Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2070-281/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-26
Bylos Nr.: eI-2070-281/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00328-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Mefodija Povilaitienė
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“
Trečiasis asmuo: Kauno teritorinė muitinė
Advokatai: Evelina Veličkienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-2070-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00328-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 29.9; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ atstovei advokato padėjėjai Evelinai Veličkienei,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Verpalita“ 2019-01-24 teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydama:

1) panaikinti 2018-06-11 Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320030M dalyje, kuria UAB „Verpalita“ apskaičiuota 326 581 Eur (73 993 Eur muito, 168 300 Eur PVM, 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos) mokestinė prievolė pagal importo deklaracijas 16LTKR1000IM004CC2, 16LTKR1000IM004B58, 16LTKR1000IM00B080, 16LTKR1000IM00A072, 16LTKR1000IM00E661, 16LTKR1000IM00BE86, 16LTKR1000IM00B9E9, 16LTKR1000IM0166E1, 16LTKR1000IM015E14, 16LTKR1000IM01AFF9, 16LTKR1000IM019412, 16LTKR1000IM019115, 16LTKR100IM024350, 16LTKR100IM0224B8, 16LTKR1000IM0339A9, 16LTKR1000IM031B05, 16LTKR1000IM02E848, 16LTKR1000IM03EB50, 16LTKR1000IM03E604, 16LTKR100IM03E612, 16LTKR1000IM03DEB0, 16LTKR1000IM048733, 16LTKR1000IM0481D9, 16LTKR1000IM047B77, 16LTKR1000IM043674, 16LTKR1000IM043666, 16LTKR1000IM04DFD2, 16LTKR1000IM04DB44, 16LTKR1000IM04D187, 16LTKR1000IM004B50, 16LTKR1000IM004C75, 17LTKR1000IM001F95, 17LTKR1000IM000467, 17LTKR1000IM000459, 17LTKR1000IM000440, 17LTKR1000IM00C581, 17LTKR1000IM0098BR;

2) panaikinti 2018-09-19 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 1A-34 aukščiau nurodytoje dalyje dėl 326 581 Eur (73 993 Eur muito, 168 300 Eur PVM, 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos);

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019-01-02 sprendimą Nr. S-(7-203(1/2018)).

Šalies argumentai

Paaiškino, kad vienas iš pagrindinių pareiškėjos argumentų ir reikalavimų mokesčių administratoriui buvo aplinkybė, jog dalis transporto priemonių turi sunaikinimo pažymėjimą. Mokesčių administratorius privalėjo įvertinti tą faktą, kad didžioji dalis transporto priemonių turi sunaikinimo pažymėjimus, kurie turi esminės reikšmės transporto priemonės vertei. Tokia transporto priemonė yra įvežama parduoti ją trečiosioms šalims, arba panaudoti dalims, tačiau ji negali būti eksploatuojama ir įregistruota Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius turėdamas faktą, jog tuo laikotarpiu tokios transporto priemonės iš esmės buvo naikintinos atliekos, t. y. neturėjo didelės vertės, patikrinimo ataskaitoje jas vertino ir jų kainą apskaičiavo kaip sveikos, nedaužtos transporto priemonės. Teigia, kad pareiškėjo transporto priemonės privalėjo būti įvertintos pagal rinkos kainas netinkamų eksploatuoti transporto priemonių. Dėl šio pagrindinio pareiškėjos argumento ir prašymo, tiek MGK tiek VMI nenurodė nei vieno motyvo ir apskritai jį ignoravo savo sprendime, todėl toks MGK sprendimas turi būti vertintinas kaip nemotyvuotas.

Pareiškėja nesutinka su MGK padaryta išvada, kad nėra galimybės vienareikšmiškai patvirtinti, jog turto vertinimo metu buvo vertinami būtent šie gamykloje sumontuoti varikliai. Pareiškėja nurodo, kad vertinimams transporto priemonės yra išleidžiamos iš muitinės vienai dienai patikrinimui. Kaip matyti iš pateiktų išrašų ir turto vertinimo ataskaitų, vindikaciniai automobilių numeriai sutampa visose dokumentuose (sąskaitoje faktūroje, registracijos pažymėjime, turto vertinimo ataskaitose, deklaracijose, bei serviso pažymose (pasiūlymuose), „Carfax“ išrašuose), taigi akivaizdu, kad tikrinti automobiliai buvo tie patys. Apie galimybę per vieną dieną išimti variklį ir jį pakeisti kitu prieš vežant defektacijai, būtų kalbėti ne logiška, nes išimti vieną variklį ir jį pakeisti kitu, o vėliau įdėti senąjį per vieną dieną (išleidus laikinai automobilį iš muitinės) yra fiziškai neįmanoma. „Carfax“ išrašuose nurodyta informacija apie automobilio būklę sutampa su ginčo pažymose (pasiūlymuose) nurodyta informacija, t. y. abejuose dokumentuose fiksuojama, automobilių skendimas, užliejimas, kas įrodo faktą, kad tikrinti automobiliai ir jų varikliai buvo tie patys.

Teigia, kad MGK nustatytas faktas, jog įgalioti atstovai muitinei patvirtino, kad apžiūros metu nebuvo nustatyti ir tikrinti variklių numeriai, nepagrįstas jokiais įrodymais. Iš pateiktų ataskaitoje duomenų, matyti, kad mokesčių administratorius akivaizdžiai siekė gauti informaciją tokią, kokia jam yra palanki, klausdamas kaip nustatė variklių numerius po muitinimo pateiktose papildomose dokumentuose, o ne tuo metu kai transporto priemonės buvo pristatytos defektacijoms ir buvo surašyti serviso pasiūlymai. Todėl, pareiškėjos manymu, MGK apskritai akivaizdžiai neįsigilino ne tik į jos pateiktus argumentus skunde, bet neišnagrinėjo ir esančių rašytinių įrodymų byloje. Nei vienas iš įgaliotų atstovų nepatvirtino tokios aplinkybės, jog variklio numeriai defektacijos metu nebuvo žiūrėti ir tikrinti, išskyrus esamą faktą, jog per klaidą jie nebuvo įrašyti į serviso pasiūlymus (pažymas). Serviso įgalioti atstovai nurodė vienintelį faktą, kad papildomai pateiktuose dokumentuose variklio numeriai buvo nurodyti iš duomenų bazių, kas ir taip akivaizdu, nes minėti dokumentai buvo surašyti jau po išmuitinimo siekiant patikslinti turto vertinimo ataskaitos duomenis ir pašalinti mokesčių administratoriui kylančius neaiškumus ir padarytas turto vertinimo ataskaitos mažareikšmes klaidas.

Pareiškėjos teigimu, MGK nepagrįstai pasisakė, jog argumentai, susiję su tyrimo išsamumo aplinkybėmis dėl 2018-01-30 Centrinio mokesčių administratoriaus pastebėjimų šioje administracinėje byloje, yra nereikšmingi. Nagrinėjamo ginčo atveju, vietos mokesčiu administratorius nesiaiškino ar ataskaitos trūkumas turi įtakos deklaruotai automobiliu vertei, ar yra kokių nors duomenų, kad automobilis yra be defektų, ar yra duomenų, kad tikrintas ne ataskaitoje nurodytas variklis, be to administratorius nesiaiškino ir variklio prieigos galimybių. Vienu atveju atliekant išsamų tyrimą, kurį įpareigojo atlikti mokesčių administratorius tokiomis pačiomis aplinkybėmis, o kitu atveju neatliekant ir nemotyvuojant bei nenurodant priežasčių, toks sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia mokesčių aiškumo principus. Muitinės departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai nepasisakė dėl šių pareiškėjos nurodytų argumentų, o tik formaliai atkartojo ataskaitoje nurodytus argumentus.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad 37 turto vertinimo ataskaitos, neatitinka Taisyklių 17.2 punkto nuostatų, nes minėtose ataskaitose į atkūrimo kaštus įtrauktos variklio atkūrimo išlaidos, tačiau vizualiai nematomiems defektams pagrįsti prie šių ataskaitų pateiktose pažymose (pasiūlymuose), nenurodyti keistini variklių numeriai. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog nurodant variklio defektus, variklio numeris privalo būti nustatytas fiziškai apžiūros metu, nėra nurodoma, kokiu būdu turi būti nustatomi variklių numeriai, ar automobilis privalo būti fiziškai išardytas ir tik tokiu būdu nustatomas variklio numeris, ar šis numeris gali būti nustatytas, gaunant informacija iš automobilių gamintojų atstovų. Pareiškėja ginčo nagrinėjimo metu pateikė papildomas pažymas iš automobilių gamintojų atstovų, kuriuose buvo nurodyti ginčo automobilių variklio numeriai. Mokesčių administratorius niekaip nepagrindė, kokią įtaką teisingam muitinės vertės nustatymui turi variklio numerio nurodymas. Pažymėjo, kad visoms patikrinimo metu tikrintoms transporto priemonėms buvo įformintas išleidimas į laisvą apyvartą, kas reiškia, jog muitinės pareigūnas jau buvo išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus ir nenustatė jokių pažeidimų arba pažeidimus nustatė, tačiau juos įvertino, kaip neturinčius įtakos muitinės vertės nustatymui. Vadinasi, muitinės pareigūnas jau buvo įvertinęs pateiktas turto vertinimo ataskaitas ir nustatė, kad remiantis šiomis turto vertinimo ataskaitomis gali būti taikomas deklaruojamas muitinio įvertinimo metodas. Nepaisant to, kad patikrinimo ataskaitoje nurodyti turto vertinimo ataskaitų neatitikimai yra nepagrįsti, muitinės specialistams apskritai nėra suteikta kompetencija vertinti Turto vertinimo ataskaitų teisingumo.

Mokesčių administratorius ir MGK visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl Sąjungos muitinės kodekso tinkamo taikymo. Susipažinus su ataskaitoje nurodytais argumentais, matyti, kad jame nėra motyvų kodėl pakartotinio patikrinimo metu nebuvo vadovautasis Sąjungos kodekso normomis. Mokesčių administratoriui atlikus papildomą patikrinimą ir perskaičiuojant muitines vertes yra keliami tie patys reikalavimai, t. y. taikyti metodus prioritetiškai paeiliui bei motyvuoti, kodėl nebuvo taikyti prioritetiniai metodai ir pasirinktas alternatyvus metodas. Tokia Mokesčio administratoriaus pareiga negali būti paneigta to fakto, jog pareiškėjas savo deklaracijoje prašė apmokestinti jo transporto priemones taikant dedukcinį metodą. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, per metus į Lietuvą iš JAV yra įvežama apie 6 000 – 7 000 transporto priemonių, iš jų nemaža dalis skendusių arba skirtų naikinimui ir ardymui, todėl mokesčių administratorius turėjo galimybę įvertinti tapačios panašios arba netgi tapačios prekės vertę.

MGK nepagrįstai pasisakė ir dėl taikytos mokestinės vertės nustatymo metodikos. Pareiškėjo nuomone visiškai nepagrįstas MGK argumentas, jog buvo tinkamai pritaikytos Taisyklių 22-24 punkto nuostatos. Pareiškėjai nebuvo pateikti rodmenys, kurie buvo įdėti į formulę, todėl patikrinti ar buvo nurodytas teisingas vidutinio pelno rodmuo pareiškėja net neturi galimybės. Toks mokesčio apskaičiavimas pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo įtvirtintus principus. Toks neaiškumas pažeidžia Mokesčių mokėtojo teisės į gynybą, t. y. apriboja teisę gintis nuo Mokesčio administratoriaus galimai neteisingai perskaičiuotų mokesčių, nes esant tokiems neaiškumams ir nesant papildomiems dokumentus, Mokesčių mokėtojas net negali patikrinti perskaičiuotų mokesčių pagrįstumo.

Šalies argumentai

Pareiškėja visiškai nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos argumentais, jog importo mokesčių bauda ir delspinigiai buvo paskaičiuoti tinkamai. Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjai importo mokesčių bauda buvo paskirta ne remiantis Bendruoju susitarimu dėl muitinių tarifų ir prekybos, o Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio nuostatomis, kurios nenumato galimybės mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus skirti įspėjimo. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947), sudarytą 1947-10-30 Ženevoje. Kai įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

Prieš išleidžiant transporto priemones į laisvą apyvartą mokesčių administratorius buvo susipažinęs su turto vertinimo ataskaitomis ir dėl jų pretenzijų nereiškė. Jeigu atliekant muitinės procedūrą būtų buvę paskaičiuoti tokio dydžio mokesčiai, mokesčių mokėtojas juos būtų susimokėjęs laiku. Tačiau procedūros metu nei turto vertinimo ataskaitos, nei kiti duomenys pačiam mokesčių administratoriui klausimų nekėlė. Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius pats sutinka, kad mokesčių mokėtojas bendradarbiavo ir teikė prašomus dokumentus. Turto vertinimo ataskaitose variklio numerių nenurodė ne pareiškėja, o įgalioti asmenys. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad pareiškėja pateikė melagingą informaciją ar kitokiu būdu siekė išvengti mokesčių. Iš susidariusios situacijos, akivaizdu, kad mokesčių administratorius pats pažeidė savo pareigas ir akivaizdžiai siekia kuo labiau nubausti mokesčių mokėtoją, vadovaujantis turto vertinimo ataskaitų mažareikšmiais neatitikimais, kuriuos pats matė dar išleidžiant į laisvą apyvartą transporto priemones. Vadovaujantis aukščiau nurodytais aktais Mokesčių mokėtojui turėjo būti skirta mažiausia nuobauda – įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių mokėtojas mokesčius, jeigu mokesčių administratorius iš karto būtų nurodęs, jog nesivadovaus turto vertinimo ataskaitomis dėl jose nenurodytų variklių numerių, muito mokesčiai būtų buvę paskaičiuoti jau tada ir mokesčių mokėtojas būtų juos sumokėjęs laiku.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, tačiau, visų pirma, pati pareiškėja importuojamos prekės muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo ir tikrosios sandorio vertės muitinei neatskleidė. Importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui taikomi tie patys muitinio įvertinimo principai ir metodai, kaip ir kitų prekių muitiniam įvertinimui. Dėl skirtingo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios, panašios prekės apibrėžimą, įskaitant jos fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje, todėl tapačių ir panašių prekių sandorio vertės metodai netaikytini. Departamentas nemato galimybės skendusių, apgadintų, naikinimui ar ardymui skirtų automobilių muitiniam įvertinimui taikyti tapačių ar panašių prekių sandorio vertės metodą – skiriasi tokių automobilių ne tik techninės charakteristikos, nusidėvėjimas, tačiau ir apgadinimo pobūdis ir laipsnis, ardymui tinkamos (netinkamos) detalės, jų būklė. Prekių muitinės vertės nustatyti remiantis prekių vieneto kaina taip pat nėra galimybės, nes nepateikti dokumentai ir informacija šio metodo taikymui. Ginčo prekių muitinės vertės nustatyti apskaičiuotosios vertės metodu nėra galimybės, nes šiuo metodu nustatoma tik naujų prekių muitinė vertė. Vadinasi, perskaičiuodama ginčo automobilių muitinę vertę teritorinė muitinė pagrįstai rėmėsi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, pagal duomenis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Kitokio, specialaus reglamentavimo ir muitinės vertės nustatymo automobiliams, turintiems sunaikinimo pažymėjimus, teisės aktai nenumato, o tikrosios sandorio vertės pareiškėja šiame ginče neatskleidžia.

Mokesčių administratorius pagrįstai reikalauja, jog variklio numeris būtų atskleistas ne papildomomis pažymomis ar kitais dokumentais po muitinio įforminimo, turto vertintojams įvertinus turtą ar vietos mokesčių administratoriui atliekant patikrinimą, o atitinkamuose tikrinimo dokumentuose, nes būtent defektų nustatymo metu yra surašomi duomenys apie defektus, todėl variklis turi būti tikslingai identifikuojamas ir fiksuojamas būtent tikrinimo metu. Priešingu atveju, šis teisinis reguliavimas praranda prasmę – variklio numerio nurodymas papildomose, muitinei atlikus patikrinimą, pateikiamose pažymose neturi jokios reikšmės ir tikslo, bei neįrodo fakto, kad tikrintas buvo atitinkamas variklis. Būtent tikrinimo dokumentuose, o ne papildomose pažymose turi būti nurodytas tikrinto variklio numeris. Muitinės departamentas pažymi, kad importuojamų naudotų automobilių turto vertinimo ataskaitos muitinės vertės nustatymo tikslais muitinei gali būti nepriimtinos.

Muitinės departamentas pažymi, kad aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai yra įtvirtinti teises aktuose. Formulėje naudojama įmonių, kurių pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, bendrojo pelningumo norma yra viešai skelbiama informacija interneto svetainėje www.lrmuitine.lt. Muitinės departamentas laikosi pozicijos, kad vietos mokesčių administratorius apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą pagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminį mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai buvo nemotyvuoti, nes abiejų institucijų sprendimuose motyvai yra nurodyti, tik, kaip teigia pareiškėja, nėra atsakyta į visus pareiškėjos skundo argumentus, o konkrečiau į vieną, kad dalis transporto priemonių turi sunaikinimo pažymėjimą. Vien pareiškėjos pateiktų turto vertinimo ataskaitų neatitikimas Taisyklių 17.2 punkto reikalavimui yra pagrindas turto vertinimo ataskaitų nelaikyti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu importuotų transporto priemonių muitinę vertę. Pareiškėja sąmoningai išskiria ir cituoja Taisyklių 17.2 punkto tik paskutinę pastraipą, nors ir visos šio punkto nuostatos akivaizdu, kad vizualiai nematomiems defektams identifikuoti prie ataskaitų turi būti pridėti Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamųjų transporto priemonių tikrinimą sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus, o apgadintų importuojamųjų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris. Nagrinėjamais atvejais po automobilių tikrinimo iš automobilių gamintojų atstovų gauta informacija yra informacija apie numerius variklių, kurie buvo įmontuoti į automobilius jų gamybos metu, tačiau tai nėra informacija apie tikrintų variklių numerius, kaip tai numato 17.2 punktas. Todėl Kauno teritorinė muitinė ir vėliau ginčą nagrinėjusios ikiteisminio ginčo institucijos pagrindė, kodėl buvo perskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai, o pareiškėjas nepateikė argumentuotų priešingų įrodymų ar pagrįstų aplinkybių.

Muitinės departamento ir MGK sprendimuose detaliai išdėstyta, kodėl netaikyti kiti muitinio įvertinimo metodai ir taikytas alternatyvusis metodas. Tikrinimo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-03-01 katalogų naudojimą reglamentavusių Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 11 punktas numatė, kad tuo atveju, jeigu naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 10 punktą, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios pateikiamos Muitinės departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge). UAB „Verpalita“ tikrinimo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-03-01 muitinė naudojo VšĮ „Emprekis“ sudarytą žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“, kuris buvo aprobuotas atitinkamai vieno mėnesio laikotarpiui Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymais. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių muitinį įvertinimą, nenumato, kad netinkamų eksploatuoti ir (ar) turinčių sunaikinimo žymą transporto priemonių muitiniam įvertinimui būtų naudojamas specialus žinynas.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad dalis transporto priemonių turėjo sunaikinimo pažymėjimus, kurie turi esminės reikšmės transporto priemonės vertei, pažymėjo, kad šie skundo argumentai neturi įtakos šiuo atveju muitiniam įvertinimui ir yra nepagrįsti, nes muitinė nustatė, jog UAB „Verpalita“ (jos atstovai) skundo priede Nr. 2 esančioje lentelėje visus nurodytas transporto priemones, kurios turi nuosavybės pažymėjimus su žymomis deklaravo kaip naudotus apgadintus automobilius, aprašydama langeliuose kaip turinčius defektų, jų muitinei vertei pagrįsti teikė turto vertintojų surašytas ataskaitas, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau nedeklaravo jų kaip automobilių dalių. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato kažkokių kitokių muitinio įvertinimo taisyklių automobiliams, kuriuos skunde aprašė pareiškėja, net ir turint transporto priemonių nuosavybės pažymėjimus su minėtomis sunaikinimo žymomis.

Papildomai pastebėjo, kad apskaičiuojant naudotos transporto priemonės importo kainą pagal Taisyklių 22-24 punktų nuostatas, duomenys apie įmonių, kurių pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių pardavimas, bendrojo pelningumo normą, yra viešai skelbiami muitinės internetinėje svetainėje. Nors pareiškėja nesutinka su paskirta bauda ir delspinigiais, tačiau bauda ir delspinigiai buvo paskirti vadovaujantis aktualiais teisės aktais, kurie įvardinti skundžiamoje ginčui aktualioje supaprastintoje patikrinimo ataskaitoje. Dėl baudos ir delspinigių pagrįstumo pasisakė tiek Muitinės departamentas, tiek MGK.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės ataskaitos, kuria pareiškėjai apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei: 326 581 Eur (73 993 Eur muito, 168 300 Eur PVM, 2 630 Eur muito delspinigių, 33 201 Eur PVM delspinigių ir 48 457 Eur baudos), taip pat ataskaitą patvirtinusio Departamento 2018-09-19 sprendimo Nr. 1A-34 bei pastarąjį sprendimą patvirtinusio MGK 2019-01-02 sprendimą Nr. S-(7-203(1/2018)) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Kauno TM, atlikusi pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos importuotų naudotų apgadintų automobilių, deklaruotų elektroninėmis importo deklaracijomis, 2018-06-11 patikrinimo ataskaita nepripažino pareiškėjos importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių deklaruotos muitinės vertės pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas, apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjai 401 497 Eur (91 998 Eur muito, 206 466 Eur importo PVM, 59 690 Eur baudos, 3 230 Eur muito delspinigių.

Departamentas ginčijamu 2018-09-19 sprendimu Nr. 1A-342 patvirtino Kauno TM patikrinimo ataskaitą dalyje, kuria pareiškėjai apskaičiuota 326 581 Eur mokestinė prievolė ir panaikino Kauno TM 2018-06-11 patikrinimo ataskaitą dalyje, kuria pareiškėjai apskaičiuota 16 722 Eur mokestinė prievolė, taip pat panaikino Kauno TM patikrinimo ataskaitą dalyje, kuria pareiškėjai apskaičiuota 58 194 Eur prievolė. Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl turto vertinimo ataskaitų neatitikimo Taisyklių 17.2 punkto nuostatoms, pažymėjo, kad variklio numeriai buvo nustatyti po muitinio įforminimo neatliekant jų fizinio patikrinimo, o pagal gamintojo nurodomą informaciją, kokie varikliai sumontuoti gamykloje, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad tikrintų variklių numeriai atitinka bendrovių pateiktose pažymose nurodytiems variklių numeriams. MGK ginčijamu 2019-01-02 sprendimu Nr. S-3 (7-203(1)/2018) patvirtino Departamento 2018-09-19 sprendimo dalį, kuria pareiškėjai apskaičiuota 326 581 Eur mokestinė prievolė.

Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis dėl pagrindo apskaičiuoti pareiškėjai 326 581 Eur mokestinę prievolę.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad importuotų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos, pagal kurias, prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių (Sąjungos muitinės kodekso 69 straipsnis). Pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalis).

Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes reglamentuoja Departamento direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintos taisyklės (toliau – ir Taisyklės; 2016-12-15 įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija). Taisyklių 16 punkte nurodyta, jog jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo.

Pagal Taisyklių 17 punktą, turto vertinimo ataskaitoje, kuri pateikiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti, rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintomis bendru Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, ir Taisyklių nuostatomis, be kita ko, nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kad jie yra skirti turto vertintojams apgadintų transporto priemonių vertei nustatyti.

Pagal Taisyklių 17.2 papunktį, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas tikrinto variklio numeris. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad išnagrinėjus apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui pateiktus dokumentus gali būti priimamas sprendimas, be kita ko, transporto priemonių muitinę vertę nustatyti remiantis naudotų transporto priemonių importo kainomis, vadovaujantis Taisyklių 12–15 punktais, jeigu muitiniam tikrinimui pateikta turto vertintojo surašyta turto vertintojo ataskaita parengta ne pagal Taisyklių 17 punkto reikalavimus (19.3.2 papunktis).

Pagal 2018-06-11 Kauno TM patikrinimo ataskaitos turinį matyti, kad muitinė deklaruotų automobilių muitinę vertę apskaičiavo remiantis turimais duomenimis (alternatyviu vertės nustatymo metodu), kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. pagal vidutines rinkos kainas taikant atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas Departamento aprobuotame VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatas, pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas. Šiuo atveju naudotų transporto priemonių muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas naudotas transporto priemones, pridėjus pirkėjui tenkančias Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant importuojamų naudotų transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas (Taisyklių 7 punktas). Teismas pirmiausiai akcentuoja, kad pareiškėja importuojamų ginčo prekių muitinei vertei pagrįsti sandorio vertės metodo nedeklaravo (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 30, 47, 69, 111, 134, 155, 174, 193, t. II, b. l. 19, 35, 52, 13, 92, 116, 135, 154, 176, 201, 203, t. III, b. l. 1, 23, 49, 76, 98, 122, 146, 167, 169, 189, 191, t. IV, b. l. 13, 35, 57, 75, 93, 117). Taip pat, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų faktiškai sumokėtą (mokėtiną) kainą už importuojamas prekes. Nesant duomenų, atspindinčių realią (faktiškai sumokėtą arba mokėtiną) sandorio sumą, sandorio vertės metodas ginčo transporto priemonių muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas.

Kadangi sandorio vertės metodas ginčo deklaracijomis importuotoms prekėms netaikytas, muitinė transporto priemonių muitinę vertę nustatė alternatyviuoju metodu, remdamasi galiojančio aprobuoto katalogo duomenimis, taip, kaip įtvirtina Taisyklių 12 punktas. Teismas pastebi, kad būtent dėl to, jog sandorio metodas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikytas, importuotų prekių muitinė vertė nustatyta kitu (alternatyviuoju) metodu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos importuojamų prekių (transporto priemonių) teritorinė muitinė nevertino nei pagal tapačias, nei pagal panašias prekes ir tokie veiksmai laikytini pagrįstais, nes importuotos prekės buvo tokios būklės (skirtingo nusidėvėjimo, apgadinimo laipsnio, papildomai įrengtos įrangos, prekinės išvaizdos), kad būtų sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžtis, pateiktas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalyje (Taisyklių 11 punktas). Tuo tarpu, pagal tą patį Taisyklių punktą,

Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei informaciją apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas. Kadangi pareiškėja importuojamų naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainų nepateikė, Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos muitinei vertei nustatyti taip pat negalėjo būti taikomos. Apskaičiuotos vertės metodas, įtvirtintas Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies d punkte nagrinėjamoje situacijoje taip pat pagrįstai netaikytas, nes nurodytu punktu apskaičiuojama pagamintų ir parduodamų prekių vertė, o nėra duomenų, kad importuojamos prekės buvo pagamintos pareiškėjos. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog muitinė turėjo taikyti kitą muitinės vertės įvertinimo metodą, negu pritaikytas alternatyvusis. Todėl nesant galimybės ginčo automobilių muitinės vertės nustatyti taikant anksčiau paminėtus muitinio įvertinimo metodus, pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti teisėtai ir pagrįstai buvo taikytos Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies ir atitinkamai Taisyklių 12 punkto bei Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos, naudojant Departamento aprobuoto naudotų transporto priemonių kainų žinyno (VšĮ „Emprekis“ 2017 m. balandžio mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“) duomenis.

Remiantis MGK bylos duomenimis, teismas nustatė, kad prie ginčo deklaracijų pareiškėja ginčo automobilių muitinei vertei pagrįsti pateikė turto vertintojo J. P. IĮ turto vertinimo ataskaitas, kuriose pateiktos pažymos (pasiūlymai), kuriose nurodyti duomenys apie importuojamų transporto priemonių variklių defektus (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 62, 65, 83, 89, 108, 125, 129, 149, 170–171, 188, t. II, b. l. 2–6, 14–18, 49, 67, 88–89, 108–111, 132–133, 149, 169, 192–197, t. III, b. l. 18, 39–41, 44–46, 65–71, 90–94, 97, 113–117, 137–140, 143, 161, 183–186, t. IV, b. l. 7, 28, 52, 73, 90, 110, 113, 135). Šias pažymas (pasiūlymus) pateikė UAB „Autojuta“, UAB „Krasta Auto Kaunas“, UAB „Silberauto“, UAB „Autosabina Motors“. Teismas pastebi, kad pagal aukščiau nurodytą Taisyklių 17.2 papunktį, šiuose apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, kuriuose būtent nurodomi variklio defektai, turi būti nurodomas ir tikrinto variklio numeris. Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, importuojamų automobilių variklio numeriai nurodyti nebuvo. Teismas pastebi, kad MGK bylos medžiagoje pateikti informaciniai raštai, kuriose atskirai nurodyti importuojamų automobilių variklių ir kėbulų numeriai, tačiau šiuos dokumentus pareiškėja kaip priedą Nr. 3 pateikė tik teikiant skundą dėl Kauno TM 2018-06-11 supaprastinto patikrinimo ataskaitos (MGK bylos medžiaga, t. IV, b. l. 139–142). Iš šių duomenų darytina išvada, kad ginčo automobilių apžiūros metu variklių numeriai nebuvo užfiksuoti, o informacija apie variklių numerius buvo gauta vėliau. Taigi, negalima vienareikšmiai teigti, kad apžiūros metu buvo tikrinti tų automobilių varikliai, kurie aprašyti pareiškėjos pateiktose pažymose muitinei. Taisyklių 17.2 įpareigoja nurodyti variklių numerius bei variklio defektus importuojamų naudotų transporto priemonių tikrinimo dokumentuose, todėl nagrinėjamu atveju variklio numerio nenurodžius nėra pagrindo teigti, kad tikrinti buvo tie patys automobilių varikliai, kurių identifikacinius numerius jau vėliau bylos nagrinėjimo muitinėje metu pareiškėjai pateikė Kauno TM. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius turėjo pagrįstą pagrindą abejoti, ar pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuotų ginčo transporto priemonių muitinę vertę, ir šių ataskaitų muitinės vertės nustatymo tikslu nepriimti.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjos muitinei pateikti turto vertintojo ataskaitų dokumentai neatitiko Taisyklių 17.2 papunkčio, muitinė įgijo teisę transporto priemonių muitinę vertę nustatyti remiantis naudotų transporto priemonių importo kainomis, vadovaujantis Taisyklių 12–15 punktais. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224) 23 punktu, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais. Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodomu teiginiu, kad importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti turėjo įtakos ta aplinkybė, kad dalis transporto priemonių turi sunaikinimo pažymėjimą. Šiuo atveju sutiktina su mokesčių administratoriaus pozicija, kad skirtingo teisinio reglamentavimo ir muitinės vertės nustatymo automobiliams, turintiems sunaikinimo pažymėjimus, teisės aktai nenumato, o tikrosios sandorio vertės pareiškėja nagrinėjamu atveju neatskleidė.

Kaip minėta, Kauno TM deklaruotų automobilių muitinę vertę apskaičiavo pagal transporto priemonių rinkos kainas, nurodytas Departamento aprobuotame VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“. Įvertinus skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų turinį, matyti, jog nors šiuose sprendimuose nebuvo nurodyta formulė, remiantis kuria apskaičiuota ginčo automobilių muitinė vertė, tačiau tiek patikrinimo ataskaitoje, tiek Departamento sprendime nurodyta, jog muitinė vertė skaičiuotina pagal Taisyklių 12 ir 22–24 punkto nuostatas, kuriose nustatyta aritmetinė formulė ir jos taikymo paaiškinimai. Nustačius, jog skundžiamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose buvo pateiktos nuorodos į Taisyklių 12 ir 22–24 punktų nuostatas, šiose nuostatose nurodyti skaičiavimui reikalingi duomenys yra skelbiami viešai, pareiškėjai teismui nepateikus įrodymų, paneigiančių muitinės vertės aritmetinį apskaičiavimą, taikant alternatyvųjį metodą, nėra pagrindo šiuo motyvu naikinti ginčijamų sprendimų.

Teismas sutinka su pareiškėjos skunde nurodomu argumentu, kad šiuo atveju Bendrasis susitarimas „Dėl muitų tarifų ir prekybos“ turi viršenybę MAĮ atžvilgiu (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-709/2013). Bendrojo susitarimo VIII straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog susitariančiosios šalys neskiria didelių baudų už nedidelius muitų taisyklių ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus. Ypač, jei baudą norima skirti už praleidimą ar klaidą muitinės dokumentuose, kurie gali būti lengvai ištaisomi ir akivaizdžiai buvo padaryti ne todėl, kad buvo ketinama apgauti arba kad to priežastis buvo didelis aplaidumas; tokia bauda turėtų būti ne kas kita, o paprasčiausiai – įspėjimas. Taigi matyti, kad tam, jog bauda (įspėjimas) galėtų būti skiriama pagal minėtą normą, turi būti nustatyta, kad buvo padaryta klaida muitinės dokumentuose, kuri gali būti lengvai ištaisoma ir akivaizdžiai buvo padaryta ne todėl, kad buvo ketinama apgauti arba kad to priežastis buvo didelis aplaidumas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, pateiktuose turto vertinimo ataskaitų dokumentuose nenurodydama tikrinamų ginčo automobilių variklių numerių, padarė lengvai ištaisomas klaidas. Pareiškėja, pateikdama dokumentus, kurie neatitiko Taisyklių nuostatų, sudarė pagrindą abejoti, ar pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realią importuotų ginčo transporto priemonių muitinę vertę. Taisyklių nuostatos aiškiai įvardija, kokie duomenys apie importuojamas prekes muitinei turi būti pateikti, o nagrinėjamu atveju matyti, kad variklių numerių nenurodymas nebuvo lengvai ištaisoma techninė ar formali klaida, tačiau aplinkybė, galėjusi lemti importuojamų prekių muitinę vertę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos atžvilgiu šiuo atveju galėjo būti skiriamas įspėjimas pagal Bendrojo susitarimo nuostatas.

Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį, jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno TM, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi baudos dydį didinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėja padarė mokesčių įstatymų pažeidimus dėl mokesčių deklaravimo taisyklių nesilaikymo, jai priskaičiuota didelė mokestinė nepriemoka viršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą, taip pat į baudos dydį mažinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėja bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiu muitinės pareigūnu, operatyviai teikė turimus dokumentus ir informaciją. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjai skyrė 20 proc. dydžio baudą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai skirta MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo, nenustačius aplinkybių, kurios papildomai mažintų baudos dydį.

Teismas pareiškėjos motyvus, kad delspinigiai jai apskaičiuoti nepagrįstai, nes mokesčiai nebuvo laiku sumokėti dėl mokesčių administratoriaus veiksmų prekių muitinio tikrinimo metu nenurodžius, kad pareiškėjos deklaruota prekių muitinė vertė yra netinkama, atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su MGK ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, jog muitinei suteikta teisė tikrinti muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumą ir išsamumą bei deklaraciją papildančius dokumentus ir po prekių išleidimo.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius ir MGK, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl naikinti 2018-06-11 Kauno TM patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM320030M dalyje, kuria UAB „Verpalita“ apskaičiuota 326 581 Eur mokestinė prievolė, Departamento 2018-09-19 sprendimo Nr. 1A-34 dėl 326 581 Eur mokestinės prievolės ir MGK 2019-01-02 sprendimo Nr. S-(7-203(1/2018)), vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė