- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- AN2-80-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00692-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Š. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2017 m liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,07 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
Š. V. 2017 m. rugpjūčio 14 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Š. V. skundo netenkino, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. liepos 31 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Š. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – pakeisti 2017 m. liepos 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą: taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam (Š. V.) paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba vietoj jos paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.
Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog administracinis nusižengimas padarytas mažame kaimelyje, kur eismas labai mažas, teigia, jog tai, kad jis važiavo gyvenvietėje, reiškia jog jis nustatyto greičio neviršijo, todėl tikimybė sukelti eismo įvykį apelianto nuomone buvo labai maža. Nurodo, kad nutartis priimta tik išvardinant skunde nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau jos nebuvo įvertinto ir nagrinėtos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Š. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Š. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde Š. V. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, savo kaltės neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam, nei numato įstatymas, terminui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pagrįstai minėto straipsnio nuostatų apeliantui netaikė.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Š. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, jam buvo nustatytas 1,07 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas (0,41 promilės). Pažymėtina ir tai, kad Š. V. nustatytas neblaivumo laipsnis yra gana artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Visiškai nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo teismas privalėjo įvertinti tai, jog administracinis nusižengimas padarytas mažame kaimelyje, ir kad jis neviršijo nustatyto greičio, nes neblaiviam draudžiama vairuoti kaip mieste, taip ir kaime, o už greičio viršijimą jis ir nėra patrauktas atsakomybėn.
Esant visumai paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir pripažinus ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą aplinkybę Š. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgus į pastarojo užimamas pareigas ir jo atliekamas funkcijas vadovaujamoje bendrovėje, jo bendrovės pateiktą teigiamą charakteristiką, nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika analogiško pobūdžio bylose taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tai, jog pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas ir rūpinantis savo šeimos gerove, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Š. V. teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apelianto teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo Š. V. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir Š. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.