Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo T. N. prašymas kuriuo jis prašo taikyti nuo 2023m. birželio 1d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje prokuroras siūlė prašymą patenkinti, inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. bei paskirti arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis, jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis. Būtų ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui toliau atlikti bausmę už veiką, kuri nauju įstatymu dekriminalizuota arba numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti švelnesnę bausmę bei taikyti kitas bausmės atlikimo sąlygas, kurios palengvina nuteistojo padėtį.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nuo 2023 m. birželio 1 d. pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai.

T. N. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. spalio 20 d. apie 13.04 val. (duomenys neskelbtini) tyčia ranka smūgiuodamas į kasos aparato apsauginį skydą, sugadino svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)priklausantį monitorių „(duomenys neskelbtini)kurio vertė 199 eurai, „(duomenys neskelbtini)kurio vertė 149 eurai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)348 eurų turtinę žalą. Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi sugadinto svetimo turto dydis, todėl sprendžiant nuteistojo prašymą reikia atsižvelgti į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio pakeitimus. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendžio matyti, kad T. N. sugadino svetimą turtą, kurio vertė 348 Eur, t. y. šiuo atveju sugadinto svetimo turto dydis – 7 MGL (viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL), todėl atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, į nuteistojo padaryta nusikalstama veika sugadinto turto dydį, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija keistina ir nuteistojo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį.

Skiriant nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad T. N. pagal nuo 2023-06-01 įsigaliojusius pasikeitimus padarė baudžiamąjį nusižengimą. nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažintina tai, nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo vertinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Jis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, vos (duomenys neskelbtini)atlikęs paskirtą arešto bausmę, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, kuriuos dydis yra artimas sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numatyta: „Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>“

Atsižvelgiant į tai, kad T. N. anksčiau jau buvo nuteistas arešto bausme, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. skiriamos arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo prašymas tenkintinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu paskirta bausmė keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo T. N. pateiktą prašymą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendį:

T. N. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija 2023 m. birželio 1 d.) 187 straipsnio 3 dalį bei skirti 30 (tristešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. N. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę atlikti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo.

Arešto bausmę paskirti atlikti vykdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos arba asmens atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.

T. N. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.