis, nuo nusikalstamos veikos padarymo (2012-01-09) yra praėjęs nedidelis laiko tarpas, kad būtų galima spręsti, jog nusikaltimą apdaręs asmuo pasitaisė. Šiuo atveju turi būti teikiamas prioritetas vaiko saugumo užtikrinimui bendravimo metu, o ne apeliantės nurodytam bendravimo natūralumui ar sprendžiamas konfliktas tarp apeliantės ir globėjos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės reikalavimo patenkinimo atveju iškiltų grėsmė vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, todėl apeliantės nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimas negalimas, nes tai prieštarautų viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl naikinti skundžiamą nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės K. J. atskirojo skundo netenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.