- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-02
- Bylos Nr.
- 2K-317/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- I. P., ir R
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu prie šios bausmės iš dalies pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyniems metams ir dešimčiai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo I. P. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje baudžiamojoje byloje nuteistas ir R. Z., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu I. P. nuteistas, o R. Z. buvo nuteistas už tai, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. vasario 2 d. nuo 20 val. iki 21 val. L. S. gyvenamajame name Dubičių k., Varėnos r., per išgertuves kilus konfliktui nužudė nukentėjusįjį J. T.: I. P. tyčia sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą ir du kartus spyrė į krūtinę. Kai J. T. nuo patirtų smūgių nukrito ant žemės, I. P. užmovė jam ant galvos metalinį kibirą ir laikė prispaudęs, kad šis negalėtų ištrūkti. Tuo metu į J. T. galvą, uždengtą kibiru, R. Z. tyčia sudavė apie dešimt smūgių karnizu, žarstekliu ir kėdės koja. Tada I. P. nuėmė kibirą nuo J. T. galvos, kartu su R. Z. spyrė jam po du smūgius į įvairias kūno vietas ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuo I. P. ir R. Z. tyčia suduotų smūgių kojomis, kumščiais, žarstekliu, karnizu ir kėdės koja į įvairias kūno vietas, tarp jų ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, nukentėjusiajam J. T. po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais išsiliejo kraujas ir jis mirė.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nuosprendį dėl R. Z. pakeitė: R. Z. veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi byloje buvo gauti nauji teismo medicinos duomenys apie J. T. mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo mechanizmą bei mirties priežastį ir apeliacinės instancijos teismas pripažino šiuos duomenis pagrįstais.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis I. P. prašo atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą, jei reikia, atlikti papildomą ekspertizę, įvertinti ir ištaisyti teismų padarytas klaidas, vadovaujantis teisingumo ir žmogiškumo kriterijais priimti teisingą sprendimą ir pagal galimybes sutrumpinti jam laisvės atėmimo bausmę.
Skunde nuteistasis I. P. teigia, kad jo padarytai veikai turėtų būti taikomi BK 135 ar 136 straipsniai, atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnyje, taip pat BK 54 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo. Jas apeliacinės instancijos teismas pažeidė, nes sprendime išdėstė prieštaraujančias viena kitai išvadas. Šis teismas nepripažino, kad kasatorius padarė nusikaltimą didžiai susijaudinęs, nes apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui tokia būsena nėra konstatuojama, tačiau pripažino, kad nuteistasis turėjo suprasti ir įvertinti savo poelgį, nepaisant to, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio ir savo būsenos nekontroliuoja. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentais, kad incidentas tarp jo ir nužudytojo J. T. nebuvo toks reikšmingas ir negalėjo sukelti jam didelio susijaudinimo; kad jis savo veiksmais siekė bet kokių pasekmių, o kitas nuteistasis R. Z. – padaryti tik kūno sužalojimą, nes jie abu buvo neblaivūs ir negalėjo pilnai įvertinti savo veiksmų. Jis pažymi, kad byloje yra nustatyti ir tokie J. T. sužalojimai, kurie padaryti kelios dienos iki įvykio. Teismo posėdyje pirminę ekspertizę daręs ekspertas teigė, kad įvykio metu padaryti galvos sužalojimai vertinami kaip sunkūs ir pavojingi gyvybei, nes nuo jų išsiliejo kraujas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir tai sukėlė J. T. mirtį, jie padaryti ne mažiau negu septyniais trauminiais poveikiais, po patirtų traumų J. T. galėjo savarankiškai judėti. Byloje nustatyta, kad kasatorius sudavė du smūgius į galvos sritį, taigi kitus penkis mirtinus smūgius sudavė ne jis. Kasatorius nesutinka, kad jo du kumščiu suduoti smūgiai buvo mirtini, o smūgiais kėdės koja, karnizu ir žarstekliu per galvą, ant kurios užmautas kibiras, padarytas tik apysunkis kūno sužalojimas. Apie mušimo stiprumą liudija ir sulamdytas metalinis kibiras. Skunde pabrėžiama, kad ekspertai netyrė ir nenustatė, kuri kibiro vieta kontaktavo su nukentėjusiojo galva. Vėliau kitas ekspertas konstatavo, kad pirminėje eksperto išvadoje padaryta klaida, ir nustatė, kad J. T. mirtį sukėlė tik kai kurie smūgiai į galvą, o nuo įvykusios kaukolės rotacijos nutrūko jungianti kraujagyslė ir įvyko galvos smegenų suspaudimas susikaupusiu krauju. Kasatorius mano, kad trečias ekspertas pateiktų dar kitą išvados variantą. Kasatorius pažymi, kad ant mušamas ant grindų gulintis J. T. muistėsi, bandė ištrūkti, todėl rotacinis smegenų judesys galėjo įvykti ir ne nuo suduotų smūgių.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, jog kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kaip tik ir susiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų nustatinėjimu, įrodymų vertinimu. Kasatorius savaip traktuoja buvusius įvykius, kritikuoja teismo išvadas, kuriomis paneigta jo didelio susijaudinimo būsena, taip pat teismo medicinos ekspertų išvadas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad rotacinis judesys, sukėlęs kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais ir nukentėjusiojo mirtį, galėjo būti pastarojo veiksmų padarinys. Tokie argumentai, iškeliantys faktų nustatinėjimo, peržiūrėjimo ir vertinimo svarbą, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėti.
Dėl I. P. padarytos veikos kvalifikavimo
Kasatorius ginčija jo padarytos veikos kvalifikaciją, tvirtindamas, kad teismo išvados dėl didelio susijaudinimo būsenos nebuvimo ir nukentėjusiojo mirties priežasties yra nepatikimos ar netgi klaidingos. Pirmosios instancijos teisme, nors kaltinamasis I. P. ir neminėjo buvęs didelio susijaudinimo būsenoje, jo gynėja išdėstė prašymą jos ginamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį. Nuosprendyje tokia I. P. būsena nėra konstatuota. Teismas nurodė, jog abu kaltinamieji J. T. nužudė, veikdami netiesiogine tyčia kilus pykčiui dėl nukentėjusiojo blogo elgesio su jo sugyventine. Apeliaciniame skunde I. P. nurodo įvykio metu buvęs šoke, labai išsigandęs ir prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole įrašytuose I. P. parodymuose didelio susijaudinimo būsena neminima. Tačiau jo gynėja ir šiame teismo posėdyje prašė perkvalifikuoti I. P. padarytą veiką pagal BK 136 straipsnį kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šiuo klausimu pasisakyta specialiai, nurodant, kad I. P. veiksmai negali būti perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnį. Tokia teismo išvada aptarta nuosprendyje plačiai išdėstytais logiškais motyvais, atskleidžiančiais visas tas aplinkybes, kurios paneigia didelio susijaudinimo būseną.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatavus, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė abiejų bendrininkų kaip nusikaltimo bendravykdytojų suderinti veiksmai, abu kaltinamieji tokią išvadą užginčijo savo apeliaciniuose skunduose, kiekvienas iš jų tvirtindamas, jog mirtinus smūgius sudavė ne jis. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskyrė byloje naują teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertų komisijai. Ekspertizė buvo atlikta, teismo medicinos ekspertas iškviestas į teismo posėdį ir apklaustas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs nukentėjusiojo mirties priežastingumo klausimą, motyvuotai nustatė, kad priežastiniame ryšyje su J. T. mirtimi yra ne R. Z., bet I. P. suduoti smūgiai.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad pagal tas faktines bylos aplinkybes, kurias teismas konstatavo, kasatoriaus I. P. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas tinkamai.
Dėl bausmės individualizavimo
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BK 54 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Šis teiginys netikslus. Atmetęs prašymą I. P. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nesprendė bausmės skyrimo klausimo, o tik patikrino, ar bausmė tinkamai paskirta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje I. P. skiriamos bausmės motyvai išdėstyti pakankamai plačiai ir laikantis įstatymo reikalavimų. Atsižvelgta ir į atsakomybę sunkinančias, ir į lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad I. P. turi šeimą, yra jauno amžiaus ir kt. Teismas, skirdamas bausmę esant ir lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ją individualizavo atsižvelgdamas į sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio nuostatos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nekartojo visų bausmės skyrimo motyvų ir pasisakė tik dėl to, ar teisingai taikytos bausmės skyrimo taisyklės. Paskirtoji bausmė įvertinta kaip nesanti aiškiai per griežta, ją individualizuojant bausmės skyrimo taisyklės nepažeistos. Tokiomis aplinkybėmis išvada, kad įstatyme numatyto pagrindo bausmę švelninti nėra, teisinga.
Atsižvelgiant į išdėstytų motyvų visetą darytina bendra išvada, kad nuteistojo I. P. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą jo prašymą tenkinti ir keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo I. P. kasacinį skundą atmesti.