Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2023 m. kovo 11 d. apie 20.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 prom. neblaivumas.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad šių metų kovo 11 d., vakare, po konflikto namuose, norėdamas išvengti didesnio konflikto, negalvodamas, ką daro, sėdo už automobilio vairo. Norėjo kažkur išvažiuoti, pabūti, apmąstyti. Jautėsi puikiai, tačiau alkoholio kiekis kraujyje buvo didelis. Tik po to suprato, ką padarė. Padarė klaidą, labai gailisi, savo poelgį vertina kritiškai. Parodė, kad buvo policijos pareigūnų sustabdytas apie 20.37 val., o alkoholinį gėrimą – viskį – vartojo apie 19 val., 100 g išgėrė tikrai. Po įvykio alkoholio nebevartoja iš viso, ateityje irgi nevartos. Automobilis priklauso jo tėvui, kuris nežinojo, kad jis šį automobilį vairuos neblaivus. Automobilio vertė nustatyta teisingai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo seserį B. Y. paskiriant jo laiduotoja. Santykiai su seserimi geri. Ji atvažiavo jo pasiimti iš įvykio vietos, pasmerkė jo poelgį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja B. Y. prašė paskirti ją savo brolio A. J. laiduotoja. Nurodė, kad darys broliui teigiamą įtaką savo pavyzdžiu. Ji niekuomet nebuvo teista ar bausta. Jų santykiai yra geri, šilti, dažnai bendrauja, brolis ją išklauso. Brolio poelgį vertina labai blogai, visai šeimai buvo šokas. Po įvykio ji parsivežė brolį į savo namus, o kitą dieną apie tai rimtai kalbėjosi. Dabar brolis žino, kad pagalbos reikia kreiptis į artimuosius, nes konfliktai šeimoje (duomenys neskelbtini) yra normalus dalykas, nes trūksta miego, yra nuovargis. Brolis neturi problemų su alkoholio vartojimu. Po įvykio brolis gailėjosi, labai pergyveno, reikėjo raminamųjų vaistų. Džiaugiasi, kad brolis daugiau nesigriebia alkoholio, praleidžia laiką su šeima. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga priežiūra. Dabar šeimoje tik ji vairuoja automobilį, tėčio automobilis turėtų tekti jai. Brolio šeimoje (duomenys neskelbtini) brolio sutuoktinė turi teisę vairuoti (duomenys neskelbtini). Jos pajamos yra apie 1500 Eur „į rankas“, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 11 d. buvo namuose, išgėrė apie 100 g viskio, neketino niekur važiuoti. Apie 19.00–19.30 val. susipyko su sutuoktine, nutarė nuvažiuoti į atokų gamtos kampelį pakvėpuoti grynu oru. Nors buvo išgėręs, jautėsi neblogai, netinkamai įvertino savo būklę. Važiavo savo tėvui priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvas nežinojo apie tai, kad jis sėdo prie vairo išgėręs. Pavažiavęs nuo namų apie 8 km, susirado atokią vietą (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Iš galo privažiavę policijos pareigūnai sustojo, patikrino jo blaivumą, buvo nustatytas 1,70 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais sutinka. Patikrinimo metu negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, nes jo nesivežioja, pateikė asmens tapatybės kortelę. Labai išgyvena dėl šio įvykio, alkoholio atsisakė, šiuo metu jo visiškai nevartoja, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 78–81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G.-M. (A. G.-M.) parodė, kad 2023 m. kovo 11 d. apie 20.12 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) gavo pranešimą, kad prieš 10 min. žalios spalvos automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išvažiavo neblaivus pranešėjos sutuoktinis, kuris gali važiuoti link (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas K. J. vardu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešprieša atvažiuojantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pasivijo ir sustabdė (duomenys neskelbtini), nustatė, jog jį vairavo A. J. Bendraujant su vairuotoju, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravo, ar A. J. šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, bet šis nieko neatsakė. Patikrinus alkotesteriu, 20.37 val. buvo nustatytas 2,08 prom., o apie 21.01 val. – 1,70 prom. vairuotojo neblaivumas (b. l. 23–26). Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2‑ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G.-M. 2023 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 41–42).

Iš 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 27–29).

Iš 2023 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. kovo 11 d. buvo nustatyti šie A. J. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 52).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 11 d. 20.37 val. A. J. buvo nustatytas 2,08 prom., o 21.01 val. – 1,70 prom. neblaivumas (b. l. 50–51). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 49).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra K. J. (b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2023 m. kovo mėn. vidutinė 2004 m. gamybos transporto priemonės „Renault Laguna“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje buvo 1320 Eur (b. l. 34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) 4 punkte nustatyta, jog, be kita ko, policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju kaltinime, be kita ko, nurodyta, kad A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmojo patikrinimo metu nustatyta, jog jo iškvėptame ore yra 2,08 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 1,70 prom. etilo alkoholio koncentracija; šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys alkotesterio rodmenys, todėl A. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tikslintinos nurodant, kad A. J. vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 prom. neblaivumas. Teismas pažymi, kad toks tikslinimas yra galimas, jis kaltinamojo teisinės padėties nekeičia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. kovo 11 d. apie 20.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 prom. neblaivumas. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojo Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G.-M. parodymai, jo 2023 m. kovo 12 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. J. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sesuo B. Y. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryta nusikalstama veika padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 66–67), per penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, baudos sumokėtos, iš A. J. žodžių – du administracinius nusižengimus jis padarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 60), iš A. J. žodžių – jis šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, jis yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 54–56). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje A. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers B. Y. prašymas perduoti A. J. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, (duomenys neskelbtini). Laiduotoja savo brolio elgesį vertina kritiškai, nurodė darysianti jam teigiamą įtaką jį palaikydama, bendraudama, savo elgesiu rodydama gerą pavyzdį. Šios aplinkybės leidžia laikyti B. Y. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad A. J. veiką padarė, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu, prisipažino padaręs šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. balandžio 5 d. (b. l. 86–89).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. J. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2023 m. kovo mėn. vidutinė 2004 m. gamybos automobilio „Renault Laguna“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje buvo 1320 Eur. Šiuo konkrečiu atveju, net ir atsižvelgus į A. J. pateiktus duomenis apie su banku sudarytas paskolų sutartis bei į aplinkybę, kad jis šiuo metu yra netekęs darbo, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas, nes nustatyta automobilio vertė yra palyginus nedidelė, be to, prieš tai nurodyti duomenys nepatvirtina, kad A. J. neturi galimybių įsidarbinti ir gauti pajamų ar kad jo finansinė padėtis yra itin sunki (pažymėtina, kad byloje yra duomenys apie kaltinamojo šeimos atostogas užsienio kurorte, b. l. 107–108). Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1320 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82–89), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt) Eur į valstybės biudžetą.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

3) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1320 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti B. Y., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.