Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros departamentas) Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas 2008 m. gruodžio 16 d. surašė S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad UAB „Jungtinis duonos centras“ direktorius S. R. pagal 2006 m. gegužės 24 d. lizingo sutartį Nr. LT033582 yra perėmęs iš UAB „Hansa lizingas“ turtą, kuris yra nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus objekto kodas 20896, senas objekto kodas G207K), įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 12. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 objektas paskelbtas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. S. R. nevykdė Kultūros paveldo departamento pareigūnų teisėto reikalavimo Nr. 12.15.P-1-08 dėl netinkamo kultūros paveldo objekto saugojimo, surašyto 2008 m. lapkričio 6 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu ir atsižvelgiant į duomenis, užfiksuotus 2008 m. kovo 27 d. ir 2008 m. liepos 8 d. apžiūros aktuose. Patikrinus objektą 2008 m. gruodžio 11 d., buvo nustatyta, kad turto valdytojas reikalavimo neįvykdė. S. R. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁴ straipsnį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams lankyti, apžiūrėti, tikrinti, fiksuoti kultūros vertybes, nepateikimas pareigūnams dokumentų, susijusių su kultūros vertybėmis, ar jų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą piliečiams iki 1 000 litų ir pareigūnams – nuo 500 iki 2 000 litų. ATPK 188⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 litų.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188⁴ straipsnį (protokole nenurodyta straipsnio dalis) surašytas UAB „Jungtinis duonos centras“ direktoriui S. R. dėl to, kad UAB „Jungtinis duonos centras“, kuri 2006 m. gegužės 24 d. lizingo sutarties Nr. LT033582 pagrindu valdo Kranto g. 12, Panevėžyje, esantį konservų fabriko pastatų kompleksą, įrašytą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (registro unikalus kodas 20896), nevykdė Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. reikalavimo Nr. 12.15.P-1-08.

Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. reikalavimu Nr. 12.15.P-1-08 buvo reikalaujama: 1) atlikti pastatų konservavimo darbus (sutvarkyti stogo dangą, uždaryti angas, sutvarkyti lietvamzdžius); 2) užtikrinti lankytojų ir praeivių saugumą (įrengti apsaugos priemones, riboti lankomumą); 3) pateikti duomenis apie asmenį, atsakingą už statinių eksploatavimą. Reikalavimas buvo surašytas nustačius, kad langų angos yra atviros, pažeisti objekto lietvamzdžiai ir stogo danga, dėl ko irsta mūras ir dekoro elementai, o dėl to savo ruožtu kyla grėsmė praeiviams ir lankytojams (b. l. 6-8, 18-20). Paminėtiems reikalavimams įvykdyti buvo nustatytas terminas iki 2008 m. gruodžio 10 d. (b. l. 18-20).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Saugomo objekto priežiūros darbai atliekami valdytojų lėšomis (27 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, Kultūros paveldo departamento pareigūnai turi teisę teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į visas šias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, aukščiau nurodytas Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo reikalavimas Nr. 12.15.P-1-08 laikytinas teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną motyvuodamas tuo, kad 2008 m. lapkričio 25 d. buvo pasirašyta sutartis dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo, pagal kurią S. R. nebėra atsakingas už nustatytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Jungtinis duonos centras“, kaip kultūros paveldo objekto valdytojas, nevykdė ir ankstesnių analogiškų Kultūros paveldo departamento pareigūnų reikalavimų. Už tai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu UAB „Jungtinis duonos centras“ direktoriui S. R. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį (b. l. 126-127). Iš bylos medžiagos matyti, kad Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas, vadovaudamasis ATPK 38 straipsnio nuostatomis (administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia padariusio administracinį teisės pažeidimą asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo), 2008 m. lapkričio 6 d. surašė dar vieną reikalavimą Nr. 12.15.P-1-08. Tačiau, kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 11 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto, šis reikalavimas taip pat nebuvo įvykdytas per nustatytą terminą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Jungtinis duonos centras“ piktybiškai nevykdo Kultūros paveldo departamento pareigūnų reikalavimų.

Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato pardavėjo ar kitaip valdymo teises perduodančio kultūros paveldo objekto valdytojo (toliau – perdavėjas) pareigą informuoti savivaldybės paveldosaugos padalinį apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį. Per tą laiką savivaldybės paveldosaugos padalinys turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę. Atlikus patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas (15 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2008 m. lapkričio 25 d., t. y. po reikalavimo Nr. 12.15.P-1-08 pateikimo UAB „Jungtinis duonos centras“, UAB „Hansa lizingas“, UAB „Jungtinis duonos centras“ ir UAB „Didriestė“ pasirašė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį Nr. Nr. LT033582 perleidimo (b. l. 31-32). Tą pačią dieną buvo pasirašytas turto priėmimo - perdavimo aktas (b. l. 33). Po šio akto pasirašymo naujuoju konservų fabriko pastatų (kultūros paveldo objekto) valdytoju tapo UAB „Didriestė“. Tačiau byloje nėra duomenų, kad prieš šio sandorio sudarymą objekto būklė buvo patikrinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad po 2008 m. lapkričio 25 d. sutarties sudarymo visos objekto perdavėjo teisės ir pareigos, susijusios su kultūros paveldo objekto priežiūra, bei atsakomybė iš karto perėjo naujajam valdytojui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pasirašius 2008 m. lapkričio 25 d. sutartį S. R. nebėra atsakingas už nustatytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimas naikintinas ir, kadangi ATPK 188⁴ straipsnyje numatytų pažeidimų bylų nagrinėjimas priskirtas apylinkių teismų kompetencijai, taip pat siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į apeliaciją ateityje, byla grąžintina Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.