- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-03
- Bylos Nr.
- 1-173-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30182-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:
1) 2006-03-01 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 3 MGL (375 litų) bauda;
2) 2006-07-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 m. ir 3 MGL (375 litų) bauda;
3) 2006-11-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, laisvės atėmimu 4 m. ir 3 MGL (375 litų) bauda;
4) 2012-07-27 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m.;
5) 2013-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2012-07-27 teismo baudžiamuoju įsakymu, laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.;
6) 2014-02-17 Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 m., 2016-09-21 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;
7) 2017-06-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo, pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. B. 2017 m. birželio 17 d. apie 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), G. Š. priklausančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti G. Š., t. y. rankoje laikydamas metalinį iešmą ir bandydamas įdurti G. Š., grasino jam, sakydamas, kad „dabar tau padla, gaidy viskas, nudursiu“, taip sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 16 d. vakare su savo drauge atvyko pas draugės seserį į (duomenys neskelbtini). Jis tą vakarą ir kitą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiojo G. Š. jis nepažįsta, su juo nebuvo susitikęs ir susipykęs. Kas įvyko 2017 m. birželio 17 d. tarp jo ir G. Š., jis paaiškinti negali, nes neprisimena. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir savo veiksmų nekontroliavo. Jis prisimena, kad ėjo į kioskelį pirkti cigarečių, lakstė su iešmu, tačiau detaliau atpasakoti įvykio aplinkybių negali. Jis neabejoja, kad galėjo taip pasielgti, kaip nurodo nukentėjusysis, nes dėl didelio kiekio suvartotų svaigalų jis savo veiksmų nekontroliavo. Netikėti nukentėjusiuoju jis neturi pagrindo, nes apie tos dienos įvykius, jo elgesį jam papasakojo ir pažįstamas, kurio namuose jis svečiavosi. Dėl padaryto nusikalto gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. kaltė įrodyta.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. (b. l. 17-18) parodė, kad 2017 m. birželio 17 d. apie 17 val. 20 min. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad jo namų valdoje vaikinas bando prisidegti cigaretę, pasakė, kad čia nerūkoma. Vaikinas ant jo supyko. Jis liepė vaikinui išeiti iš kiemo. Vaikinas pradėjo jį koneveikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis pasakė griežtesniu tonu, kad išeitų. Vaikinas bandė pulti, truputį apsistumdė, smūgių vienas kitam nesudavė. Vaikinas nuėjo į gretimų kaimynų kiemą, pro jų kiemą į sekantį kiemą. Nueidamas vaikinas jį įžeidinėjo, grasino, kad papjaus. Po kelių minučių, išgirdo, kaip kieme buvusi sesuo L. L. sušuko, kad saugotųsi. Jis pamatė atbėgantį vaikiną, kuris iškėlęs rankoje laikė metalinį iešmą ir sakė „dabar tau padla, gaidy, viskas, nudursiu, papjausiu. Vaikinas bėgo link jo ir iešmu bandė jam durti, tačiau nepavyko, nes jis delnu vaikinui sudavė vieną kartą ties ausies sritimi. Vaikinas nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Jis tuo metu iš vaikino atėmė iešmą. Iš pradžių vaikinas nenorėjo paleisti iešmo. Kai iš jo atiminėjo iešmą, iešmo galas sulinko. Kai atėmė iešmą, jis vaikinui smūgių nesudavė. Vaikinas taip pat nesudavė. Vaikinas šaukė, sakė, kad padegs namus, papjaus. Tuo metu galimybių padegti namą, vaikinui nebuvo, su savimi degių skysčių neturėjo. Jei jis nebūtų gynęsis, vaikinas būtų jį tikrai sužalojęs, dėl to kilo grėsmė jo sveikatai. Vaikino grasinimai nudurti, pajauti buvo realūs. Vaikinas grasino konkrečiai jam. Kieme buvo sesuo ir visą įvykį matė. Į kiemą buvo atėjęs vaikino sugėrovas, kuris vaikiną ramino. Po to jie išėjo iš kiemo. Jis dėl įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, tačiau nori, kad vaikinas būtų įstatymų tvarka nubaustas už tokį poelgį ir daugiau nesilankytų jo valdose.
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27-28) parodė, kad 2017 m. birželio 17 d. buvo tėvų V. Š. ir R. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pas tėvus gyvena brolis G. Š. su šeima. Vakare, apie 17 val. 20 min., būdama kartu su broliu G. Š. kieme, pastebėjo, kad vaikinas išėjęs iš kiosko, esančio tėvų namų valdoje, priklausančio broliui, prie įvažiavimo į kiemą esančių pušų eilės, pradėjo rūkyti. Brolis G. Š., priėjęs prie vaikino, pasakė, kad čia nerūkomasis. Vaikinas pradėjo koneveikti brolį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vaikinas nuėjo į greta esančių kaimynų kiemą, kaip suprato, jis nuėjo dar į sekančių kaimynų kiemą. Praėjus apie 3-5 min. ji pastebėjo, kad pro kiemus ateina vyriškis, kuris rankoje iškėlęs virš savęs laikė metalinį iešmą, ėjo į jų kiemą. Priėjęs prie garažo stovėjusio automobilio, kur tuo metu buvo jos brolis G. Š., iešmu bandė durti broliui ties krūtine. Brolis spėjo rankomis sučiupti iešmą, kurį laikydamas sulenkė ir iš vyriškio atėmė. Po to vyriškį paguldė ant žemės, taip jį sulaikė. Vaikinas laikydamas iškėlęs iešmą ir bandydamas įdurti, grasino G. Š., sakydamas, kad „dabar tau, padla, gaidy, viskas, nudursiu“, „papjausiu“, „užmušiu“. Ji, matydama tokį vaikino poelgį, taip pat išsigando, tačiau tiesiogiai jai vaikinas negrasino, ji nenukentėjo.
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su žmona R. B. ir vaikais. 2017 m. birželio 16 d. pas juos į svečius atvyko žmonos sesuo I. T. su draugu Giedriumi iš Kauno. Vakare kartu išgėrė alaus. Iš vakaro Giedrius elgėsi normaliai. Po to kitą dieną 2017 m. birželio 17 d. G. B. apie 17-17.30 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį kioską nusipirkti cigarečių. Po kokių 15 min. G. B. parbėgo į jo kiemą, matėsi, kad buvo susinervinęs, nieko nesakęs, čiupo jo kieme prie šašlykinės buvusį metalinį iešmą. Paklaustas kur eina, pasakė „einu nudursiu“ ir nubėgo link kaimynų, kurie turi kioską (duomenys neskelbtini). Jis bėgo paskui G. B. ir matė, kaip šis nubėgo į kaimynų, kurių pavardės nežino, kiemą. Atbėgęs į kaimynų kiemą, matė, kaip G. B. stojosi nuo žemės, bandė pulti prie vyriškio, stovėjusio kieme prie automobilio. Rankoje G. B. turėjo iešmą. Jis iš karto puolė tramdyti G. B., tempė jį namo. Vyriškis atėmė iš G. B. iešmą. Kas buvo prieš tai, jis nematė. Tuo momentu iš susijaudinimo negirdėjo ir nepamena, ar G. B. grasino kieme buvusiam vyriškiui. G. B. jis tempė namo, kad nekeltų problemų. Giedrius bandė pulti ant jo, tačiau jis nenukentėjo, jam negrasino. Kieme buvo, kaip suprato, vyriškio sesuo. Grįžus į kiemą, G. B. nusiprausė, išėjo prie kelio, kur jį sulaikė policija.
Iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 6-7) matyti, kad 2017 m. birželio 17 d. 17 val. 33 min. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus kaimynas konfliktavo, grasino su iešmu pranešėjui; į įvykio vietą vyko policijos pareigūnai.
2017 m. birželio 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 8-11) užfiksuota, kad G. Š. 2017 m. birželio 17 d. 18 val. 14 min. kreipėsi į policiją, prašydamas įstatymo nustatyta tvarka nubausti ir sudrausminti G. B., kuris 2017 m. birželio 17 d. apie 17 val. 25 min., atėjęs pas jį, į jam priklausančio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), bandė jį perdurti metaliniu iešmu. Mano, kad grasinimai ir bandymas jį sužeisti buvo realūs. Apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis kiemas, kuriame buvo grasinama.
Iš 2017 m. birželio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 34-35) matyti, kad G. Š. kaip daiktinį įrodymą pateikė metalinį iešmą, kuris apžiūrėtas ir nufotografuotas.
Iš 2017 m. birželio 30 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (b. l. 36-37) matyti, kad nukentėjusiojo pateiktas daiktas - metalinis iešmas yra pilkos metalo spalvos, su vienu lenktu (į kilpą) galu, kitu smailėjančiu galu, iešmo bendras ilgis 67 cm, plotis 1 cm., iešmas beveik ties viduriu sulenktas apie 90 laipsnių kampu.
Iš alkotesterio parodymų (b. l. 40) matyti, kad 2017 m. birželio 17 d. 18 val. 24 min G. B. nustatytas 2,69 promilių girtumas, G. Š. 2017 m. birželio 17 d. 18 val. alkotesterio rodmenys patvirtina, kad jis yra blaivus.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2017 m. birželio 17 apie 17 val. 25 min (duomenys neskelbtini) G. Š. gyvenamojo namo kieme kaltinamasis G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įpykęs dėl nukentėjusiojo jam išsakytų perspėjimų, išvarymo iš jo kiemo, mojuodamas metaliniu iešmu, juo taikydamasis į G. Š., išsakė nukentėjusiojo atžvilgiu ir grasinančio pobūdžio žodžius.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai). Teismų praktikoje grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu (2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, 4 p., Teismų praktika, 2005 m., Nr. 23), kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas atliekant ne bet kokius veiksmus, o sunkiai sutrikdant sveikatą ar nužudant.
Nekyla abejonių dėl G. B. nukentėjusiajam išsakytų ir kaltinime nurodytų grasinančio pobūdžio žodžių. Kaltinamojo išsakytuose žodžiuose – „dabar tau padla, gaidy, viskas, nudursiu“, nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus – nukentėjusiajam besąlygiškai duodama suprasti, kad jis bus nužudytas. Kiekvienam aišku, kad grasinimas ,,nudursiu“ – reiškia grasinimą nužudyti. Grasinimą nudurti kaltinamasis išsakė rankoje laikydamas metalinį iešmą – įrankį, kuriuo galima sužaloti ar nužudyti žmogų, bandydamas įdurti nukentėjusiajam, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Tokia kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors jis ir negalėjo nurodyti, kokius žodžius vartojo ir kokius neteisėtus veiksmus atliko numetėjusiojo G. Š. atžvilgiu, tačiau pripažino, kad apsvaigimo būsenoje elgėsi neteisėtai, su nukentėjusiojo parodymais sutiko, nukentėjusiojo atsiprašė. Toks jo elgesys laikytinas kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.
Kaltinamasis G. B. turi šešis neišnykusius teistumus, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams po grįžimo iš laivės atėmimo vietos, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), jis niekur nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, turi galiojančią nuobaudą už padarytą administracinės teisės pažeidimą – dviračio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 70). Be to, 2017 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už nusikaltimą, padarytą 2015 m. vasarą – 2016 m. liepos 24 d. Visuma šių aplinkybių rodo, kad G. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad yra jo atsakomybę ir sunkinančių, ir lengvinančių aplinkybių, skirtinas vidutinės trukmės laisvės atėmimas. Kaip jau minėta, po grasinimo nužudyti padarymo, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, padarytą laisvės atėmimo vietoje iki jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, padarė išvadą, kad atsižvelgiant į G. B. asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, bausmės tikslai G. B. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tokias išvadas aukštesnės instancijos teismas padarė jau po to, kai G. B. buvo padaręs naują veiką, už ką buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kaltinamasis G. B. prisipažino ir gailisi nusikaltęs, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, jo padaryta nusikalstama veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl teismas pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad yra galimybė kaltinamąjį pakeisti, kad jis ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi kaltinamojo G. B. padarytoji veika yra smurtinio pobūdžio, jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, nusikalstamos veikos padarymo metu nieku nedirbo, todėl be įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės, kuriuos paskyrė Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, jam skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti. Manytina, kad šių įpareigojimų vykdymas galėtų turėti teigiamą poveikį jo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką G. B. padarė po to, kai jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnį nusikaltimą, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutinės trukmės laikotarpiui.
Kadangi G. B. prisipažino esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Iki 2017 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo G. B. jau buvo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė už pastarąjį nusikaltimą vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis bendrinama su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – iešmas, saugomas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK (b. l. 38-39), kaip menkavertis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant ją atlikti per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę G. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – iešmą, saugomą Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.