Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei L. P., atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui, atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-03-30 sprendimo Nr. DGKS-1363 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu (b. l. 49-50) prašo panaikinti 2015-03-30 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1363 kaip nepagrįstą ir neteisėtą dėl 1847,47 Eur išieškojimo iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir priimti sprendimą, dalinai tenkinantį atsakovo prašymą ir jo naudai priteisti neišmokėtus 412,76 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos. Nurodė, kad su atsakovu, kuris įmonėje dirbo geodezininko pareigose, 2015-02-26 įsakymu Nr. Įs/2015-4, remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 236 str., 237 str. 1 d. 3 p., 238 str., 241 str., buvo nutraukta darbo sutartis. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, reikalaudamas išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. 2015-03-30 darbo ginčų komisija priėmė sprendimą išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 1847,47 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Su nurodytu sprendimu nesutinka, kadangi atsakovui praktiškai kiekvieną mėnesį mokėdavo jam priklausantį darbo užmokestį ir buvo neišmokėjusi tik 412,76 Eur, kuriuos priklausė išmokėti atsakovui su juo nutraukiant darbo sutartį. Kadangi atsakovas atsisakė pasirašyti už gaunamus pinigus, 412,76 Eur jam nebuvo išmokėti. Darbo ginčų komisija, remdamasi tuo, kad atsakovo parašų mokėjimo žiniaraščiuose nėra, lakė, kad jam darbo užmokestis nebuvo mokamas. Mano, kad Darbo ginčų komisija šališkai bei neteisingai vertino kitus, t. y. rašytinius įrodymus, ir remdamasi tik atsakovo parašų nebuvimu mokamuosiuose žiniaraščiuose neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo.

Atsakovas A. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (b. l. 54-55) prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2015-02-05 pateikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio pagrindu, kadangi darbo užmokestis jam buvo nesumokėtas nuo 2014 m. birželio mėn. Į jo pareiškimą darbdavys atsakė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. 2015-02-26 įsakymu Nr. ĮS/2015-4 jis buvo atleistas iš darbo. Atleidžiant iš darbo, jam buvo paskaičiuoti pinigai už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau nebuvo išmokėtas atlyginimas nuo 2014 m. birželio mėn. 2015 m. kovo mėn. jis kreipėsi į LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Komisija, išnagrinėjusi jo pateiktą prašymą, vadovaudamasi pateiktais rašytiniais įrodymais, 2015-03-30 sprendimu jo prašymą tenkino pilnai ir išieškojo iš ieškovės 1847,47 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Kadangi ieškovė gera valia nevykdė komisijos sprendimo, jį pateikė antstoliui vykdymui ir komisijos priteista suma yra pilnai išieškota. Tvirtina, kad komisijos sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Ieškovo pateiktas neva jo argumentus patvirtinantis klausimas, iš kokių lėšų jis gyveno, turėtų būti vertinamas kaip retorinis klausimas, o ne kaip tinkamas įrodymas. Nepaisant to atsako, kad visą tą laiką gyveno iš turimų santaupų, jį paremdavo artimieji. Jis todėl ir norėjo nutraukti su ieškove darbo sutartį, nes nenorėjo toliau gyventi skolon, o norėjo laiku gauti uždirbtą atlyginimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktas numato, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Jis nepasirašė ieškovės pateiktuose žiniaraščiuose, kadangi pinigai jam nebuvo išmokėti. Visiškai nesuprantama, kodėl ieškovas aštuonis mėnesius pažeidinėjo Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintas taisykles, tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, ir jam neva nepasirašant ant mokėjimo žiniaraščių nesiėmė jokių veiksmų ir toliau jam neva mokėjo darbo užmokestį.

Ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. P. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad konfliktų su atsakovu niekada nebuvo, tik dėl neaiškių priežasčių nuo 2014 m. birželio mėn. atsakovas pradėjo atsisakinėti pasirašyti atlyginimo mokėjimo žiniaraščiuose, nors atlyginimas visuomet buvo mokamas. Visiems darbuotojams atlyginimas buvo mokamas tą pačią dieną, toje pačioje patalpoje. Konfliktas su atsakovu iš esmės kilo tuomet, kad ji pagavo atsakovą vagiantį iš įmonės, nes jis uždarbiavo papildomai, naudodamasis įmonės įranga. Dėl šio fakto kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes pritrūko įrodymų. Šis konfliktas kilo 2015 m. vasario mėn. Atsakovo atsisakymas pasirašyti ant žiniaraščių nebuvo įformintas. Dėl kokių priežasčių atsakovas nepasirašydavo ant žiniaraščio, jai nežinoma ir nesuprantama. Atlyginimą atsakovui paduodavo į rankas. Žmogumi pasitikėjo, todėl kitu būdu mokėti atlyginimo nebandė, nes nesitikėjo, kad viskas taip baigsis. Žinojo, jog yra negerai, jog nėra atsakovo parašų ant žiniaraščių, dėl to atsakovas buvo kviestas ir į buhalteriją, tačiau atsakovas vis tiek nepasirašė. Atlyginimų mokėjimo dieną ji kiekvieną darbuotoją pasikviesdavo pas save, duodavo pasirašyti žiniaraštyje ir išmokėdavo pinigus. Ginčo laikotarpiu ji ir kiti įmonės darbuotojai dirbo vienoje patalpoje. Kiti darbuotojai galėjo matyti pinigų mokėjimo faktą. Pinigų atlyginimams išmokėti įmonės kasoje visuomet buvo pakankamai. Atsakovas atleidimo iš darbo neginčijo. Įmonės buhalteriją tvarko kita įmonė, įsikūrusi kitose patalpose. Darbuotojos J. N. ir A. A. ant visų žiniaraščių, ties įrašais „pasirašyti atsisakė“ pasirašė vienu kartu, tą pačią dieną, t. y. ne tą dieną, kai buvo mokami atlyginimai. Ar 2014 m. vasaros mėnesiais darbuotojai atostogavo, tiksliai nepamena, bet mano, kad atostogavo visi darbuotojai. Atsakovas dirbo visą tą laiką, kuris nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas adv. S. Štaraitis teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Taip pat nurodė, kad ginčijamas darbo ginčų komisijos sprendimas yra įvykdytas ir visa 1847,47 Eur suma buvo antstolio išieškota, todėl prašo teismo taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo nepagrįstai išieškotą 1434,71 Eur sumą.

Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2014 m. birželio – 2015 m. vasario mėn. dirbo įmonėje, negaudamas darbo užmokesčio. 2015 m. vasario mėn. parašė prašymą, kad išeina iš darbo pagal DK 128 str. Jo prašymas atleisti iš darbo pagal DK 128 str. buvo atmestas ir 2015-02-26 iš darbo jis buvo atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Atleidimo neginčijo, į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įvykdytas po to, kai jis kreipėsi į antstolį. Yra gavęs iš Kėdainių seniūnijos soc. pašalpą, kiek pamena, ją gavo kelis mėnesius. Kokią pažymą apie gaunamą darbo užmokestį iš darbovietės teikė kreipdamasis dėl pašalpos, tiksliai nepamena. Jam nėra žinoma, ar įmonė buvo tokioje finansinėje situacijoje, kad negalėtų darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio. Į vadovę dėl nemokamo atlyginimo žodžiu kreipdavosi kiekvieną mėnesį. Vadovė sakydavo, kad atsiskaitys gavusi pinigus už konkrečius objektus, tačiau atėjus jos nurodytai datai jis vis tiek nieko negaudavo. Pati vadovė labai retai būdavo darbe. L. P. aiškinimas, kad jis gavo pinigus, tačiau atsisakydavo pasirašyti, yra melas. Arčiausiai vadovės buvo darbuotojos J. stalas. Nei vieno darbuotojo stalas nebuvo nukreiptas į vadovės darbo stalą. Ar atlyginimai buvo mokami kitiems darbuotojams, jam nėra žinoma. 2014 m. atostogavo vasarą ir žiemą, berods gruodžio mėn. Iki 2014 m. birželio atlyginimą mokėjo vadovė, ji kviesdavosi po vieną darbuotoją, duodavo pasirašyti ir tada išmokėdavo pinigus.

Liudytoja I. B. B. parodė, kad L. P. gerai pažįsta, draugauja šeimomis, o A. P. pažįsta kaip buvusį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios įmonės direktorė. Jos vadovaujama įmonė ieškovės buhalteriją tvarko daugiau nei 5 metus. Jai žinoma, kad A. P. yra nepasirašęs ant mokėjimo žiniaraščių. Jie taip pat yra prašę atsakovo pasirašyti, bet jis nesutiko, to priežasčių nepaaiškino. Tai, jog žiniaraščiai yra nepasirašyti atsakovo, buhalteriškai yra neteisinga. Tačiau žmogus tikrai nebūtų dirbęs taip ilgai, jeigu jam nebūtų mokamas atlyginimas, tai yra nelogiška. Atlyginimą įmonės darbuotojams mokėjo L. P.. Kad nėra atsakovo parašų ant žiniaraščių, ji nematė, nes šios įmonės buhalteriją tvarkė kita įmonės darbuotoja. Tai, ar darbuotojai yra pasirašę mokėjimo žiniaraščiuose, jie neseka, už tai atsakingi įmonės vadovai. Jų įmonė tik apskaičiuoja darbuotojų darbo užmokestį ir parengia mokėjimo žiniaraščius, kuriuos atiduodavo įmonės vadovei. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą ir kitus kasos dokumentus tvarko jų įmonė. Tie žiniaraščiai ne visuomet laiku atkeliauja į jų įmonę, yra tik susitarimas, kad įmonių vadovai iki 15 d. išmoka priskaičiuotus atlyginimus darbuotojams. Tik atėjus metų galui sudaromas balansas ir peržiūrimi visi šie dokumentai. Jie visuomet deklaruodavo, kad atlyginimas atsakovui yra išmokėtas, visos deklaracijos buvo teikiamos nurodant, kad atlyginimas yra išmokėtas. Be to, atsakovas nuolat prašydavo darbo užmokesčio pažymos, kur taip pat būdavo pažymėta, kad atlyginimas yra išmokėtas. Kiek jai žinoma, pažymą atsakovas nešdavo į seniūniją ar savivaldybę. Kalbos apie tai, kad atlyginimas jam neišmokėtas, kad pažyma yra neteisinga, niekuomet nebuvo. 2015 m. vasario mėn. L. P. ir atsakovas susipyko, kai L. P. sužinojo, kad atsakovas savavališkai ima įmonės įrangą, važiuoja į objektus ir matuoja žmonėms be L. žinios.

Liudytoja A. A. parodė, kad nuo 2011 m. dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ geodezininke. Jai yra žinoma, kad tarp įmonės direktorės ir atsakovo kilo konfliktas, nes atsakovas nesutiko pasirašyti ant algalapių, nors pinigai buvo mokami. Įmonėje atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Būdavo taip, kad pirma išmoka atlyginimą ir tik vėliau atneša pasirašyti žiniaraštyje. Mokant atlyginimus, direktorė pasikviesdavo prie savęs, atiduodavo pinigus ir duodavo pasirašyti žiniaraščiuose. Kadangi sėdėjo viename kabinete, matydavo pinigų perdavimo darbuotojams faktą. Atlyginimus gaudavo visi. Atsakovas niekuomet nėra sakęs, kad negavo darbo užmokesčio. Žino, kad buvo įdėtas atsakovo skelbimas į laikraštį, jog atliekami matavimai, skelbime buvo nurodytas asmeninis atsakovo tel. numeris. Vėliau įmonės direktorė su buhaltere išvažiavę į vietą rado atsakovą. Įmonėje būdavo, kad atlyginimai vėluoja kelias dienas. Pasirašydama atsakovo mokėjimo žiniaraščiuose, ji patvirtino, kad atsakovas pasirašyti juose atsisakė, visi parašai sudėti vienu metu, kada tiksliai tai buvo padaryta, nepamena. Dirbdama vienoje patalpoje su vadove, ji girdėjo, kad atsakovas atsisakė pasirašyti. Kokiomis konkrečiai dienomis atsakovas atsisakė pasirašyti žiniaraščiuose, neatsimena. 2014 m. atostogavo liepos mėn. 3 savaites, atostogavo nuo liepos mėn. vidurio, į darbą grįžo rugpjūčio pradžioje. Kiekvieną mėnesį matė, kaip atsakovui buvo mokamas atlyginimas, jam buvo mokamas minimalus atlyginimas, kiek tiksliai buvo išmokėta, kokiomis kupiūromis mokėta, negali pasakyti. Jos darbo stalas buvo maždaug 6 m atstumu nuo direktorės stalo. Kodėl atsakovas teigia, jog jis atlyginimo negavo, jai nėra žinoma.

Liudytoja J. N. parodė, kad nuo 2012 m. dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ geodezininke. Žino, kad atsakovas atsisakydavo pasirašyti atlyginimų mokėjimo lapeliuose. Tai yra pati mačiusi ir girdėjusi kelis kartus, galėjo būti 3-4 kartai. Tikrai girdėjo, kad atsakovas atsisakė pasirašyti, kai tarp vadovės ir atsakovo kilo konfliktas. Tikslios datos, kada taip buvo, nepamena. Kodėl jis atsisakydavo pasirašyti, jai nėra žinoma. Sėdėjo tokioje vietoje, kad gerai matydavo, kaip yra mokami atlyginimai. Kartais būdavo taip, kad mokėjimo žiniaraščiai vėluodavo, juose pasirašydavo vėliau, nei būdavo išmokamas atlyginimas. 2015 m. vasario mėn., kiek jai žinoma, atsakovas be įmonės vadovės žinios matavo du sodus. Kadangi matė ir girdėjo, kaip atsakovas atsisakė pasirašyti 3-4 kartus, mano, kad atsisakyti pasirašyti galėjo ir daugiau kartų, todėl savo parašu ant aštuonių žiniaraščių patvirtino, kad atsakovas atsisakė pasirašyti. Visi parašai buvo sudėti vienu metu, 2015 m. vasario ar kovo mėn. 2014 m. vasarą atostogavo, kurį mėnesį tiksliai nepamena, galėjo būti liepos ar rugpjūčio mėn., kiek laiko atostogavo, tiksliai nepamena. Ar 2014-08-05 buvo darbe, nepamena. Pasirašydama atsakovo žiniaraščiuose, ji patvirtino atsakovo atsisakymą juose pasirašyti. Kai buvo mokami atlyginimai, buvo kviečiamas kiekvienas darbuotojas, tarp jų ir atsakovas. Kadangi jai buvo išmokamas atlyginimas, logiška manyti, kad ir atsakovui jis buvo išmokėtas. Pinigų perdavimą atsakovui matė, bet negali tvirtinti, kad tai matė visus aštuonis kartus, galėjo matyti 3-4 kartus.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės atstovų, atsakovo paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pagal 2011-02-21 sudarytą darbo sutartį Nr. 7 (b. l. 41) atsakovas A. P. nuo 2011-02-22 dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ geodezininku. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, proporcingai išdirbta laikui, išmokant du kartus per mėnesį 8-10 ir 20-22 dienomis. Numatyta 5 darbo dienų darbo savaitė, 8 val. trukmės darbo diena, ne daugiau kaip 40 val. per savaitę. Darbo sutartis nuo 2013-10-01 buvo pakeista, sutrumpinant darbo laiką iki 6 val. per dieną, ne daugiau kaip 30 val. per savaitę, paliekant 5 darbo dienų savaitę. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. P. 2015-02-26 įsakymu Nr. ĮS/2015-4, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste - DK) 136 str. 3 d. 2 p., 236 str., 237 str. 1 d. 3 p., 238 str., 241 str. 1 d., įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, geodezininko pareiginiais nuostatais, atsakovui A. P. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, 2015-02-26 su atsakovu nutraukta darbo sutartis Nr. 7 bei pavesta buhalterijai apskaičiuoti mokėtinas pinigines sumas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Įsakyme nurodyta, kad atsakovo veikoje yra nerūpestingai atliekamo darbo požymių, numatytų DK 234 str., nes darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą nuo 2015-02-19 iki 2015-02-20 bei nuo 2015-02-23 iki 2015-02-24 imtinai, jo veikoje yra galimai sukčiavimo požymių, siekiant gauti pajamų įmonės vardu. Įsakyme taip pat nurodyta įsakymą atsakovui įteikti reg. paštu, kadangi pastarasis kategoriškai atsisako pasirašyti ant bet kokių įmonės dokumentų (b. l. 29). Iš darbo sutarties kopijos matyti, kad darbo sutarties nutraukimas darbo sutartyje nustatyta tvarka nebuvo pažymėtas (b. l. 41-42). Nustatyta, kad atsakovas A. P. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), prašydamas išieškoti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki atleidimo iš darbo. Darbo ginčų komisija 2015-03-30 sprendimu Nr. DGKS-1363 prašymą tenkino pilnai ir nusprendė išieškoti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. P. naudai 1847,47 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. Iš sprendimo turinio matyti, kad priimdama sprendimą Darbo ginčų komisija, remdamasi mokamaisiais žiniaraščiais ginčo laikotarpiu, kuriuose nėra darbuotojo parašo, liudijančio, kad darbo užmokestis nurodyto dydžio yra išmokėtas, padarė išvadą, kad darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015-02-26 ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas yra neišmokėti (b. l. 26-28).

Ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu patikslintu ieškiniu prašo teismo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-03-30 sprendimą Nr. DGKS-1363 ir priimti sprendimą, iš dalies tenkinantį A. P. prašymą, ir jo naudai priteisti 412,76 Eur neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos, teigdama, kad darbo užmokestis atsakovui A. P. už 2014 m. birželio mėn. – 2015 m. sausio mėn., iš viso 1434,71 Eur yra pilnai išmokėtas, yra neišmokėta tik 412,76 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. vasario mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka ir tvirtina, kad darbo užmokestis už ginčo laikotarpį jam nebuvo išmokėtas. Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl A. P. priklausančio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. (imtinai) išmokėjimo fakto. Ginčo dėl to, kad atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2015 m. vasario mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas byloje nėra, ieškovė pripažįsta šios sumos neišmokėjusi atsakovui.

Ieškovės atstovės L. P., atsakovo A. P. paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų I. B.-B., A. A. ir J. N. parodymų, A. A. ir J. N. 2015-03-13 rašytinių paaiškinimų (b. l. 33, 34) pagrindu nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojams įmonėje visą laiką buvo mokamas grynais pinigais, atlyginimus darbuotojams mokėjo įmonės savininkė L. P.. Taigi atlyginimus darbuotojams mokant grynaisiais pinigais, operacijos privalėjo būti vykdomos laikantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-17 nutarimu Nr. 179 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 19 punkte įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Iš ieškovės pateiktų darbo užmokesčio mokamųjų žiniaraščių už 2014 m. birželio mėn. – 2015 m. vasario mėn. kopijų matyti, kad pinigų gavėjo A. P. parašo juose nėra, dėl ko preziumuotina, kad darbo užmokestis už nurodytą laikotarpį jam neišmokėtas. Todėl ieškovė, teigdama, kad darbo užmokestis atsakovui už 2014 m. vasario – 2015 m. sausio mėn. laikotarpį buvo faktiškai išmokėtas, nepaisant jo parašų mokėjimų žiniaraščiuose nebuvimo, privalėjo CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti šią prezumpciją.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovė aukščiau nurodytos prezumpcijos patikimais ir pakankamais įrodymais byloje nepagrindė. Iš ieškovės pateiktų kasos išlaidų orderių kopijų: 2014-07-01 Nr. KIO13, 2014-08-05 Nr. KIO14, 2014-09-02 Nr. KIO15, 2014-10-01 Nr. KIO16, 2014-11-03 Nr. KIO17, 2014-12-04 Nr. KIO18, 2014-12-31 Nr. KIO19, 2015-02-05 Nr. KIO21 (b. l. 114-118) nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. P. iš įmonės kasos išėmė pinigų sumas darbuotojų atlyginimams už 2014 m. birželio mėn. – 2015 m. sausio mėn. išmokėti. Lyginant pagal kasos išlaidų orderius L. P. išimtas sumas su įmonės darbuotų A. P., J. N., A. A. ir D. B. darbo užmokesčio už nurodytus mėnesius mokamaisiais žiniaraščiais (b. l. 35-38, 67-74, 76-82, 84-90) matyti, kad L. P. iš kasos išimtos sumos sutampa su bendra visiems darbuotojams apskaičiuota darbo užmokesčio už atitinkamus mėnesius suma, įskaitant ir atsakovui A. P. priklausantį darbo užmokestį. Tačiau nesant atsakovo A. P. parašo mokėjimo žiniaraščiuose, vien pateiktos kasos išlaidų orderių kopijos neįrodo, kad L. P. dalį iš kasos paimtų pinigų faktiškai išmokėjo atsakovui kaip darbo užmokestį.

Iš ieškovės pateiktų atsakovo darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių kopijų taip pat nustatyta, kad juose yra padaryti įmonės savininkės L. P. įrašai „pasirašyti atsisakė“. Atsakovas A. P. neneigė to, kad pasirašyti šiuose žiniaraščiuose jis atsisakė, tačiau teigė, kad pasirašyti jis atsisakė todėl, kad juose nurodytų sumų (darbo užmokesčio) jis negavo. Nustatyta, kad įrašus „pasirašyti atsisakė“ savo parašais patvirtino ir įmonės darbuotojos J. N. ir A. A.. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos J. N. ir A. A. parodė, kad jos visus šiuos žiniaraščius pasirašė vienu metu, savo parašais jos patvirtino faktą, kad atsakovas atsisakė juose pasirašyti, tačiau kada konkrečiai atsakovas atsisakė pasirašyti kiekviename iš šių žiniaraščių, liudytojos nenurodė. Liudytoja A. A. taip pat parodė, kad pinigai atsakovui buvo mokami, mokant atlyginimus, direktorė pasikviesdavo darbuotojus prie savęs, atiduodavo pinigus ir duodavo pasirašyti žiniaraščiuose, kadangi sėdėjo viename kabinete, matydavo pinigų perdavimo darbuotojams faktą, kiekvieną mėnesį matė, kaip atsakovui buvo mokamas atlyginimas, atlyginimus gaudavo visi darbuotojai. Tačiau ši liudytoja, kategoriškai teigdama, kad kiekvieną mėnesį matė, kaip atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis, negalėjo nurodyti nei konkrečių datų, kada atsakovui buvo išmokėtas darbo užmokestis, nei kokio konkretaus dydžio darbo užmokestis atsakovui buvo faktiškai išmokėtas ginčo laikotarpiu, nei kokiomis kupiūromis jis buvo išmokėtas. Liudytoja J. N. parodė, kad žino, kad atsakovas atsisakydavo pasirašyti atlyginimų mokėjimo lapeliuose, tai yra pati mačiusi ir girdėjusi 3-4 kartus, sėdėjo tokioje vietoje, kad gerai matydavo, kaip yra mokami atlyginimai, pinigų perdavimą atsakovui matė, bet negali tvirtinti, kad tai matė visus aštuonis kartus, galėjo matyti 3-4 kartus. Tačiau ši liudytoja, kaip ir liudytoja A. A., negalėjo nurodyti nei konkrečių datų, kada atsakovui buvo išmokėtas darbo užmokestis, nei kokio konkretaus dydžio darbo užmokestis atsakovui buvo faktiškai išmokėtas ginčo laikotarpiu. Jos parodymai, kad atsakovui ginčo laikotarpiu buvo visą laiką mokamas darbo užmokestis iš esmės yra grįstas jos prielaida, kad jeigu jai buvo išmokamas darbo užmokestis, tai jis turėjo būti išmokėtas ir atsakovui. Be to, vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, atsižvelgtina į tai, kad jos yra ieškovės darbuotojos, t. y. priklausomi nuo ieškovės asmenys, todėl jų parodymai apie darbo užmokesčiui atsakovui A. P. išmokėjimą, kaip ir bylos baigtimi suinteresuotos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. P. paaiškinimai, nepripažintini patikimu informacijos šaltiniu ir turi būti vertinami atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Liudytojos I. B. B. parodymai jokios esminės įrodomosios reikšmės kilusiam ginčui neturi, nes ji tik patvirtino byloje neginčijamą aplinkybę, kad pasirašyti žiniaraščiuose atsakovas atsisakė, o jos parodymai, kad atlyginimas atsakovui buvo mokamas yra paremti jos pačios padaryta subjektyvia išvada, kad atsakovas nebūtų dirbęs tiek laiko, jeigu jam nebūtų mokamas darbo užmokestis. Jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio atsakovui už ginčo laikotarpį išmokėjimo faktą, ieškovė nepateikė.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visetas, vertinant juos pakankamumo aspektu ir atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, patikimai nepatvirtina ieškovės teiginio, kad darbo užmokestis atsakovui už 2014 m. birželio - 2015 m. sausio mėn. buvo išmokėtas ir nepaneigia Taisyklių 19 punkte įtvirtintos prezumpcijos, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė darbo užmokesčio atsakovui už 2014 m. birželio – 2015 m. sausio mėn. išmokėjimo fakto (CPK 178 str., 185 str.). Kadangi ginčo dėl darbo užmokesčio už 2014 m. birželio - 2015 m. vasario mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimo teisingumo ir dydžio byloje nėra, Darbo ginčų komisijos 2015-03-30 sprendimas Nr. DGKS-1363 išieškoti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. P. naudai 1847,47 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiai, yra teisėtas ir pagrįstas (DK 201 str., 206 str. 1 d. 1 p.), jį naikinti ar pakeisti ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

Iš ieškovės atstovo adv. S. Štaraičio ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ginčijamas Darbo ginčų komisijos 2015-03-30 sprendimas Nr. DGKS-1363 yra pilnai įvykdytas. Nustačius, kad Darbo ginčų komisijos 2015-03-30 sprendimas Nr. DGKS-1363 išieškoti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. P. naudai 1847,47 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiai, yra teisėtas ir pagrįstas, spręsti šio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nėra pagrindo (DK 304 str.).

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 250,00 Eur atsakovo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydį patvirtina 2015-08-27 pinigų priėmimo kvitas Nr. 768015 (b. l. 113, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš ieškovės valstybei priteistina 4,06 Eur pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 4,06 Eur (keturis eurus 06 ct) pašto išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.