- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- N-62-251-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. (G. P.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. už tai, kad šis 2008 m. rugpjūčio 30 d., 17.21 val., Šiauliuose, ties Dubijos gatvės 56 namu, vairuodamas dviratį ir norėdamas pervažiuoti į kitą kelio pusę, įvažiavo į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje prieš atvažiuojantį automobilį ir susidūrė su automobiliu, kuris siekdamas išvengti susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir automobilis. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 66 punkto reikalavimus. Atsakomybė už šį pažeidimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje.
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už minėto pažeidimo padarymą 2008 m. spalio 9 d. nutarimu skyrė G. P. 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
G. P. pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 15 d. nutartimi G. P. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos nutarimą. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pateiktus parodymus, eismo įvykio vietos planą ir įvykio vietos fotonuotraukas, padarė išvadą, kad automobilio ir dviračio susidūrimas turėjo įvykti ne mažiau nei 2 metrai nuo dešiniojo kelkraščio, t. y. G. P. esant gatvėje, pėsčiųjų perėjoje. Teismas konstatavo, kad D. L. automobilis manevravo, o ant pėsčiųjų perėjos esančios automobilio stabdymo žymės yra paliktos ne jo automobilio, o su įvykiu nesusijusios transporto priemonės. Teismo nuomone, G. P. dviračio ir automobilio kontaktas įvyko dviračiui judant į priekį ir atsitrenkiant į automobilio dešiniąją pusę. Teismas atmetė pareiškėjo atstovo argumentus, kad G. P. veika turėjo būti kvalifikuota pagal senąją KET redakciją, nes administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2008 m. rugpjūčio 30 d., kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2008 m. rugsėjo 16 d., t. y. kai jau galiojo naujoji KET redakcija. Šios taisyklės buvo paskelbtos ir G. P. turėjo galimybę su jomis susipažinti, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Taip pat nurodė, kad KET naujosios redakcijos 66 punktas iš esmės atitinka senosios redakcijos 105 punktą, todėl padarytą pažeidimą kvalifikuojant pagal protokolo surašymo dieną galiojusią KET redakciją, pareigūnas neapsunkino G. P. padėties ir nepadarė pažeidimo.
II.
G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. spalio 9 d. nutarimą bei Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d., apie 17 val. Šiauliuose, ties Dubijos g. 56 namu, vairuodamas dviratį, važiavo atsilikęs nuo priekyje važiuojančio V. K. 10 metrų atstumu. Privažiavęs Dubijos gatvę, priėjo prie pat gatvės, dviračio priekinis ratas buvo pėsčiųjų perėjoje. Tuo metu iš kairės pusės dideliu greičiu atvažiavęs automobilis, vairuojamas D. L., pasuko į dešinę pusę pagal savo važiuojamąją kryptį ir tiesiai važiavo į jį. Apeliantas, stovėdamas viena koja ant gatvės, o kita kelkraštyje, spėjo pasitraukti, tačiau automobilis kliudė jo dviračio priekinį ratą, dviračio ratas pasisuko ir dviratis griuvo kartu su juo. Dviračio rato kliudymo momentu, dviratį paleido, todėl smūgis, kurį jis pajautė, buvo nestiprus. Nurodo, kad D. L. pradėjo stabdyti tik pervažiavęs pėsčiųjų perėją. Automobilio stabdymo kelias, pasak policijos darbuotojų sudarytą planą, yra 33,9 metrai, todėl atitinkamai automobilis važiavo ne mažesniu nei 80 km/h greičiu. G. P. mano, kad D. L., būdamas nepatyręs vairuotojas, pamatęs išvažiavusį į kelią V. K., likus 30 metrų iki perėjos, labai išsigando ir siekdamas išvengti susidūrimo su juo, pasuko vairą į dešinę pusę, tačiau neįvertino manevro sudėtingumo ir greičio, o pamatęs jį, pradedantį judėti per perėją, likus 5 metrams iki jo, pradėjo staigiai stabdyti automobilį, todėl automobilis tapo nevaldomas ir, atsitrenkęs į sienelę, apsivertė. Mano, kad jo išdėstytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai ir surinkta byloje medžiaga. Nurodo, kad D. L., V. S. paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi, teismas šių prieštaravimų nepašalino. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas kvietė tik tuos liudytojus, kurie patvirtino D. L. parodymus. Apeliantas neigia, kad prašė mergaičių liudyti teisme, teigia, kad ne jų, o jų tėvų prašė leisti joms liudyti teisme. Nurodo, kad anksčiau nei jis, nei nukentėjusieji asmenys nepažinojo mergaičių, todėl jos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Pasak apelianto, kritiškai turi būti vertinami V. S. parodymai, kad jis matė besiverčiantį automobilį, bet nesustojo, nes labai skubėjo, tačiau teismui negalėjo paaiškinti, kokius reikalus tvarkė ir kodėl atvyko į įvykio vietą su S. P. (automobilio Mazda savininku). Pasak apelianto, iš V. S. parodymų, duotų teismui, galima spręsti, kad jis nematė susidūrimo momento, tačiau teismas jo parodymus vertino kaip objektyvius.
Apeliantas nurodo, kad D. L. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu. V. S. liudijimas, kad automobilis važiavo leistinu greičiu, niekuo nėra paremtas. Tai patvirtina M. L. parodymai, automobilio stabdymo žymės bei jo virtimas. Apeliantas mano, kad automobilis virto dėl jauno vairuotojo viršyto greičio, kurio jis nesumažino, nors pagal Kelių eismo taisykles privalėjo tai padaryti pamatęs važiuojantį V. K..
Apelianto nuomone, D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 28, 37, 133 bei 134 punktus. Jeigu D. L. būtų elgęsis taip, kaip jam nurodė Kelių eismo taisyklės, laiku būtų sustabdęs automobilį dar prieš perėją, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Apie tai pasisakė eismo įvykių teismo ekspertas K. Gricius, tačiau teismas šiuos eksperto vertinimus atmetė. Apeliantas taip pat nurodo, kad schemoje nurodytas automobilio stabdymo pėdsakas yra automobilio Mazda 626, nes stabdymo pėdsakas baigiasi ties sienele, kurioje yra likęs automobilio Mazda 626 atsitrenkimo pėdsakas bei smulkios detalės. Teismo samprotavimai, kad įlenkimai durelėse negalėjo atsirasti automobiliui verčiantis, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Ekspertizė nebuvo paskirta ir jokių objektyvių duomenų, kuria vieta automobilis kontaktavo su apelianto dviračio ratu nėra. Be to, apeliantas mano, kad tai, jog yra nubaustas pagal KET naujos redakcijos 66 punktą, o ne pagal senosios KET redakcijos 105 punktą, daro administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą neteisėtais ir negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.
ATPK 131 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta atsakomybė pėstiesiems, asmenims, vairuojantiems mopedus ir dviračius, važnyčiotojams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi keliais, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 66 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad remiantis ATPK 8 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Institucijos pareigūnas turėjo nurodyti ne administracinio teisės pažeidimo surašymo, o pažeidimo padarymo dieną galiojusios KET redakcijos punktą. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnai nurodė protokolo surašymo metu galiojusios KET redakcijos pažeistą punktą, tačiau KET 66 punktas (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo esmės, jog „vairuodamas dviratį, norėdamas pervažiuoti į kitą kelio pusę, įvažiavo į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje ir susidūrė su keliu važiuojančiu automobiliu, kuris siekdamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Įvykio metu apgadintas dviratis ir automobilis“.
Remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Turint omenyje protokole aiškiai įvardintą pažeidimo esmę, šis neatitikimas taisytinas, nurodant buvus pažeistą Kelių eismo taisyklių 105 punktą (jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms). Nuoroda į šią nuostatą atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytą pažeidimo esmę bei nekeičia teisei priešingos veikos kvalifikavimo pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas protokole esantis netikslumas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pažeidžiančiu G. P. teises ir kliudančiu tinkamai suvokti jam inkriminuojamo kaltinimo esmę, kadangi tiek iš jo paties paaiškinimų, tiek iš protokole nurodytos pažeidimo esmės akivaizdu, jog jis suprato, kokių nuostatų pažeidimu yra kaltinamas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. P. padarytas pažeidimas, t. y. išvažiavimas į važiuojamąją dalį, nenulipus nuo dviračio, turėjo tiesioginės įtakos tam, kad buvo apgadintas D. L. vairuojamas automobilis. Apeliaciniame skunde nurodyti KET punktai, kurių reikalavimus, pasak apelianto, pažeidė D. L., neturi įtakos kvalifikuojant G. P. veiką pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad būtent G. P. padarytas KET pažeidimas sukėlė ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes. Byloje esančios fotonuotraukos, darytos iš karto eismo įvykio (ATP b. l. 13-28), yra pakankamos daryti išvadai, kad būtent dviratis atsitrenkė į automobilį, o ne atvirkščiai, todėl ekspertizė šiuo atveju buvo nebūtina. Tokią išvadą patvirtina ir teismo ekspertas, teismo posėdžio metu nurodęs, kad tai, jog susidūrimas įvyko į automobilio dešinės pusės galines dureles, rodo, kad dviratis atsitrenkė į automobilį, o ne automobilis į dviratį (b. l. 79).
Teisėjų kolegijos vertinimu, G. P. apeliaciniame skunde pateikta įvykio versija neatitinka byloje esančių įrodymų visumos. Tai, kad apeliantas nenulipo nuo dviračio ir įvažiavo į važiuojamąją dalį, patvirtina V. S., K. L. parodymai, D. L. paaiškinimas. Tarp jų prieštaravimų nėra. V. S. yra nešališkas liudytojas, kuris važiavo priešpriešiais ir tiesiogiai stebėjo eismo įvykį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis iki eismo įvykio būtų pažinojęs S. P., kaip apeliaciniame skunde nurodė G. P.. Be to, paties G. P. paaiškinimai (ATP b. l. 4) patvirtina, kad susidūrus dviračiui su automobiliu, jis liko ant dviračio. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu G. P. nuo dviračio būtų nulipęs prieš įvažiuodamas į kelią, automobilis nebūtų galėjęs jo kliudyti dar bebūnančio ant dviračio. Apeliantas taip pat nurodė, kad D. L. paaiškinime ir teismo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi juos, daro išvadą, kad tarp jų nėra esminių prieštaravimų. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. L. ir M. D. parodymus vertino kritiškai, kadangi visų pirma, jos yra nepilnametės, todėl jų sugebėjimas vertinti kelyje susidariusią situaciją yra ribotas, antra, jos abi nurodė, jog eismo įvykio metu sėdėjo prie geležinkelininkų namelio, tarpusavyje bendravo ir valgė uogas, todėl eismo stebėjimas tuo pat metu buvo ribotas, be to, jos parodymus davė paprašytos G. P..
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad įrodymai buvo visapusiškai ištirti, esami prieštaravimai tarp jų pašalinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. P. (G. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.