Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2006 m. rugpjūčio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 27 d. apie 18 val. Jonavos mieste, Žemaitės gatvėje esančiame miškelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas mažametės nukentėjusios D. V. (gim. 1994-06-12) atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, paėmęs nukentėjusiąją už pečių jėga parklupdė ją ant kelių, taip padarydamas dvi poodines kraujosruvas kairės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir žemiau kelio, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino pastarąją išžaginti, tuo įbaugino nukentėjusiąją ir tokiu būdu atėmė jai galimybę priešintis. Pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusios būkle, rankomis laikydamas jos galvą, prieš nukentėjusios valią įvedė savo varpą jai į burną, reikalavo čiulpti jo varpą ir taip tenkino lytinę aistrą su mažamete D. V. oraliniu būdu prieš jos valią, atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažametės atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Nuteistasis nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Apelianto teigimu, jam bandant įvesti varpą nukentėjusiajai į burną, varpa nesustandėjo, sperma neišsiliejo. Tokias aplinkybes pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji. Todėl, V. R. mano, kad jo veiksmai, atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu, laikytini pasikėsinimu padaryti BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, dėl nukentėjusiosios D. V. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, pastarajai neatsirado jokių sunkių pasekmių. Be to, nei pati nukentėjusioji, nei jos įstatyminė atstovė nepareiškė jam nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų.

Taip pat nuteistasis V. R. skunde nurodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir labai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo jo ginamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai jas įvertino ir šią nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 150 str. 4 d. kaip baigtą nusikaltimą. Taip pat, kolegijos manymu, apygardos teismas atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nuteistajam V. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios D. V. atžvilgiu jo padaryta nusikalstama veika teismo turėjo būti įvertinta kaip pasikėsinimas atlikti seksualinį prievartavimą. BK 150 straipsnyje įtvirtinta seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali. Įstatymo leidėjas nesieja padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nei su seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. R. įvykio metu kelis kartus įvedė varpą nukentėjusiajai D. V. į burną. Būtent tai, parodė nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei pirmos instancijos teismo posėdyje (t.1, b.l. 51-66; t.2, b.l. 161). Tokias pat aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino liudytojai J. D. (t.3, b.l. 2) bei Ž. G. (t.1, b.l. 92-93; t.3, b.l. 3), to neneigė ir pats nuteistasis (t.2, b.l. 35-37; t.2, b.l. 159). Kolegija konstatuoja, kad iš aukščiau paminėtų asmenų parodymų matyti, kad nuteistasis V. R. su nukentėjusiąja D. V. pradėjo tenkinti lytinę aistrą, ir to pakanka konstatuojant, jog padaryta baigta, BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta, nusikalstama veika. Šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui nėra svarbios nuteistojo V. R. nurodytos aplinkybės, kad bandant įvesti varpą nukentėjusiajai į burną, varpa nesustandėjo, sperma neišsiliejo. Taip pat neturi reikšmės ir tai, kad nukentėjusiajai dėl nusikalstamos veikos neatsirado jokių sunkių pasekmių bei tai, jog nuteistajam dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo pareikštos turtinės ar neturtinės pretenzijos.

Nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo tai pat negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nes Kauno apygardos teismas atsižvelgė į V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

V. R. skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog jam apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Apelianto nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir labai gailisi skundžiamame nuosprendyje nustatyta ir į ją apygardos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė. Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, skiriant bausmę nuosprendyje atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertinta V. R. asmenybė (teistas 7 kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės), o taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą bei veikė tiesiogine tyčia. Kolegija konstatuoja, kad dėl paminėtų aplinkybių, apygardos teismas pagrįstai už šią nusikalstamą veiką V. R. paskyrė bausmę, griežtesnė nei BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (9 metus ir 6 mėnesius).

Todėl, kolegijos manymu, paskirtos nuteistajam bausmės dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, kitas skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę švelninti.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.