Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko V. V. įgalioto atstovo (toliau – Institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-02-24 nutarimu E. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur bauda kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2022-01-28 16.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, naudodamas rankinį stabdį ne pagal paskirtį, jo pagalba tyčia užblokavo galinius automobilio ratus, tuo suteikdamas automobiliui šoninį slydimą. Toliau važiuodamas tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą suteikdamas automobiliui šoninį slydimą, taip slysdamas nuo vieno kelkraščio prie kito, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir grįždamas atgal, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. N. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, kuris 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi, panaikino Institucijos 2022-02-24 nutarimą ir E. N. veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį, skiriant E. N. 11 Eur baudą.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčiais reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl E. N. padaryto nusižengimo faktinių aplinkybių, t. y. kad E. N. 2022-01-28 16.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, slydo nuo vieno kelkraščio prie kito, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir grįždamas atgal, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau Institucija kelia klausimą, kad išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste išvardyti KET punktų pažeidimai yra padaryti E. N. turint chuliganiškų paskatų – siekį pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Taigi nagrinėjamu atveju Institucijos apeliaciniu skundu nustatytos ribos – chuliganiškų paskatų E. N.veiksmuose (ne)buvimo nustatymas. Būtent nuo nurodytos aplinkybės nustatymo ar nenustatymo E. N.veiksmuose priklauso jo padaryto administracinio nusižengimo teisinė kvalifikacija, t. y. ar E. N. veiksmai, kai jis, vairuodamas automobilį, slydo nuo vieno kelkraščio prie kito, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir grįždamas atgal, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, ir pažeidė KET 4, 6, 9 punktų reikalavimus, vertintini kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų ir kvalifikuotini pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ar atlikti dėl nepatyrimo ir automobilio techninės būklės - neturint chuliganiškų paskatų ir kvalifikuotini pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

8. Apygardos teismo vertinimu, sąmoningai pasirinktas toks elgesio variantas, kai asmuo nesaugiai manevruoja automobilį panaudojamas dar ir šoninį automobilio slydimą, gali ir turi būti vertinamas kaip nepagarbos ir išskirtinumo prieš kitus eismo dalyvius demonstravimas, tokiu atveju neabejotinai galima konstatuoti chuliganiškų paskatų vairuotojo elgesyje buvimą. Tačiau aptariamu atveju, E. N. nurodė, kad išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą įvyko dėl slydaus kelio, techniškai netvarkingo automobilio ir patirties nebuvimo žiemą vairuojant galiniais ratais varomą automobilį. Toks E. N. argumentas yra pagrįstas administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašu (b. l. 68), iš kurio matyti, kad įvykio dieną buvo snygis, ant kelio susiformavusios pažliugusio sniego provėžos, taip pat transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad automobilį E. N. įsigijo (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20), paties E. N. duotais paaiškinimais tiek įvykio metu, tiek teismo posėdyje, kad rankinio stabdžio nenaudojo, po automobilio įsigijimo jis buvo remontuojamas, tačiau įvykio dieną jam paskambino draugas ir pasakė, kad gali pasiimti automobilį. Automobilis yra 23 metų senumo, sunkus, galingas, su mechanine pavarų dėže, varomas galiniais ratais, 4 m senumo žieminės padangos, vis dar neveikė ABS ir ESP, tokį automobilį (su varomais galiniais ratais) žiemą vairavo pirmą kartą, todėl jo manevrai buvo sąlygoti siekiu ištiesinti slystantį automobilį kelyje ar pradėti važiuoti, kuomet reikalinga šiek tiek daugiau paspausti akceleratorių. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių, teismo vertinimu, akivaizdu, kad E. N. slydo kelyje ne, kaip nurodo Institucija, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, o tiesiog dėl automobilio techninių parametrų, būklės ir meteorologinių oro sąlygų. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo galima matyti ir tai, kad patys policijos pareigūnai ne vieną kartą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad kelio danga iš ties buvo pakankamai slydi. Teismo vertinimu, visiškai logiška, kad neturint patirties vairuoti galiniais ratais varomą automobilį, kuris esant slidžiai kelio dangai tampa sunkiau valdomu būtent dėl savo specifikos, taip pat, kad automobilyje neveikė automobilio stabilizavimo sistemos, - E. N. tik siekė stabilizuoti slystančio automobilio padėtį kelyje, o ne pademonstruoti savo išskirtinumą, juolab, kad jis važiavo vienas, kitų asmenų, kurie išreikštų nepasitenkinimą ar pyktį tokiais jo veiksmais nebuvo.

9. Atsižvelgiant į tai, kad chuliganiškos paskatos yra būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, o E. N. veiksmuose nagrinėjamu atveju chuliganiškos paskatos nenustatytos, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. nenustatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visuma, todėl nėra pagrindo E. N. padarytus KET punktų pažeidimus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tačiau, įvertinus tai, kad E. N. padaryti KET reikalavimų pažeidimai atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. N. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą, skyrė E. N. minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 11 Eur.

10. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko V. V. įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.