Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18763-2024 ir baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktiškai gyventis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs):

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, subendrinta ir sumažinta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; bausmę atlikęs 2014-07-23;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus, 2018 m. gegužės 18 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. J., o būtent: 2024 m. gegužės 18 d., apie 4.26 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), suduodamas vieną kartą kumščiu J. J. į veidą, sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo V. Ž. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad psichiatrinėje įskaitoje nėra, narkologinėje įskaitoje nėra, galvos traumų neturėjo. Pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Su J. J. kartu gyvena apie 20 metų, vaikų bendrų neturi. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. sesei. Vakar, t. y. 2024 m. gegužės 17 d., vakare grįžo į namus, parsivežė alkoholio, nes sugalvojo lengvai su J. išgerti. Jie kartu gėrė alų. Išgėrė apie 5 bambalius alaus dviese. Alus buvo 6 proc. stiprumo „Tradicinis“. Alų gėrė nuo vakaro 19 val. iki paryčių. Begeriant jis dėl kažko lengvai paerzino J., galimai ją įžeidė. Viskas įvyko antrame namo aukšte, vadinamame salone. Kadangi po to, kai jis J. paerzinęs įžeidė, ji jam trenkė į akį, todėl jis trenkė atgal. Galimai neapskaičiavęs smūgio, galėjo jai stipriau trinktelėti. Trenkė į veidą, kažkur gal į žandą pataikė, negali pasakyti tiksliai. Dėl suduoto smūgio J. labai gailisi, bet ji pati jį išprovokavo. J. J. suduotas smūgis nebuvo stiprus, greičiau moteriškas kepštelėjimas, todėl fizinio skausmo jam nesukėlė, bet kadangi jis buvo netikėtas, tai jis jai ir trenkė atgal. Labai gailisi taip pasielgęs, todėl J. atsiprašys už šį savo poelgį. Jeigu jam bus skirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyriumi, jis apsigyvens pas mamą adresu: (duomenys neskelbtini).

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 20 d. nukentėjusioji J. J. nurodė, kad su sugyventiniu V. Ž. gyvena kartu beveik 20 metų - bendras ūkis, bendros išlaidos, nes daug metų kartu. Vaikų bendrų nėra. Namas (duomenys neskelbtini) yra jos mamos palikimas, priklauso jos šeimai. V. atžvilgiu duoti parodymus sutinka, jos teisės jai išaiškintos. Su V. sutaria gerai, gyventi galima, jis išlaiko šeimą, nes ji gauna labai mažą bedarbio pašalpą. Penktadienį, gegužės 17 d., jis grįžo iš darbo, ir parsivežė alaus. Kartu vartojo stiprų alų, išgėrė keletą bambalių. Gėrė ilgai, žiūrėjo televizorių, buvo gerokai po vidurnakčio. Po to nuėjo gultis. Jau buvo tikrai vėlu, gal paryčiai. V. liko žiūrėti televizorių, ji prisnūdusi jau buvo lovoje Jis atėjo į miegamojo kambarį ir pradėjo ją žadinti. Ją prikėlė. Supykusi ant jo, kad žadina, jį stūmė iš lovos, iš kurios iškritęs, matyt supykęs, kad išstūmė jį iš lovos, davė jai vieną kartą kumščiu į kairiąją akį. Skausmas buvo stiprus, skaudėjo. Perpyko ir todėl nieko nelaukusi iškvietė pagalbą per 112. Iškvietė policiją dėl savo girtumo, jeigu būtų buvusi blaivi, nebūtų tikrai skambinusi. Būtų nuvariusi į apačią jį miegoti ir viskas. O dabar veikiama alkoholio, va ir pridarė. Skausmas jaučiasi ir dabar, lengvai, kai paliečia ar patrina akį, tačiau nėra jokios „mėlynės“, jokio sužalojimo. Skausmą sukėlė gal 5-6 balų, ne daugiau. V. išsivežė policija. Vakar vakare, sekmadienį, jis paskambino, atsiprašė, sakė, kad negali kartu gyventi, kad teismas neleido. Liko pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Ji V. atleido, jokių pretenzijų neturi. Į jokią teismo medicinos ekspertizę ji atsisako vykti, nieko jai nėra. Patvirtina, kad fizinį skausmą sukėlė, bet sužalojimų nepadarė. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia, jokios žalos atlyginti V. neprašo. Ji prašo juos abu sutaikyti ir, kad galėtų greičiau kartu gyventi.

5. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 4.26 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,08 prom.) V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sumušė savo neblaivią (1,99 prom.) sugyventinę J. J., suduodamas kumščiu vieną kartą į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio J. J. į medikus nesikreipė. Į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ekipažas, tačiau po apžiūros moters į gydymo įstaigą nesivežė.

6. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėja J. J., jai nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, smurtu įtariamas V. Ž., jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. J. J. paaiškino, kad sugyventinis V. Ž. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą - kairią akį, sukėlė jai fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų nesimato. GMP apžiūrėjo vietoje, bet nesivežė į ligoninę. V. Ž. nurodė, kad pati J. J. pirma jam kepštelėjo per veidą, bet jokio skausmo nesukėlė.

7. 2024 m. gegužės 18 d. asmens apžiūros protokole su priedu (fotolenetele) nurodyta, kad atlikta J. J. kūno apžiūra. Veide sužalojimų nestebima, ant moters kūno jokių sužalojimų nestebima.

8. 2024 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų 6 failų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, J. J.. Protokole užfiksuotas nukentėjusios J. J., nurodė, jog V. Ž. sudavė miegamajame jai kumščiu į akį bei, kad tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Skausmą 10 balų sistemoje vertina 9 balais. Įvykio metu buvo neblaivi. V. Ž. pareigūnams nurodo, kad po darbo grįžęs išgėrė alaus, kad sugyventinė jam sudavė į akį, o jis sudavė atgal. V. Ž. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, J. J. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. V. Ž. sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje.

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

10. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir V. Ž. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti. V. Ž. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. J. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. V. Ž. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

12. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. J. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

13. Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. Ž. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. Ž. skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu V. Ž. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 18 d. 6.55 val. iki 2024 m. gegužės 19 d. 11.18 val. (2 paros), ir laikyti, kad jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo bausmės dienas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu, V. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti.

14. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis 2 dalis), bausmės tikslus.

15. V. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), veika baigta. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis nusikalto anksčiau teistas du kartus už analogišką šioje byloje inkriminuojamai, nusikalstamą veiką – smurtą šeimos narių atžvilgiu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas, baudas sumokėjęs. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Teismas, įvertinęs nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant kiek didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bei jam paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį, keisti jo elgesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme V. Ž. išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 18 d. 6.55 val. iki 2024 m. gegužės 19 d. 11.18 val. (2 paros), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo dienas.

18. BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis smurtavo šeimos nario atžvilgiu, dėl ko jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam įvykdyti nustatytinas 9 (devynių) mėnesių terminas.

19. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

20. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

21. Civilinis ieškinys nepareikštas.

22. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, V. Ž. įpareigoti bausmės vykdymo metu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. Ž. skirti sumažintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, V. Ž. įpareigoti bausmės vykdymo metu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme V. Ž. išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 18 d. 6.55 val. iki 2024 m. gegužės 19 d. 11.18 val. (2 paras), ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, jai įvykdyti nustatyti 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. Ž., jog vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.