- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- e2-1596-228/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01192-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Audrius Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl servituto panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantiss savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškinyje ir atstovas posėdžių metu prašė panaikinti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog nuosavybės teise valdo 1081 kv. m ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, tai yra leisti kitiems asmenims naudotis sklypu pravažiavimui.
Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių (toliau – NŽT), prašydama panaikinti servitutą, tačiau NŽT prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad atsakovė Utenos rajono savivaldybės adsministracija prieštaravo tam. NŽT taip pat informavo ieškovę, jog rengiant teritorijų planavimo dokumentą, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad žemės sklypas yra stovėjimo aikštelė ir turi būti naudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šį NŽT sprendimą apskundus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, skundas buvo atmestas, konstatavus, jog nesant Utenos rajono savivaldybės administracijos sutikimo dėl servituto pabaigos, NŽT turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą.
Tuomet ieškovė kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę su prašymu susitarti dėl servituto panaikinimo, tačiau atsakovė nesutiko panaikinti servituto, motyvuodama, kad pasibaigus servitutui, visuomenė praranda galimybę laisvai patekti ir pasistatyti transporto priemonę prie miesto lankomų objektų, servitutas ir šiandien reikalingas naudoti pagal jo nustatymo tikslą: asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė yra intensyviai naudojama, reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, tai yra asmenys, atvažiavę į šalia esančias parduotuves, įstaigas, aikštelėje stato savo automobilius.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog įsigijant žemės sklypą, servitutas jau buvo nustatytas, tačiau ieškovei nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kurio žemės sklypo, kaip viešpataujančio daikto atžvilgiu buvo nustatytas servitutas, todėl ieškovė neturėjo galimybės nei sutikti, nei nesutikti su nustatytu servitutu ir jo apimtimi, tai yra ieškovė pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis. Tačiau tai neatima teisės iš ieškovės kelti klausimą dėl servituto nustatymo teisėtumo ir prašyti panaikinti servitutą, išnykus servituto būtinumui pagal LR CK 4.130 str. 1 d. 5 p.
Ieškovė taip pat nurodė, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad iš esmės turi pasikeisti konkečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, tai yra tos aplinkybės turi pasikeisti, kad atsirastų galimybė višpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
Ieškovė kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę su prašymu panaikinti servitutą, nes ieškovės nuomone, šiuo metu yra išnykęs žemės sklypui nustatytas kelio servituto būtinumas, šiuo metu asmenys gali laisvai naudotis aplink žemės sklypą esančiais kitais bendro naudojimo privažiavimo keliais, todėl nebėra objektyvios būtinybės suvaržyti servitutu žemės sklypo.
Ieškovės nuomone, atsakovės motyvai atsisakyme susitarti dėl servituto panaikinimo, neatitinka situacijos ir teisiškai visiškai nereikšmingi. Atsakovė, atmesdama pasiūlymą, visiškai neanalizavo realios žemės sklypo, kaip tarnaujančio daikto, padėties kitų, aplinkui esančių sklypų atžvilgiu, neįvertino to, kad šalia sklypo laisvoje valstybinėje žemėje jau yra įrengtas kelias, kuriuo galima patekti į gretimus sklypus ir kuriuo gali naudotis visuomenė. Ieškovė toliau nurodė, jog šiandieną, esant tokiai faktinei situacijai, nebeliko būtinybės naudotis žemės sklypu, kaip tarnaujančiu daiktu tam, kad būtų galima patekti į kitus sklypus.
Šalies argumentai
Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija su ieškovės ieškiniu nesutiko, laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas buvo nustatytas visuomenės reikmėms tenkinti, siekiant sudaryti galimybę juo naudotis visiems asmenims, neapribojant naudotojų rato. Atsakovė servitutą priskiria viešojo servituto institutui, kuris buvo nustatytas visuomenės interesais, kad bet kuris asmuo galėtų patekti prie lankomų objektų, pasistatyti automobilį. Atsakovė nurodė, jog servituto būtinumas yra išlikęs, nes ir šiandien visuomenė intensyviai naudojasi servitutu. Atsakovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo naudojamas visuomenės interesams tenkinti, tai yra sklypas tarnavo kaip vieša automobilių stovėjimo aikštelė, dar prieš ieškovei įsigyjant šį sklypą, taigi parduodant žemės sklypą ieškovei, buvo siekiama išsaugoti tuo metu buvusią faktinę padėtį, todėl administracijos direktoriaus įsakymu buvo pasiūlyta nustatyti servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės administraciniai aktai – įsakymai, taip pat žemės pardavimo aktas teismine tvarka nėra nuginčyti, o ieškovė, įsigydama žemės sklypą, jį įsigijo jau su nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis bei nustatytu kelio servitutu, kuris buvo viena iš esminių pardavimo sąlygų. Su nustatytomis sąlygomis ieškovė sutiko, suderino ir pasirašė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, tai yra ieškovė žemės sklypą nuosavybėn įsigijo jau suvaržytą nustatytu visuomenės poreikiams kelio servitutu.
Atsakovė teigė, jog pagal LR CK normas servitutas gali pasibaigti tik įstatymo numatytais pagrindais. Remiantis teismų praktika servituto pripažinimo pasibaigusiu išnykus jo būtinumui, turi būti nagrinėjamos ir įrodinėjams aplinkybės ne dėl servituto esmės ir paskirties, bet turi būti įrodinėjamas tokių aplinkybių esminis pasikeitimas, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sąlygos nuo to laiko, kai buvo nustatytas kelio servitutas, iš esmės pasikeitė.
Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog šalia servitutinio kelio laisvoje valstybinėje žemėje yra jau įrengtas kelias, tačiau šis kelias jau buvo įrengtas prieš nustatant ginčo servitutą, todėl šie argumentai nepagrindžia ieškovės teiginio, kad išnyko servituto būtinybė. O ieškovės reikalavimo patenkinimas reikštų, kad nuo tokio sprendimo priėmimo dienos visuomenė prarastų galimybę laisvai patekti ir čia pasistatyti transporto priemonę prie miesto lankomų objektų, o kad ši galimybė būtų atkurta, reikalinga įrengti kitą tinkamą naudoti kelią ir stovėjimo aikštelę.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės ieškiniu nesutiko, laikė jį nepagrįstu ir prašė atmesti. Nesutikimo motyvai grindžiami tuo, kad nėra jokio teisinio, nei kito pagrindo ar įrodymų bei faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti servituto panaikinimą, išnykus jo būtinybei.
NŽT nurodė, jog ieškovė į prašymą, nurodyti informaciją, kokių viešpataujančių daiktų tinkamam naudojimui užtikrinti nustatytas žemės sklypo servitutas, 2015-05-29 raštu buvo informuota apie ieškovei priklausančio žemės sklypo servituto turinį – leisti kitiems asmenims naudotis sklypu privažiavimui, taip pat nurodyta, kad servitutas buvo nustatytas, atsižvelgiant į Utenos rajono savivaldybės pateiktą pasiūlymą.
NŽT nurodė, jog pagal savo turinį, servitutas buvo nustatytas visuomenės reikmėms tenkinti, siekiant sudaryti galimybę juo naudotis visiems asmenims, neapribojant naudotojų rato, todėl išskirti konkrečių viešpataujančių daiktų ir jų savininkų nėra galimybės.
Ieškovei įsigyjant šį žemės sklypą, buvo gerai žinomos nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei nustatytas kelio servitutas, kuris buvo viena iš esminių pardavimo sąlygų. Su šiomis sąlygomis ieškovė sutiko, savo parašais suderino, pasirašė žemės sklypo plane, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, taip pat valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, kurioje taip pat buvo nurodytas šiuo metu ginčijamas kelio servitutas, ir šių faktinių aplinkybių neneigia ir neginčija ieškovė, tai yra ieškovė, įsigydama žemės sklypą su nustatytais suvaržymais, savaime pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu panaikinti kelio servitutą, tačiau NŽT kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją, kuri prieštaravo nustatyto kelio servituto panaikinimui, motyvuojant tuo, jog žemės sklypą buvo leista formuoti ir įrengti tik su viena esminių sąlygų, kad sklypas bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą bei nustatytą servitutą.
Atsiliepimas
NŽT tiek atsiliepime, tiek posėdžių metu sutiko su atsakovės pozicija, kad panaikinti servitutą nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra išnykęs būtinumas juo naudotis, nes servitutas buvo nustatytas visuomenės reikmėms tenkinti, suteikiant galimybę žmonėms pasistatyti automobilius, kad patekti prie visuomenės lankomų objektų – parduotuvių, įstaigų, institucijų, ir šiai dienai intensyvus ir nuolatinis visuomenės naudojimasis servitutu patvirtina faktą, jog servitutas yra būtinas. NŽT sutinka ir su ta atsakovės pozicija, jog ginčo žemės sklypas dar prieš jį įsigyjant ieškovei buvo naudojamas kaip vieša automobilių stovėjimo aikštelė, kurios tikslas – visuomenės poreikių užtikrinimas. NŽT taip pat pažymėjo, jog ieškovė įsigijo žemės sklypą, jį įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, ir daugiau nei 10 metų nekėlė pretenzijų dėl servituto panaikinimo, išnykus jo būtinybei, o ieškovės nurodytos aplinkybės, kad greta yra kelias, kuriuo galima patekti ir privažiuoti taip pat nėra esminis pagrindas naikinti servitutą, nes tokia situacija buvo nuo sklypo suformavimo ir privatizavimo momento.
Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl servituto panaikinimo atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto Utenos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“ – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), tai yra, kad ieškovė turi leisti kitiems asmenims naudotis (duomenys neskelbtini) ploto sklypu pravažiavimui, panaikinimo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kuris pagal tos pačios dienos Valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 301 Utenos apskrities viršininko buvo perduotas, o ieškovės priimtas.
2016 m. kovo 8 d. ieškovė kreipėsi į NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių su prašymu panaikinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, išnykus šio servituto būtinumui, kadangi asmenys gali laisvai naudotis kitais bendro naudojimo privažiavimais.
NŽT 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 41SD-1818-(14.41.104), kuriuo ieškovės prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog buvo gautas 2016 m. balandžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (3.10)S-998, kuriame nurodyta, jog Utenos rajono savivaldybės administracija prieštarauja nustatyto servituto panaikinimui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo leista formuoti ir įrengti su sąlyga, kad žemės sklypas bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą bei šiam sklypui buvo nustatytas servitutas.
Ieškovė, nesutikdama su NŽT Utenos skyriaus sprendimu, ji apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu skundo netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovė 2017-04-26 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl susitarimo dėl servituto pabaigos nustatymo, tačiau Utenos rajono savivaldybės administracija 2017-05-09 raštu Nr. (3.17)S-1329 netenkino prašymo, motyvuodama, jog visuomenė prarastų galimybę laisvai patekti ir aikštelėje pasistatyti transporto priemones prie miesto lankomų objektų, o kad ši galimybė būtų atkurta, reikalinga įrengti kitą tinkamą naudoti kelią (aikštelę), tai yra kelio servituto panaikinimas nėra galimas, nes neišnyko jo būtinumas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas LR CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti panaikintas, kai tokiam sprendimui priimti yra LR CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai. Ieškovė kaip pagrindą panaikinti servitutą nurodė LR CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą – servituto pasibaigimas, išnykus servituto būtinumui.
Bylos nagrinėjimo metu iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad dar prieš ieškovei įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas buvo naudojamas visuomenės interesams tenkinti, tai yra jis buvo naudojamas kaip vieša išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kiekvienas asmuo, norėdamas patekti į šalia esančias parduotuves, įstaigas, kitas institucijas joje statydavo savo automobilius, todėl ir parduodant minėtą žemės sklypą, buvo siekiama išsaugoti esamą faktinę padėtį. Iš ieškovės užsakymu UAB „Romas ir Virgis“ parengto automobilių stovėjimo aikštelės techninio projekto duomenų (techninio projekto objekto pavadinimo, paaiškinamojo rašto, sklypo plano duomenų) matyti, jog pasikeitus universalinės parduotuvės profiliui – pirmas aukštas rekonstruojamas į maisto prekių parduotuvę, prognozuojamas didesnis pirkėjų srautas, o tuo metu esančių vietų klientų automobiliams nepakako, todėl numatomas aikštelės išplėtimas, pratęsiant jau įrengtą aikštelę, tai yra ieškovei leista rengti žemės sklypą su sąlyga, kad šis sklypas bus naudojamas pagal tuo metu esamą paskirtį ir naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos).
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo“ patvirtintas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) parduodamo žemės sklypo dydis ir ribos, nustatytas naudojimo būdas ir dydis: žemės sklypo plotas - (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas ir pobūdis – inžinierinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatant (duomenys neskelbtini) servituto plotą. Utenos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“ žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ( buv. adresas (duomenys neskelbtini)), nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – turi leisti kitiems asmenims naudotis (duomenys neskelbtini) ploto sklypu pravažiavimui.
Iš byloje esančių duomenų (šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų) bei nustatyto servituto turinio, matyti, kad servitutas buvo nustatytas visuomenės tikslams, siekiant suteikti galimybę juo naudotis visiems asmenims, neapribojant naudotojų rato.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu UAB „Romas ir Virgis“ buvo rengiamas automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas numatomam ginčo žemės sklype esančios aikštelės išplėtimui, pratęsiant jau įrengtą aikštelę, be to ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), įsigydama nuosavybėn žemės sklypą, 2006-08-03 pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei parengtame žemės sklypo plane, susipažino su informacija apie žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kelio servitutą ir su tuo sutiko. Pažymėtina ir tai, kad ir 2006 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 11 punkte yra nurodyta viena esminių sutarties sąlygų – pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal šioje sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, laikytis nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų žemės servitutų, kitų apribojimų.
Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo (duomenys neskelbtini) galioja įrašas, kad ieškovės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėms.
Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Pagal nurodytą teisės normą, iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi nagrinėjamu atveju tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas. Šiuo konkrečiu atveju šių dviejų juridinių faktų sudėtis yra.
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) niekada neginčijo administracinio akto - Utenos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“, kuriuo buvo nustatytas servitutas.
Tačiau ieškovė 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių su prašymu panaikinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypui servitutą, 2017 m. balandžio 26 d. į Utenos rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl susitarimo dėl servituto pabaigos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
LR CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikinamas (jo galiojimas pasibaigia), kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti, jei tokiam sprendimui priimti yra CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai.
Pagal LR CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas su viešpataujančiojo daikto savininku nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (LR CK 4.135 straipsnio 2 dalis). Iš šios materialinės normos matyti, kad susitarimas tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra būtina teisinė sąlyga priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo. Aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai turi susitarti dėl servituto pabaigos, o nesusitarus – reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigos pagrindus.
Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, tai yra tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (LR CK 4.135 straipsnis).
Minėta, jog atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija 2017-05-09 raštu Nr. (3.17)S-1329 netenkino ieškovės prašymo dėl servituto panaikinimo, motyvuodama, jog visuomenė prarastų galimybę laisvai patekti ir aikštelėje pasistatyti transporto priemones prie miesto lankomų objektų, o kad ši galimybė būtų atkurta, reikalinga įrengti kitą tinkamą naudoti kelią (aikštelę), tai yra kelio servituto panaikinimas nėra galimas, nes neišnyko jo būtinumas.
Teismas vertina, jog ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) neįrodė, jog šiuo metu ginčo sklype nustatytas servitutas gali būti panaikintas, išnykus jo būtinumui, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra intensyviai naudojama, reikalinga visuomenės reikmėms tenkinti, tai yra asmenys, atvykę į šalia esančias parduotuves, įstaigas ir kitur, aikštelėje stato savo automobilius, o šią aplinkybę patvirtino ir pačios ieškovės pateikta žemės sklypo nuotrauka bei kartu su 2017-08-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos konstatuojamo fakto 8 fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog aikštele yra intensyviai naudojamasi – joje statomi atvykusių asmenų automobiliai, o tai tik patvirtina, kad servituto būtinumas šiuo metu nėra išnykęs.
Negalima sutikti su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog asmenys gali laisvai naudotis aplink žemės sklypą esančiais kitais bendro naudojimo privažiavimo keliais, todėl nebėra objektyvios būtinybės suvaržyti servitutu žemės sklypo. Šios nurodytos aplinkybės (privažiavimo kelias) egzistavo visą laiką, ir apie tai bei apie servituto nustatymą žemės sklypui ieškovui buvo žinoma nuo pat automobilių stovėjimo aikštelės techninio projekto rengimo pradžios, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės plano pasirašymo, o įsigydama pagal pirkimo – pardavimo sutartį žemės sklypą su nustatytais suvaržymais, ieškovė pripažino servituto ir kitų specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo teisėtumą, juos priėmė ir įsipareigojo jų laikytis, nes ieškovei ir buvo leista žemės sklypą formuoti ir įrengti su sąlyga, kad jis bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą bei nustatytą servitutą.
Nepagrįstais laikytini ir ieškovės nurodyti argumentai, kad neaišku, kokio sklypo naudai nustatytas servitutas, kad kelio servitutas nesuteikia teisės laikyti automobilių, kad nėra viešpataujančio daikto, ir kad servitutas nustatytas neatlygintinis ir jo savininkas negauna iš to jokios naudos, tai yra ieškovė nurodė aplinkybes, kurios galėtų būti svarbios, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo neteisėtumo, bet ne dėl servituto panaikinimo, pasibaigus jo būtinumui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nuo pat žemės sklypo įsigijimo pradžios niekada nekėlė ginčo dėl to, kad servitutas ir kitos specialiosios sąlygos nustatyti neteisėtai, sutiko su visais nustatytais žemės sklypo apribojimais ir specialiomis sąlygomis, tai yra neskundė šiuos apribojimus nustačiusių administracinių aktų.
Iš byloje esančių duomenų galima daryti prielaidą, kad ginčo klausimas dėl servituto panaikinimo nebuvo aktualus ieškovei tol, kol ši naudojosi universalinės parduotuvės pirmu aukštu savo maisto prekių parduotuvei, ką pripažino ieškovės atstovas 2017-11-15 teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad ieškovė šiuo metu nebeturi poreikio, nes šioje vietoje nebeturi parduotuvės.
Taigi laikytina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nepatvirtino, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), išnyko servituto būtinumas, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti servitutą, išnykus jo būtinumui, atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 straipsnis).
Ieškovė patyrė žyminio mokesčio, advokato pagalbos išlaidas bei išlaidas antstoliui, tačiau atmetus ieškinį, ieškovės patirtos išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl servituto panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.