Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 5-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2025 m. kovo 15 d., apie 10.55 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje (laiptinėje), kumščiu 2 kartus tyčia sudavė V. M. į veido sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ranka tyčia sudavė V. M. 1 kartą į veido sritį, po ko, pastarasis nugriuvo, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą ir padarydami jam poodines kraujosruvas veide, alkūnėse, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

E. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. N. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. <...> Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bute nuomoja kambarį. <...> 2025 m. kovo 15 d. jis išėjo iš namų, užrakino buto duris, išgirdo, kad loja šuo ir pamatė savo kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, jis kilo į viršų. Kaimyno vardo nežinojo. Pamatęs kaimyną, jis jam pareiškė pretenzijas dėl to, kad jo šuo loja dieną ir naktį, ir dėl to, kad jis pats naktimis namuose kažką daužo. Bandydamas su kaimynu kalbėtis dėl šių dalykų anksčiau, jis niekada neišeidavo ir nesprendė problemos. 2025 m. kovo 15 d., jis pamatęs kaimyną, viską jam išsakė, taip pat vartojo ir necenzūrinius žodžius. Kaimynas jam taip pat kažką atsakinėjo. Būdamas susinervinęs, jis neištvėrė ir tuo metu, kai jis buvo jau prie savo buto durų, jis 3 kartus kumščiu sudavė jam į veidą. Vyras nukrito, o šuo pabėgo. Jis nepadėjo vyrui atsikelti, o nubėgo į laiptinės apačią, pagavo šunį ir jį atidavė kaimynui. Jokio kito pašalinio asmens jų su kaimynu konflikto metu laiptinėje nebuvo. Po konflikto su kaimynu kalbėjo, jo atsiprašė, jie susitaikė. Tai buvo jo iniciatyva. Norėjo pažymėti, kad vyras nukrito netoli lango laiptinėje, kur galimai yra radiatoriai.

Papildomos apklausos metu E. N. savo kaltę pilnai pripažino ir dėl to, ką padarė nurodė, kad labai gailisi. Patvirtino savo duotus pirminius parodymus. Pasižadėjo apmokėti ligonių kasai gydymo išlaidas už nukentėjusįjį. ??

Be E. N. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

V. M. protokole-pareiškime nuodyta, kad 2025 m. kovo 15 d., apie 10.55 val., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje (laiptinėje), jį pasivijo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto su draugu ir sumušė, o būtent kaimynas du kartus iš dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, o kaimyno draugas sudavė iš kairės rankos vieną smūgį į veido sritį. Pajuto fizinį skausmą. Nuo gautų smūgių buvo parkritęs ant grindų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2025 m. kovo 15 d., apie 10.50 val., su pavadėliu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme vedžiojo šunį. Apie 10.55 val. sugrįžęs prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje jį pasivijo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto su draugu. Kaimynas pradėjo reikšti pretenzijas dėl šuns lojimo, neva tai trukdo jo poilsį, taip pat dėl jo ankstesnio kreipimosi į policiją dėl jo elgesio. Žodinio konflikto metu kaimynas vieną kartą iš dešinės rankos kumščio sudavė jam į veido sritį, o kaimyno draugas sudavė iš dešinės rankos vieną smūgį į veido sritį. Pajuto fizinį skausmą. Nuo gautų smūgių parkrito ant grindų, susimušė abi alkūnes. Užpuolikai iš karto pasišalino. Po penkių minučių kaimynas sugrįžo prie jo buto durų, parvedė jo pabėgusi iš įvykio vietos šunį, ir priėjęs arti prie jo, sudavė jam vieną kartą iš kairės rankos kumščiu į veido sritį. Įvykio vietoje kitų liudytojų nebuvo. Su minėtu kaimynu šiemet turėjo konfliktinių situacijų, pranešimai registruoti policijos komisariate, kaimyno asmens duomenys yra žinomi komisariatui. Prašo dėl kaimyno ir jo draugo neleistino elgesio pradėti ikiteisminį tyrimą. Nori pažymėti, kad kaimynas jį užpuola jau antrą kartą, todėl jaučiasi nesaugus. Kaimynas yra jam iš matymo pažįstamas, kaip minėjo jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo draugą galėtų atpažinti. Laiptinės patalpos šalia jo buto nėra stebimos vaizdo kameromis. Jo manymu, kaimynas ir jo draugas buvo blaivūs. Dėl patirtų smūgių jautėsi silpnai, skaudėjo galvą. Pareigūnai iškvietė jam GMP medikus, kurie po apžiūros pristatė jį į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas ir abiejų alkūnių sumušimas. Po medikų apžiūros iš ligoninės buvo paleistas. Kaimyno draugo požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1.85 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsus trumpi plaukai. Kaip minėjo, asmenį galėtų atpažinti.

Papildomai apklaustas V. M. parodė, kad 2025 m. kovo 15 d., apie 10.55 val., laiptinėje, namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte buvo sumuštas savo 2 kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto, vyrų vardų nežino. Vienas iš vyrų jam sudavė 2 smūgius į veidą, o kitas vyras sudavė 1 smūgį į veidą. Konfliktas kilo dėl jo šuns, kuris neva loja ir trukdo jiems, o paskui jam pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad anksčiau, maždaug prieš mėnesį kreipėsi į policiją. Jis kreipėsi dėl to, kad vyras, kuris jam sudavė 2 smūgius, buvo atėjęs pas jį namo, daužė kojomis jo buto duris ir būdamas už durų reiškė pretenzijas dėl šuns lojimo, grasino susidorojimu. Dėl jo kreipimosi į policiją pareigūnai su juo susisiekė, paaiškino, kad ant jo durų jokių pažeidimų nėra, nėra liudininkų, todėl jie ikiteisminio tyrimo nepradės. Keršydamas jam už tą pareigūnų kvietimą, vyras, kuris jam sudavė 2 smūgius, ir užpuolė jį su savo pažįstamu. Kaip jam pavyko sužinoti jie abu gyvena (duomenys neskelbtini) bute, butą nuomoja. Dėl sumušimo jis buvo vežamas į Lazdynų ligoninę, į polikliniką nesikreipė, bet mano, kad kreiptis reikės, nes viena alkūnė dar vis skauda. Įvykio metu jokie jo daiktai sugadinti nebuvo, todėl turtinės žalos nepatyrė. Jam išaiškinta, kad jis gali teikti civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo, tačiau ar teiks, praneš vėliau. Dar norėjo pasakyti, kad vyras, kuris jam sudavė du smūgius, po įvykio buvo atėjęs pas jį, jo atsiprašė. Antrą vyrą galės atpažinti iš nuotraukų pagal veido bruožų visumą. Daugiau su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto jokių konfliktų nebuvo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 935/2025 (01) konstatuota, kad 1. V. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide, alkūnėse, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. V. M. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, alkūnėse, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2025-03-15. 3. Neatmetama galimybė, kad V. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku, t. y. 2025 m. kovo 15 d. 4. V. M. nustatytų sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis, tačiau sužalojimų visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas BPC - garso įrašas 2025/03/15_10:57:51. <...> Pagalbos centras – 112; Vyras - Laba diena. Buvau ką tik užpultas; Pagalbos centras - Sumušė Jus ar kaip?; Vyras - Laiptinėje, taip; Pagalbos centras - Kokiu adresu?; Vyras - Kraujo nėra, bet ant žemės nugriuvau, per veidą gavau 3 kartus; Pagalbos centras - Uhu. Kokiu adresu randatės?; Vyras - (duomenys neskelbtini) ; Pagalbos centras - Kas Jus užpuolė?; Vyras - Kaimynas iš aukšto; Pagalbos centras - Čia prieš kiek laiko viskas įvyko?; Vyras - Va, ką tik, prieš porą minučių; Pagalbos centras - Supratau. Greitosios ar Jums reikės?; Vyras - Ne, nereikės, kraujo nėra. <...> Pagalbos centras - Ir Jūsų vardas, pavardė?; Vyras - V. M.; Pagalbos centras - Gerai, informaciją perduodu, laukite tada. Viso gero; Vyras - Viso gero.

2025 m. balandžio 23 d. prokuroro nutarimu nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nenustatyto asmens atžvilgiu.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. N. nukentėjusiajam V. M. padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu 2 kartus tyčia sudavė V. M. į veido sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ranka tyčia sudavė V. M. 1 kartą į veido sritį, po ko pastarasis nugriuvo, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą ir padarydami jam poodines kraujosruvas veide, alkūnėse, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, įrodyta, jog E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Taip pat, pateikti duomenys apie nukentėjusiojo informavimą apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, 2025 m. balandžio 25 d. nukentėjusysis V. M. nurodė, kad pranešimą gavo, prokuroro sprendimo neskųs.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jis savo veiksmai nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis darbingo amžiaus, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs (BK 97 straipsnis), per vienerių metų laikotarpį E. N. baustas administracine tvarka vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda nesumokėta. „Sodros“ duomenimis kaltinamasis vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo atveju yra protingas ir proporcingas, todėl jo mažinti ar didinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. N. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Be to, teismas sprendžia, kad siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam E. N. netaikytina intensyvi priežiūra, tačiau jis įpareigotinas – viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos fiziniam asmeniui kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta arba pašalinta per teismo nustatytą terminą. Dėl E. N. veiksmų buvo padaryti sužalojimai V. M., dėl kurio gydymo Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų. Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti kaltinamajam paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 straipsnis) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per pirmus 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai

Šioje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,28 Eur išlaidų priteisimo už V. M. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nors kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pasižadėjo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, pateikė raštišką pasižadėjimą atlyginti šią žalą iki 2025 m. gegužės 25 d., tačiau šio pasižadėjimo Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra raštiškai patvirtinusi. Nenustatyta, kad toks susitarimas abiem yra priimtinas ir tinkamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas netvirtina kaltinamojo įsipareigojimo savanoriškai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą už V. M. gydymą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. N. priteisti 46,28 Eur žalą už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nustačius, kad sužalojimas, dėl kurio V. M. buvo gydomas padarytas nusikalstamais kaltinamojo veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 46,28 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo.

E. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais – viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais – viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, skirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per pirmus 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš E. N. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 46,28 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir dvidešimt aštuonis euro centrus), susijusius su V. M. gydymo išlaidomis, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.