Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nukentėjusioms A. Š., A. M., jų atstovei advokatei L. S., kaltinamojo gynėjui advokatui R. G., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 4 skyrius, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. S. 2012 m. liepos 12 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, suduodamas smūgį kėde sugyventinei A. Š. į dešinę ranką padarė dešinės plaštakos IV piršto sumušimą, t.y. nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2012 m. liepos 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančio gyvenamojo namo koridoriuje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, suduodamas smūgį metalinėmis replėmis sugyventinei A. Š. į dešinę ranką padarė dešinės rankos sąnario sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, t.y. nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, virtuvėje, suduodamas sugyventinės A. Š. dukrai, A. M., ginančiai motiną, žarstekliu du smūgius į dešinę ranką ir keturis smūgius į kairę ranką padarė jai poodines kraujosruvas kairio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, t.y. nukentėjusiajai, A. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl A. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis S. V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nei liepos 11 d., nei liepos 12 d., su kėde nukentėjusiajai savo sugyventiniai A. Š. nesudavė.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno apie 25 metus. 2012-07-12 tarp jos ir kaltinamojo virtuvėje kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis šoko su kėde ir užsimojęs kėde norėjo jai suduoti per galvą, o ji pamačiusi pakėlė rankas į viršų, kad užsidengtų galvą, tuomet kaltinamasis su kėde sudavė jai smūgį ir pataikė į plaštaką, dėl to jai buvo sumušta dešinės rankos plaštaka. Mano, kad tuo metu kambaryje buvo jos abi anūkės. Kaltinamasis S. buvo jo dukrai paskolinęs 6000 Lt.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad kaltinamasis buvęs jos mamos A. Š. sugyventinis. 2012-07-12 ryte konflikto įvykusio tarp savo motinos A. Š. ir kaltinamojo nematė, tik motina jai pasakė, kad kaltinamasis užsimojo kėde ir pataikė jai į ranką. Matė, kad A. Š. ranka buvo ištinusi.

Liudytoja mažametė G. M. parodė, kad ji gyvena pas močiute. Ryte kai ji buvo virtuvėje, diedukas S. paėmė kėdę ir užsimojęs kirto močiutei į galvą, o ji užsidengė galvą rankomis. Trenkė vieną kartą. Ar matė jos sesė nežino. Tada diedukas buvo piktas. Močiutė jos neprašė taip sakyti, ji sako ką matė.

Liudytoja mažametė V. M. parodė, kad ryte močiutė darė valgyt, dieduko nervai neišlaikė, jis paėmė kėdę ir norėjo močiutei kirst į galvą, o močiutė užsidengė ranka, tai pataikė į ranką, į galvą nepataikė. Ji tuomet buvo virtuvėje ir laukė valgyt. Diedukas paėmė kėdę už atlošo ir užsimojo į močiutę. Ji tikrai buvo virtuvėje ir matė. Ji su dieduku sutaria, dabar diedukas su jomis negyvena.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Prienų (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiam name. Atlikus apžiūrą paimta medinė kėdė, metalinės replės ir žarsteklis. (b. l. 11,12)

Apžiūros protokolu apžiūrėta, iš įvykio vietos paimti daiktai – medinė kėdė su atlošu, juodos spalvos metalinis žarsteklis, metalinės replės. (b.l.35-37) Apžiūrėti daiktai pakvitavimu grąžinti A. Š. (b.l.38)

Iš specialisto išvados (b.l.17-19) matyti, kad A. Š. konstatuota dešinės alkūnės sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje dešinės plaštakos IV piršto sumušimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Akistatos tarp S.V. S. ir nukentėjusiosios A. Š. metu, prieštaravimai nepašalinti, dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. /b.l. 59-60/

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. V. S. tyčia nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, užsimojęs kėde trenkė vieną kartą A. Š., pataikė į dešinę ranką, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl dešinės plaštakos IV piršto sumušimo. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji A. Š. gyveno kartu nesusituokę apie 25 metus, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, nes ši veika, padaryta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis.

Nors kaltinamasis nurodo, kad fizinio smurto nenaudojo, nesudavė nukentėjusiajai A. Š. su kėde, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, mažamečių liudytojų G. ir V. M. parodymai, nukentėjusiosios A. M. parodymai bei specialisto išvada, o kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios A. Š. parodymais, netikėti nėra pagrindo, jos parodymai visų apklausų metu buvo nuoseklūs, ji nurodė, kad 2012-07-12 ryte jos sugyventinis užsimojęs kėde norėjo kirsti jai per galvą, tačiau ji iškėlė rankas dėl to su kėde pataikė į ranką, o ji patyrė skausmą bei jai buvo padarytas sužalojimas. Nukentėjusios parodymus patvirtina dvi mažametės liudytojos G. M. ir V. M., kurios tuo metu buvo virtuvėje ir jos savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis užsimojo kėde ir kirto nukentėjusiajai į galvą, o nukentėjusioji rankomis užsidengė galvą, bei nukentėjusiosios A. M. parodymais, kuri apie įvykį su kėde sužinojo iš savo motinos nukentėjusios A. Š. ir matė jos ištinusią ranką. Sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai A. Š. nustatytas sužalojimas – dešinės plaštakos IV piršto sumušimas galėjo būti padarytas prie nurodyto laiko ir aplinkybių.

Dėl A. Š. ir A. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis S. V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad liepos 12 d. apie 21 val. jis kambaryje žiūrėjo televizorių, o abi nukentėjusiosios ant jo šaukė, kad jis išeitų iš namų, nes buvo gavę teismo dokumentus, kad iš jų priteista pinigų. Nukentėjusiosios jį sutrynė, sudaužė ir iškvietė policiją. Jis su nukentėjusiąja A. Š. gyveno apie 26 metus, sutarė gerai, konfliktai prasidėjo, kai jis paskolino A. Š. dukrai A. M. pinigų. Virtuvėje jokio žarsteklio ir kitų gelžgalių nebuvo. Malkinėje ant vinies kabojo plūgo traukė, malkinėje buvo replės. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad tą pačią dieną vakare ji su savo dviem anūkėmis jau buvo atsigulusios miegoti, o kaltinamasis tame pačiame kambaryje žiūrėjo televizorių ir nenorėjo jo išjunti. Dėl to ji su kaltinamuoju apsistumdė. Kaltinamasis paėmė reples, kurios visada stovi tame kambaryje prie pečiaus, ir pasakė, kad ji gaus. Ji norėjo iš kaltinamojo atimti reples, tuomet kaltinamasis jai replėmis kirto tris kartus per dešinę ranką. Po trečio suduoto smūgio ji sugriebė reples. Tuomet iš kito kambario atbėgo jos dukra A. M., o kaltinamasis ją įsikibusią į jo rankose laikomas reples įsitempė į virtuvę. Virtuvėje jis pasilenkęs kita ranka pasiėmė žarsteklį, stovėjusį prie pečiaus ir žarstekliu kirto jos dukrai per rankas. Po to joms pavyko iš S. viską atimti. Iškvietė policiją. Reiškia 1000 Lt civilinį ieškinį dėl patirto sužalojimo, skausmo, pergyvenimų.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2012-07-12 vakare ji išgirdo triukšmą ir atbėgo pažiūrėti ir koridoriuje pamatė, kad kaltinamasis užsimojęs replėmis, o mama savo rankomis buvo įsikibusi į tas reples ir kaltinamasis jos motiną išsikibusią į kaltinamojo laikomas reples įsitempė į virtuvę. Virtuvėje kaltinamasis pasilenkęs kita ranka paėmė žarsteklį, kuris stovėjo prie pečiaus ir su tuo žarstekliu kirto jai 2 kartus į dešinę ir 4 kartus į kairę ranką. Į rankas jai sudavė tuomet kaip ji rankomis dengėsi galvą nuo smūgių. Po to ji žarsteklį pagavo ir atėmė. Reiškia 4000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtų išgyvenimų, padarytų sužalojimų, kadangi buvo vasara ji patyrė nepatogumus turėjo vaikščioti trumpomis rankovėmis nes buvo vasara.

Liudytoja mažametė G. M. parodė, kad vakare močiutė A. Š. susibarė su dieduku dėl televizoriaus. Matė kaip diedukas paėmė reples. Replės stovėjo kambaryje prie pečiaus. Ji matė kaip diedukas su replėmis trenkė močiutei jau virtuvėje. Ji ėjo į virtuvę, nes jos mama A. M. bėgo paskui močiutę, o jos mažas brolis bėgo paskui mamą, o ji paskui brolį. Brolis buvo labai išsigandęs, verkė. Virtuvėje diedukas paėmęs žarsteklį, kuris stovėjo prie pečiaus kirto 2 kartus jos mamai į rankas.

Liudytoja mažametė V. M. parodė, kad vakare ji su sese norėjo miego, o diedukas jų kambaryje žiūrėjo televizorių, todėl močiutė išjungė televizorių, o diedukas paėmė reples ir norėjo kirsti močiutei. Ar ką padarė močiutei nematė. Ji nuėjo į virtuvę, nes jos brolis labai spiegė, kad neužmuštų jų mamos. Virtuvėje diedukas paėmė žarsteklį ir trenkė mamai, nežino ar mamai lūžo kaulai. Diedukas sakė, kad paims tokį daiktą nuo tvarto kur užremia duris ir dės į galvą. Virtuvėje to daikto nebuvo.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Prokuroro reikalavimu (b.l.2) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.79-1-00290-12 pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. Š. ir A. M. sužalojimo.

Iš A. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2012-07-12 namuose tarp jos ir sugyventinio Sakalausko kilo konfliktas, kurio metu S. jai su replėmis sudavė per rankas, o dukrai A. M. su žarstekliu. (b.l. 3)

Iš A. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2012-07-12 namuose tarp jos motinos A. Š. ir sugyventinio S. kilo konfliktas, kurio metu S. sudavė smūgius jai ir jos motinai. (b.l. 5)

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. Š. yra sužalojimas dešinėje rankoje, o A. M. kairėje rankoje (b.l. 6-8)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), A. Š. priklausančiam name. Atlikus apžiūrą paimta medinė kėdė, metalinės replės ir žarsteklis. (b.l. 11,12)

Apžiūros protokolu apžiūrėta, iš įvykio vietos paimti daiktai – medinė kėdė su atlošu, juodos spalvos metalinis žarsteklis, metalinės replės. (b.l.35-37)

Iš specialisto išvados (b.l.17-19) matyti, kad A. Š. konstatuota dešinės alkūnės sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos IV piršto sumušimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Iš specialisto išvados (b.l. 26-28) matyti, kad A. M. konstatuota kraujosruvos kairio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nemažiau šešių trauminio poveikio pasėkoje.

Akistatos tarp S.V. S. ir nukentėjusiosios A. Š. metu, prieštaravimai nepašalinti, dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. (b.l. 59-60)

Akistatos tarp S.V. S. ir nukentėjusiosios A. M. metu, prieštaravimai nepašalinti, dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. (b.l. 57-58)

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. V. S. tyčia nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, su metalinėmis replėmis trenkė A. Š. į dešinę ranką, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl dešinės alkūnės sąnario sumušimo, poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje ir tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios A. Š. dukros A. M. atžvilgiu, su metaliniu žarstekliu trenkė A. M. 2 kartus į dešinę ranką ir 4 kartus į kairę ranką, dėl ko nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos kairio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai.

Nors kaltinamasis nurodo, kad fizinio smurto nenaudojo, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, mažamečių liudytojų G. ir V. M. parodymai, bei specialisto išvados, todėl kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigtini nukentėjusiųjų A. Š. ir A. M. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, jų parodymai visų apklausų metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad 2012-07-12 vakare jos sugyventinis su metalinėmis replėmis kirto jai 3 kartus per dešinę ranką, ir dėl to patyrė skausmą bei jai buvo padarytas sužalojimas. Nukentėjusioji A. M. nurodė, kad ji norėjo atginti savo motiną A. Š. nuo sugyventino S. V. S. ir tuomet kaltinamasis jai su metaliniu žarstekliu kirto į abi rankas ir dėl to patyrė skausmą bei jai buvo padarytas sužalojimas. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina dvi mažametės liudytojos G. M. ir V. M., kad kaltinamasis kirto su replėmis nukentėjusiajai A. Š., o nukentėjusiajai A. M. kirto su žarstekliu į rankas. Sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvados, kuriose nurodoma, kad nukentėjusiajai A. Š. nustatytas sužalojimas – dešinės alkūnės sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, o nukentėjusiajai A. M. nustatytas sužalojimas - kraujosruvos kairio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje. Specialisto išvadose nukentėjusiosioms nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus prie kokių aplinkybių jos patyrė sužalojimus.

Kaltinamasis civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos nepripažino.

Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. Š. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Nurodo, kad dvasiniai išgyvenimai ją persekioja iki šiol. Nukentėjusioji A. M. savo ieškinį dėl neturtinės žalos iš esmės grindžia fiziniu ir dvasiniu skausmu, patirta baime ir stresu, o patirti išgyvenimai persekioja iki šiol. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioms A. Š. ir A. M. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau nukentėjusios A. Š. prašoma priteisti 1000 Lt dydžio neturtinė žala, o juo labiau nukentėjusiosios A. M. prašoma priteisti 4000 Lt dydžio neturtinė žala akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioms buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymas, kad būtų padaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai byloje duomenų nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 500 Lt dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo kiekvienos iš nukentėjusiųjų naudai.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinės ieškovė A. Š. prašė priteisti 500 litų atstovavimo išlaidų, byloje pateikė advokatės L. S. orderį (b.l. 124 ) ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad šiai advokatei sumokėjo 500 litų ( b.l 128). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo S. V. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. naudai. Nukentėjusioji ir civilinės ieškovė A. M. prašė priteisti 500 litų atstovavimo išlaidų, byloje pateikė advokatės L. S. orderį (b.l. 124 ) ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad šiai advokatei sumokėjo 500 litų ( b.l. 129 ). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo S. V. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. naudai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, pensininkas, nebaustas administracine tvarka,. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog padarytos nusikalstamos veikos yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo S. V. S. tikrosios vertybinės orientacijos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų (BK 72¹str.), nes būtina laikinai apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ( dėl A. Š. sužalojimo 2012-07-12 ryte) ir nubausti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ( dėl A. Š. ir A. M. sužalojimo 2012-07-12 vakare) ir nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67, 72¹ straipsniais S. V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. Š. ir A. M..

Remiantis BK 66 str. įskaityti į paskirtos bausmės atlikimo laiką laikiname sulaikyme išbūtą laiką vieną dieną t.y. 2012-07-13.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. V. S. A. Š. 500 litų neturtinei žalai atlyginti.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. V. S. A. M. 500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. V. S. 500 litų A. Š. proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti iš S. V. S. 500 litų A. M. proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.